Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos piliečių iniciatyva (EPI)

European Commission - MEMO/10/683   15/12/2010

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

MEMO/10/683

Briuselis, 2010 m. gruodžio 15 d.

Europos piliečių iniciatyva (EPI)

I. Bendrieji klausimai apie Europos piliečių iniciatyvą ir atsakymai į juos

1. Kas Lisabonos sutartyje pasakyta apie Europos piliečių iniciatyvą?

2. Ar jau galima teikti piliečių iniciatyvą? Kada bus galima pradėti teikti pirmąsias piliečių iniciatyvas?

3. Kas bus, jei bus pateikiama peticija, kokią neseniai pateikė Greenpeace? Ar, įsigaliojus Reglamentui dėl piliečių iniciatyvos, ji vėl gali būti pateikta?

4. Kokia EPI pridėtinė vertė?

5. Kuo EPI skiriasi nuo peticijos?

6. Ar piliečių iniciatyvos teikiamos valstybėse narėse?

7. Ar EPI gali būti teikiama dėl Europos Parlamento būstinės Strasbūre?

8. Ar piliečiai galės teikti EPI dėl Sutarčių peržiūros?

9. Ar ES gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai gali dalyvauti EPI?

II. Klausimai apie reglamentą ir atsakymai į juos: kaip veiks EPI?

1. Kas rengs iniciatyvą?

2. Ar piliečių iniciatyvą gali rengti organizacijos?

3. Ar numatytos finansavimo skaidrumo nuostatos?

4. Ar EPI organizatoriai gaus kokios nors formos ES finansavimą?

5. Kaip piliečiai sužinos apie jau vykdomas iniciatyvas?

6. Kaip Komisija tikrins, ar iniciatyvos ėmusios grupės yra rimtos?

7. Kaip Komisija užtikrins, kad ekstremistai negalėtų naudoti šios priemonės savo idėjoms skleisti?

8. Kokie bus taikomi reikalavimai pasiūlytai iniciatyvai registruoti?

9. Kokia kalba pasiūlytos iniciatyvos organizatoriai turės parengti prašymą ją registruoti?

10. Ar Komisija vers pasiūlytas iniciatyvas?

11. Kaip potencialūs iniciatyvos organizatoriai galėtų patikrinti, ar jų sumanymas priklauso Komisijos kompetencijai?

12. Komisija visada tvirtino, kad reikalingas iniciatyvos registravimo etapas, o vėliau – priimtinumo vertinimo etapas. Kodėl atsisakyta šio sumanymo?

13. Kodėl nustatyta, kad pasirašantieji iniciatyvą turi būti iš ketvirtadalio valstybių narių? Kodėl tiesiog ne iš vienos valstybės narės?

14. Kodėl Europos Parlamento narių skaičių atitinkantis daugiklis naudojamas kaip minimalaus pritarimo pareiškimų kiekvienoje valstybėje narėje skaičiaus riba?

15. O jei valstybėse narėse surinkti pritarimo pareiškimai nesiekia minimalios ribos?

16. Kokio amžiaus piliečiai gali dalyvauti iniciatyvoje?

17. Ar piliečiai turi būti registruoti kaip rinkėjai, kad galėtų dalyvauti iniciatyvoje?

18. Jei pilietis turi vienos valstybės narės pilietybę, tačiau gyvena kitoje valstybėje narėje, kuriai valstybei narei bus priskaičiuojamas jo pritarimo pareiškimas?

19. Ar iniciatyvoje galės dalyvauti trečiosiose šalyse gyvenantys Sąjungos piliečiai? Kuriai valstybei narei bus priskaičiuojami jų pritarimo pareiškimai?

20. Ar bus galima dalyvauti EPI internetu?

21. Kaip užtikrinti piliečius, kad dalyvavimas iniciatyvoje internetu yra saugus?

22. Kaip užtikrinti iniciatyvą remiančius piliečius, kad jų asmens duomenys nebus naudojami kitiems tikslams?

23. Kaip bus tikrinami pritarimo pareiškimai?

24. Kaip Komisija reaguos į sėkmingas iniciatyvas?

25. Kas bus, jei Komisija nuspręs nesiimti veiksmų dėl piliečių iniciatyvos? Ar piliečiai turi teisę ginti savo teises?

26. Ar bus galima pateikti iniciatyvą, prieštaraujančią kitai jau vykdomai iniciatyvai? Ar bus galima pateikti tą pačią iniciatyvą keletą kartų?

27. Kodėl EPI įgyvendinti valstybėms narėms reikia vienerių metų?

28. Ar dėl susitarimo EPI netaps pernelyg biurokratiška?

I. Bendrieji klausimai apie Europos piliečių iniciatyvą ir atsakymai į juos

1. Kas Lisabonos sutartyje pasakyta apie Europos piliečių iniciatyvą?

Europos piliečių iniciatyva įvesta Lisabonos sutartimi. Sutartyje nustatyta, kad „ne mažiau kaip milijonas reikšmingos valstybių narių dalies piliečių, manydami, kad Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Europos Komisiją, kad ji, neviršydama savo įgaliojimų, pateiktų tuo klausimu atitinkamą pasiūlymą.“ (Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 4 dalis).

Joje taip pat nustatyta, kad tokios piliečių iniciatyvos pateikimo tvarka ir sąlygos, įskaitant minimalų valstybių narių, iš kurių piliečiai turi būti, skaičių, nustatomos pagal Europos Komisijos pasiūlymą Europos Parlamento ir Tarybos priimame reglamente (Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 4 dalis ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 24 straipsnis). Komisija priėmė pasiūlymą 2010 m. kovo 31 d. Parlamentas ir Taryba galutinai susitarė dėl reglamento.

2. Ar jau galima teikti piliečių iniciatyvą? Kada bus galima pradėti teikti pirmąsias piliečių iniciatyvas?

Dėl piliečių iniciatyvos taisyklių susitarta, tačiau pagal reglamentą pirmąsias piliečių iniciatyvas bus galima teikti tik praėjus vieneriems metams nuo jo įsigaliojimo. Iki pirmųjų iniciatyvų pateikimo valstybėms narėms reikia laiko nacionalinei teisei pritaikyti.

3. Kas bus, jei bus pateikiama peticija, kokią neseniai pateikė Greenpeace? Ar, įsigaliojus Reglamentui dėl piliečių iniciatyvos, ji vėl gali būti pateikta?

Tokios peticijos kaip neseniai pateikta Greenpeace negali būti laikomos piliečių iniciatyva. Kadangi Sutartyje nurodyta, kad piliečių iniciatyvos teikimo procedūros ir sąlygos nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos priimame reglamente, iki reglamento priėmimo ir įsigaliojimo pateiktos iniciatyvos negali būti laikomos Sutartyje apibrėžtomis piliečių iniciatyvomis, nes taisyklės ir tvarka dar nepriimtos. Iki reglamento įsigaliojimo surinkti parašai negali būti naudojami vėliau: reglamente nustatyta, kad pritarimo pareiškimai gali būti renkami tik po pasiūlytos iniciatyvos įregistravimo Komisijoje, t. y. tik reglamentui įsigaliojus. Tuo tarpu Komisija, be abejonės, nuodugniai išnagrinės Greenpeace peticijoje išreikštą nuomonę.

4. Kokia EPI pridėtinė vertė?

Pagal Lisabonos sutartį Europos Sąjungos veikimas toliau grindžiamas atstovaujamąja demokratija, Europos piliečiams toliau tiesiogiai atstovaujama Sąjungos lygmeniu Europos Parlamente. Lisabonos sutartimi deramai primenami šie esminiai principai.

Tačiau naująja sutartimi išplečiama viešųjų debatų sritis: naudodami EPI, naująją dalyvaujamosios demokratijos priemonę, piliečiai gali aktyviau dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime.

Nors Komisija pasilieka iniciatyvos teisę ir todėl neprivalės teikti teisės akto pasiūlymo po piliečių iniciatyvos, ji pasiryžusi nuodugniai išnagrinėti visas jos įgaliojimų neviršijančias iniciatyvas, kad galėtų nuspręsti, ar būtų tikslinga teikti naują teisės akto pasiūlymą.

Taigi, Komisija mano, kad ši nauja priemonė turės itin teigiamos įtakos ne tik Europos demokratijai, bet ir ES politikos formavimui.

5. Kuo EPI skiriasi nuo peticijos?

Jau ankstesnėmis sutartimis nustatyta teisė teikti peticiją Europos Parlamentui gerokai skiriasi nuo Lisabonos sutartimi įvestos piliečių iniciatyvos. Sąjungos piliečiai, taip pat valstybėje narėje gyvenantys fiziniai asmenys arba joje registruotąją būstinę turintys juridiniai asmenys individualiai arba su kitais piliečiais ar asmenimis gali teikti peticijas, kurios turi būti susijusios su Sąjungos veiklos sritims priklausančiais klausimais, kurie jiems turi tiesioginės įtakos (pvz., skundus). Taigi, peticijos nebūtinai susijusios su naujais teisės aktų pasiūlymais. Peticijos siunčiamos Europos Parlamentui, kaip tiesioginio piliečių atstovavimo Sąjungos lygmeniu institucijai.

Savo ruožtu piliečių iniciatyva suteikia bent vienam milijonui piliečių galimybę tiesiogiai raginti Komisiją pateikti naujus teisės aktų pasiūlymus.

6. Ar piliečių iniciatyvos teikiamos valstybėse narėse?

Piliečių iniciatyvos nacionaliniu, regioniniu arba vietiniu lygmeniu jau teikiamos daugelyje valstybių narių. Piliečių iniciatyvos nacionaliniu lygmeniu teikiamos šiose valstybėse narėse: Austrijoje, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Nyderlanduose. Regioninės piliečių iniciatyvos teikiamos Austrijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Vietinės piliečių iniciatyvos teikiamos Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Liuksemburge, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Švedijoje. Piliečių iniciatyvos teikiamos ir trečiosiose šalyse (Šveicarijoje, JAV ir kt.). Šių iniciatyvų taikymo sritis gerokai skiriasi, paprastai jos teikiamos laikantis skirtingos tvarkos.

7. Ar EPI gali būti teikiama dėl Europos Parlamento būstinės Strasbūre?

Ne, teikti pasiūlymą šiuo klausimu viršija Komisijos įgaliojimus. Reglamente nurodyta, kad piliečių pasiūlytos iniciatyvos, kurios akivaizdžiai viršija Komisijos įgaliojimus teikti Sutartims įgyvendinti reikalingą Sąjungos teisės akto pasiūlymą, neregistruojamos. Institucijų būstinės vieta nustatoma bendru valstybių narių vyriausybių sutarimu.

8. Ar piliečiai galės teikti EPI dėl Sutarčių peržiūros?

Ne. Remiantis Sutartimi ir reglamentu, piliečiai gali teikti iniciatyvas tik dėl pasiūlymų tose srityse, kuriose, piliečių nuomone, Sutartims įgyvendinti reikalingas teisės aktas.

9. Ar ES gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai gali dalyvauti EPI?

Ne. Remiantis Sutartimi, trečiųjų šalių piliečiai negali dalyvauti EPI. Sutartyje aiškiai nustatyta, kad dalyvauti iniciatyvoje gali tik valstybių narių piliečiai.

II. Klausimai apie reglamentą ir atsakymai į juos: kaip veiks EPI?

1. Kas rengs iniciatyvą?

Piliečių iniciatyvas turi rengti piliečių komitetai, sudaryti iš bent septynių piliečių, gyvenančių bent septyniose skirtingose valstybėse narėse. Piliečių komiteto nariai turi būti Sąjungos piliečiai, sulaukę balsavimo per Europos Parlamento rinkimus amžiaus (18 m. visose valstybėse narėse, išskyrus Austriją – 16). Jie turės išsirinkti vieną atstovą ir vieną pakaitinį narį, kurie bus įgalioti kalbėti ir veikti piliečių komiteto vardu per procedūrą. Europos Parlamento nariai negali būti įskaičiuojami į piliečių komitetui sudaryti reikalingą minimalų narių skaičių.

2. Ar piliečių iniciatyvą gali rengti organizacijos?

Organizacijos negali rengti piliečių iniciatyvų. Vis dėlto bet kuris subjektas gali skatinti arba remti pasiūlytas iniciatyvas, jei tai daro visiškai skaidriai.

3. Ar numatytos finansavimo skaidrumo nuostatos?

Siekdami užtikrinti skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę, iniciatyvų organizatoriai procedūros metu turės teikti reguliarią atnaujintą informaciją apie iniciatyvą remiančias organizacijas ir iniciatyvų finansavimo būdus. Tai atitinka piliečių, kurie ketina parašu palaikyti iniciatyvą, interesus ir Komisijos Europos skaidrumo iniciatyvą.

4. Ar EPI organizatoriai gaus kokios nors formos ES finansavimą?

Ne, šiuo tikslu ES finansavimas nenumatytas.

5. Kaip piliečiai sužinos apie jau vykdomas iniciatyvas?

Visos jau vykdomos iniciatyvos bus registruojamos ir skelbiamos Komisijos interneto svetainėje. Tai leis sekti jau vykdomų iniciatyvų eigą ir užtikrinti bendravimą bei skaidrumą.

6. Kaip Komisija tikrins, ar iniciatyvos ėmusios grupės yra rimtos?

Reglamente nustatyta, kad akivaizdžiai nerimtos iniciatyvos (pvz., paviršutiniškos, įkyrios arba užgaulios) nebus registruojamos. Vis dėlto, kadangi piliečių iniciatyvą turi rengti piliečių komitetas, turėtų būti ribojamas nerimtų iniciatyvų skaičius.

7. Kaip Komisija užtikrins, kad ekstremistai negalėtų naudoti šios priemonės savo idėjoms skleisti?

Reglamente nustatyta, kad Komisija turi neregistruoti piliečių pasiūlytų iniciatyvų, kurios akivaizdžiai prieštarauja Sąjungos vertybėms, ir taip išvengti ekstremistų idėjų skelbimo Komisijos interneto svetainėje.

8. Kokie bus taikomi reikalavimai pasiūlytai iniciatyvai registruoti?

Iniciatyvos organizatoriai turės pateikti Komisijai prašymą registruoti pasiūlymą. Komisijos sukurtame internetiniame registre viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų jie turės nurodyti:

  • piliečių pasiūlytos iniciatyvos pavadinimą;

  • temą;

  • pasiūlymo, kurį Komisija raginama priimti, tikslus;

  • organizatorių nuomone, pasiūlytam veiksmui svarbias Sutarties nuostatas;

  • visų piliečių komiteto septynių narių vardą, pavardę, pašto adresą, pilietybę ir gimimo datą, taip pat jų atstovo ir pakaitinio nario vardą, pavardę ir e. pašto adresą;

  • visus finansavimo ir paramos šaltinius.

Organizatoriai taip pat turės galimybę pateikti priede išsamesnę informaciją, įskaitant teisės akto projektą.

Remdamasi šia informacija, Komisija siūlomą iniciatyvą įregistruos, jei tenkinamos reglamente nustatytos sąlygos, visų pirma reikalavimas, kad siūloma iniciatyva neviršytų Komisijos įgaliojimų teikti Sutartims įgyvendinti reikalingą teisės akto pasiūlymą.

9. Kokia kalba pasiūlytos iniciatyvos organizatoriai turės parengti prašymą ją registruoti?

Prašymą registruoti iniciatyvą organizatoriai gali rengti bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba.

10. Ar Komisija vers pasiūlytas iniciatyvas?

Ne. Už pasiūlytos iniciatyvos vertimą į norimas kalbas atsakys organizatoriai. Patvirtinus viena iš oficialiųjų kalbų parengto prašymo įregistravimą, organizatoriai turės galimybę prašyti į registrą įtraukti prašymą kitomis oficialiosiomis kalbomis. Prieš įkeldama į registrą šiuos prašymus, Komisija tikrins, ar nėra akivaizdžių esminių skirtumų, palyginti su originaliu pavadinimu, tema ir tikslais.

11. Kaip potencialūs iniciatyvos organizatoriai galėtų patikrinti, ar jų sumanymas priklauso Komisijos kompetencijai?

Apie savo kompetencijos sritis Komisija pateiks informaciją piliečių iniciatyvai skirtoje interneto svetainėje. Taip galimi organizatoriai sužinos, ar Sutartyje numatyta tam tikra nuostata, kuria remdamasi Komisija gali veikti atitinkamoje srityje.

12. Komisija visada tvirtino, kad reikalingas iniciatyvos registravimo etapas, o vėliau – priimtinumo vertinimo etapas. Kodėl atsisakyta šio sumanymo?

Komisija norėjo, kad priimtinumas būtų tikrinimas surinkus reikšmingą pritarimo pareiškimų skaičių, siekdama išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrinti, kad organizatoriai rimtai ketintų rinkti pritarimo pareiškimus ir jau turėtų reikšmingą paramą jų pasiūlytai iniciatyvai.

Diskusijų metu Parlamentas, siekdamas išspręsti šį klausimą, pasiūlė sudaryti piliečių komitetą. Šis komitetas, kurį sudarys bent septyni piliečiai iš bent septynių valstybių narių, užtikrins, kad iniciatyvos nuo pradžių būtų rimtos ir Europos masto.

Be to, Komisija nepriims oficialaus sprendimo dėl priimtinumo, kaip buvo numatyta jos pasiūlyme, tačiau ji turės registruoti pasiūlytas iniciatyvas, jeigu tenkinamos reglamente nustatytos sąlygos, visų pirma reikalavimas, kad pasiūlytos iniciatyvos akivaizdžiai neviršytų pagal Sutartis Komisijai suteiktų įgaliojimų teikti pasiūlymą dėl reikalaujamo teisės akto.

13. Kodėl nustatyta, kad pasirašantieji iniciatyvą turi būti iš ketvirtadalio valstybių narių? Kodėl tiesiog ne iš vienos valstybės narės?

Svarbu nustatyti minimalų valstybių narių, kurių gyventojai tie piliečiai turi būti, skaičių, kad piliečių iniciatyva būtų atstovaujama Sąjungos interesams, ir atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje nustatyta, kad piliečiai turi būti iš „reikšmingos valstybių narių dalies“.

Parlamentas ir Taryba sutarė dėl ketvirtadalio valstybių narių dalies, šiuo metu tai reiškia septynias valstybes.

14. Kodėl Europos Parlamento narių skaičių atitinkantis daugiklis naudojamas kaip minimalaus pritarimo pareiškimų kiekvienoje valstybėje narėje skaičiaus riba?

Žaliojoje knygoje Komisija pasiūlė nustatyti 0,2 proc. kiekvienos valstybės narės gyventojų ribą. Tačiau daugelis konsultacijų dėl Žaliosios knygos respondentų manė, kad 0,2 proc. gyventojų skaičiaus riba yra pernelyg didelė siekiant užtikrinti atstovavimą Europos interesui. Dalis respondentų manė, kad tokia procentinė dalis būtų neteisinga, nes, pavyzdžiui, daug lengviau surinkti pritarimo pareiškimus iš 1 000 Liuksemburgo piliečių (atstovaujančių 0,2 proc. gyventojų) nei iš 160 000 Vokietijos piliečių, todėl mažąsias valstybes nares lengviau suskaičiuoti nei didžiąsias.

Todėl pasirinktu metodu suderinti šie abu susirūpinimą kėlę klausimai. Reglamente kiekvienai valstybei narei nustatoma konkreti riba, atvirkščiai proporcinga kiekvienos valstybės gyventojų skaičiui, taip pat apatinė ir viršutinė ribos.

Siekiant užtikrinti, kad šios ribos būtų nustatytos pagal objektyvius kriterijus, jos grįstos daugikliu, atitinkančiu visų valstybių narių išrinktų Europos Parlamento narių skaičių. Pasirinktas daugiklis – 750, kad būtų atsižvelgta į daugelio suinteresuotųjų šalių reikalavimus nustatyti mažesnę nei 0,2 proc. gyventojų ribą ir į susirūpinimą, kad riba mažose valstybėse narėse nebūtų per žema.

Taikant šią sistemą bus leidžiamas proporcingai mažesnis pasirašiusiųjų skaičius didžiosiose šalyse ir proporcingai didesnis skaičius mažosiose šalyse.

Minimalus pasirašiusiųjų kiekvienoje valstybėje narėje skaičius nustatytas reglamento I priede.

15. O jei valstybėse narėse surinkti pritarimo pareiškimai nesiekia minimalios ribos?

Šie pritarimo pareiškimai, be abejonės, bus įtraukti į bendrą pasirašiusiųjų skaičių, tačiau atitinkamos valstybės narės nebus įskaičiuojamos į reikalingą ketvirtadalį valstybių narių.

16. Kokio amžiaus piliečiai gali dalyvauti iniciatyvoje?

Iniciatyvai paramą išreikšti gali visi Sąjungos piliečiai, kurie yra tokio amžiaus, kad galėtų balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Tai reiškia mažiausiai 18 metų visose valstybėse narėse, išskyrus Austriją (16 metų).

17. Ar piliečiai turi būti registruoti kaip rinkėjai, kad galėtų dalyvauti iniciatyvoje?

Ne. Sąjungos piliečiai tiesiog turi būti sulaukę tokio amžiaus, kad galėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.

18. Jei pilietis turi vienos valstybės narės pilietybę, tačiau gyvena kitoje valstybėje narėje, kuriai valstybei narei bus priskaičiuojamas jo pritarimo pareiškimas?

Tai priklausys nuo pasirašiusiojo pateiktų duomenų, taigi nuo valstybės narės, kuri tikrins jo pritarimo pareiškimą. Jeigu asmuo pateiks prašomus duomenis pagal valstybę narę, kurioje gyvena, jis bus skaičiuojamas toje valstybėje narėje, o jeigu pagal valstybę narę, kurios pilietybę turi, jis bus atitinkamai skaičiuojamas toje valstybėje narėje. Pavyzdžiui, Estijoje gyvenantis Austrijos pilietis gali užpildyti formą (nurodyti vardą, pavardę, adresą, gimimo datą ir vietą, pilietybę), kuri bus tikrinama Estijoje, taigi jis bus skaičiuojamas Estijoje, arba užpildyti formą, kuri bus tikrinama ir skaičiuojama Austrijoje, ir be nurodytų duomenų taip pat pateikti asmens kodą, kaip nurodyta Austrijai patvirtintame sąraše reglamento III priedo C dalyje.

Bet kuriuo atveju piliečiai gali pasirašyti iniciatyvą tik vieną kartą.

19. Ar iniciatyvoje galės dalyvauti trečiosiose šalyse gyvenantys Sąjungos piliečiai? Kuriai valstybei narei bus priskaičiuojami jų pritarimo pareiškimai?

Galimybė trečiosiose šalyse gyvenantiems Sąjungos piliečiams pasirašyti iniciatyvą priklausys nuo valstybės narės, kurios piliečiai jie yra. Kai kurios valstybės narės negali patikrinti trečiosiose šalyse gyvenančių jų piliečių pritarimo pareiškimų. Komisijos pasiūlyme suteikiama galimybė visiems trečiosiose šalyse gyvenantiems Sąjungos piliečiams dalyvauti iniciatyvoje. Atsižvelgiant į naujus reikalavimus, kurių paprašė valstybės narės, kai kurie piliečiai gali neturėti šios galimybės. Asmenys, kurie tokią galimybę turės, bus skaičiuojami valstybėje narėje, kurios pilietybę turi.

20. Ar bus galima dalyvauti EPI internetu?

Piliečiai turės galimybę dalyvauti internetu. Organizatoriai turės įdiegti parašų rinkimo internete sistemą, atitinkančią reglamente nustatytus techninius ir saugumo reikalavimus. Komisija sukurs techninius standartus ir suteiks galimybę naudotis atvirąja programine įranga, kad padėtų organizatoriams susikurti savo sistemą.

21. Kaip užtikrinti piliečius, kad dalyvavimas iniciatyvoje internetu yra saugus?

Bet kuriuo atveju (įskaitant atvejus, kai organizatoriai naudoja Komisijos sukurtą atvirąją programinę įrangą), prieš pradėdami rinkti pritarimo pareiškimus internetu organizatoriai turės prašyti kompetentingos nacionalinės institucijos, kurioje duomenys bus saugomi, patvirtinti jų internetinę rinkimo sistemą. Nacionalinės institucijos patikrins, ar jų internetinė rinkimo sistema atitinka minimalius reglamente nustatytus saugumo ir techninius standartus. Taip bus užtikrinama, kad dalyvavimas iniciatyvoje internetu būtų saugus.

22. Kaip užtikrinti iniciatyvą remiančius piliečius, kad jų asmens duomenys nebus naudojami kitiems tikslams?

Reglamentu užtikrinama, kad visi susiję asmenys – organizatorius, valstybės narės ir Komisija – iki galo užtikrintų duomenų apsaugą rengdami piliečių iniciatyvas ir vykdydami tolesnius su jomis susijusius veiksmus. Asmens duomenys piliečių iniciatyvos tikslais bus tvarkomi laikantis galiojančių asmens duomenų apsaugos teisės aktų. Piliečių iniciatyvos organizatoriai, kaip duomenų valdytojai, pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus bus atsakingi už padarytą žalą ir jiems bus taikomos tinkamos sankcijos už reglamento pažeidimus.

23. Kaip bus tikrinami pritarimo pareiškimai?

Pritarimo pareiškimuose piliečiai turės pateikti reikiamą informaciją, atsižvelgdami į tai, iš kurios valstybės jie yra (arba valstybės narės, kurioje gyvena, arba kurios pilietybę turi). Gali reikėti pateikti, be kita ko, tokią informaciją: vardą, pavardę, adresą, gimimo datą ir vietą, pilietybę, taip pat daugelyje valstybių narių – asmens kodą. Kai kurios valstybės narės nereikalauja dalies informacijos (pvz., viso adreso, gimimo datos arba vietos). Išsami informacija apie tai, kokius duomenis reikia pateikti, nurodyta dviejuose pritarimo pareiškimų formų pavyzdžiuose reglamento III priede (A ir B dalys). Jeigu valstybės narės prašo asmens kodo, III priedo C dalyje pateiktas dokumentų (kodų), kuriuos jos priima, sąrašas.

Organizatoriai vienoje formoje turės rinkti parašus tik tų pasirašančiųjų, kuriuos tikrins ta pati valstybė narė. Tuomet jie išsiųs šiuos pritarimo pareiškimus tos valstybės narės nacionalinei institucijai. Nacionalinės institucijos atliks tinkamus patikrinimus, kad patvirtintų gautų galiojančių pritarimo pareiškimų skaičių.

24. Kaip Komisija reaguos į sėkmingas iniciatyvas?

Susitarime nustatyta, kad Komisija turės per tris mėnesius išnagrinėti jai pateiktą piliečių iniciatyvą, dėl kurios pagal reglamento reikalavimus surinkta pakankamai pritarimo pareiškimų. Komisija, prieš pateikdama savo išvadas komunikate, atitinkamu lygmeniu susitiks su organizatoriais, kad jie galėtų išsamiai paaiškinti iniciatyvoje keliamus klausimus. Be to, Europos Parlamente bus rengiamas viešas svarstymas.

25. Kas bus, jei Komisija nuspręs nesiimti veiksmų dėl piliečių iniciatyvos? Ar piliečiai turi teisę ginti savo teises?

Piliečių iniciatyva yra iniciatyva į darbotvarkę įtraukti tam tikrus klausimus, todėl ja nedaromas poveikis Komisijos iniciatyvos teisei. Tačiau Komisija, kaip kolegija, bus įpareigota atidžiai apsvarstyti piliečių iniciatyvose pateiktus prašymus. Nusprendusi nesiimti veiksmų dėl piliečių iniciatyvos, Komisija turės aiškiai nurodyti motyvus. Komisijos atliktos iniciatyvos esmės politinės analizės apskųsti negalima.

Tačiau galima apskųsti teisiškai pagrįstą sprendimą dėl pasiūlytų iniciatyvų registravimo. Jeigu atsisakys iniciatyvą registruoti, Komisija praneš organizatoriams apie motyvus ir teisines bei neteisines gynimo priemones, kurių jie gali imtis.

26. Ar bus galima pateikti iniciatyvą, prieštaraujančią kitai jau vykdomai iniciatyvai? Ar bus galima pateikti tą pačią iniciatyvą keletą kartų?

Reglamente nenustatytos taisyklės dėl tokių pačių ar panašių piliečių iniciatyvų pateikimo keletą kartų iš eilės. Taip pat jame nedraudžiama pateikti prieštaraujančių iniciatyvų.

27. Kodėl EPI įgyvendinti valstybėms narėms reikia vienerių metų?

Valstybės narės turi pritaikyti savo nacionalinius teisės aktus, kad galėtų tikrinti pritarimo pareiškimus ir (arba) užtikrinti, kad organizatoriams būtų taikomos tinkamos sankcijos už reglamento pažeidimą.

28. Ar dėl susitarimo EPI netaps pernelyg biurokratiška?

Piliečių iniciatyvai nebus taikomos nereikalingos biurokratinės taisyklės. Sutartomis taisyklėmis tinkamai suderintas poreikis užtikrinti, kad priemonė būtų patikima ir patogi naudoti piliečiams.

Be to, Komisija ketina parengti išsamų ir patogų vartotojams vadovą, kad padėtų geriau suprasti skirtingus procedūros etapus, ir, prireikus, teiks pagalbą organizatoriams.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website