Navigation path

Left navigation

Additional tools

MEMO/10/627

Briuselis, 2010 m. lapkričio 29 d.

Klimato kaita. Klausimai ir atsakymai dėl JT klimato konferencijos Kankune

1. Kam reikalinga dar viena klimato kaitos konferencija?

JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK)1 ir Kioto protokolo2 šalys kartą per metus susitinka aukštu lygiu, kad aptartų, kaip paspartinti tarptautinius kovos su klimato kaita veiksmus. Šių metų konferencija, truksianti nuo lapkričio 29 d. iki gruodžio 10 d., rengiama Meksikoje, Kankuno mieste. Tai bus 16-oji JTBKKK šalių konferencija (ŠK 16) ir 6-oji Kioto protokolo šalių posėdžio sesija (KŠP 6).

2007 m. konferencijoje Balyje buvo pradėtos derybos siekiant parengti pasaulinę kovos su klimato kaita sistemą laikotarpiui po 2012 m., kai pasibaigs pirmasis Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpis. Šias derybas buvo numatyta baigti Kopenhagos konferencijoje 2009 m. gruodžio mėn., tačiau pasirodė, kad tai neįmanoma. Vis dėlto Kopenhagos konferencijoje buvo pasiektas Kopenhagos susitarimas, kurį patvirtino 140 šalių, įskaitant Europos Sąjungą ir jos valstybes nares.

Todėl derybos dėl pasaulinės klimato programos laikotarpiui po 2012 m. bus tęsiamos Kankune. Norint, kad pasaulis turėtų galimybę sustabdyti visuotinį atšilimą ties riba, kuri viršytų ikipramoninio laikotarpio temperatūrą mažiau kaip 2 °C (o tai, kaip pripažįstama Kopenhagos susitarime, yra būtina), reikalingi neatidėliotini veiksmai visame pasaulyje.

2. Ko galima pasiekti Kankuno konferencija? Ar joje bus sudarytas pasaulinis susitarimas dėl klimato, kurio nepavyko sudaryti Kopenhagoje?

ES jau Kopenhagoje buvo pasirengusi susitarti dėl plataus užmojo, išsamios ir teisiškai privalomos pasaulinės klimato kaitos programos ir lieka pasirengusi tą padaryti Kankune. Tačiau akivaizdu, kad keletas kitų pagrindinių ekonomikų tam nėra pasirengusios.

Todėl ES svarbu, kad Kankuno konferencija taptų svarbiu tarpiniu žingsniu ir joje būtų priimti sprendimai dėl keleto esminių klausimų, kad būtų imtasi nedelsiamų veiksmų ir pasaulis priartėtų prie tikslo kuo greičiau parengti pasaulinę ir išsamią teisiškai privalomą sistemą. Sprendimų paketas turėtų būti pagrįstas Kioto protokolu ir į jį turėtų būti įtrauktos Kopenhagos susitarimo politinės gairės. Sprendimuose turėtų atsispindėti iki šiol derybose pasiekta pažanga ir nustatyti kai kurie svarbiausi būsimos pasaulinės klimato sistemos struktūriniai elementai.

3. Ką reiškia „subalansuotas“?

Derybos dėl pasaulinės sistemos laikotarpiui po 2012 m. vyksta dviem lygiagrečiomis kryptimis. Viena susijusi su ilgalaikiais visų JTBKKK šalių, įskaitant JAV, veiksmais, o kita – su būsimais Kioto protokolą pasirašiusių išsivysčiusių šalių taršos mažinimo tikslais ir susijusiomis taisyklėmis.

ES požiūriu, subalansuotas sprendimų paketas yra toks, kuriame atsispindi tiek abiem veiklos kryptimis, tiek jas derinant tarpusavyje pasiekta pažanga įvairiais klausimais ir kuris atitinka visų šalių lūkesčius.

Subalansuota strategija taip pat reiškia, kad joje apibrėžiama, kurių veiksmų imsis visos šalys, ypač dėl išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo, ir kaip bus teikiama parama tokiems veiksmams.

4. Kuriems klausimams turėtų būti skirtas Kankuno sprendimų paketas?

Dėl Kankuno sprendimų paketo masto dar turi būti susitarta. ES požiūriu, reikėtų priimti sprendimus dėl kelių konkrečių klausimų ir pasirengti nustatyti pasaulinę klimato sistemą laikotarpiui po 2012 m. Tam tikri sprendimai turėtų būti dėl neatidėliotinų konkrečių kovos su klimato kaita veiksmų, visų pirma besivystančiose šalyse.

ES norėtų, kad subalansuotame Kankuno sprendimų pakete būtų susitarta dėl:

  • Kopenhagos susitarimu padarytų įsipareigojimų mažinti teršalų išmetimą įtraukimo į JT procesą,

  • skaidrumo taisyklių (stebėsenos, atskaitomybės ir patikros – SAP),

  • anglies dioksido rinkos mechanizmų reformos ir išplėtimo,

  • miškų naikinimo besivystančiose šalyse,

  • išsivysčiusių šalių miškų tvarkymo atskaitomybės taisyklių,

  • prisitaikymo prie klimato kaitos,

  • būsimo Kopenhagos žaliojo klimato fondo valdymo,

  • technologinio bendradarbiavimo,

  • besivystančių šalių gebėjimų stiprinimo,

  • tarptautinio aviacijos ir jūrų transporto išmetamųjų teršalų.

Informacija apie šiuos klausimus pateikta 9–18 punktuose.

5. Ar ES palaiko antro įsipareigojimų laikotarpio nustatymą pagal Kioto protokolą?

ES pageidautų, kad pasaulinė klimato programa laikotarpiui po 2012 m. būtų viena nauja teisiškai privaloma priemonė, į kurią būtų įtraukti esminiai Kioto protokolo elementai. Tačiau ES yra pasirengusi sutikti su kiekvienos derybinės krypties atskirais teisiniais dokumentais, jei tuose dokumentuose bus nuoseklios, palyginamos ir teisiškai privalomos taisyklės. ES sutiktų svarstyti antrojo Kioto įsipareigojimų laikotarpio klausimą, jei tai būtų minėtų abiejų derybinių krypčių susitarimų dalis ir jame prisiimtų įsipareigojimus visos pagrindinės ekonomikos bei jei būtų tinkamai išspręsti protokolo trūkumai, kenkiantys jo aplinkosauginiam naudingumui.

6. Kokios yra ES sutikimo su antruoju Kioto įsipareigojimų laikotarpiu sąlygos?

Antrasis Kioto įsipareigojimų laikotarpis turėtų būti pasaulinės išsamios programos, kurioje visos pagrindinės ekonomikos įsipareigotų imtis kovos su klimato kaita veiksmų, dalis. Vien Kioto protokolas neužkirs kelio pavojingai klimato kaitai, kadangi jis taikomas tik 30 % visame pasaulyje išmetamų teršalų ir ta dalis ateityje mažės.

Turi būti pašalinti esami Kioto protokolo trūkumai, kenkiantys jo aplinkosauginiam naudingumui. Dvi pagrindinės problemos yra: galimybė šalims perkelti išmetamųjų teršalų biudžeto likutį – vadinamuosius nustatytosios normos vienetus (NNV) – iš pirmojo įsipareigojimų laikotarpio (žr. 19 punktą) ir jo atskaitomybės už išmetamuosius teršalus, susidarančius dėl miškų tvarkymo, taisyklės (žr. 13 punktą). Jei šie trūkumai nebus pašalinti, jie sumažins išsivysčiusių šalių dabartinių taršos sumažinimo įsipareigojimų poveikį beveik iki nulio ar net šiek tiek padidins išmetamųjų teršalų kiekį.

Pažanga turėtų būti pasiekta pertvarkant Švariosios plėtros mechanizmą ir nustatant naujus anglies dioksido rinkos mechanizmus (žr. 11 punktą).

7. Ką daro ES, kad sumažintų savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą?

ES pripažįsta, kad išsivysčiusių šalių pareiga imtis vadovaujančio vaidmens kovojant su klimato kaita. Ji pasiryžusi tapti labai veiksmingai energiją naudojančia ir mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančia ekonomika. ES sėkmingai dirba mažindama savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios sudaro maždaug 11 % viso pasaulio išmetamųjų teršalų (įskaitant dėl miškų naikinimo išmetamus teršalus), kiekį.

Per pastarąjį dešimtmetį iš dalies dėl ES ir nacionaliniu lygiu įdiegtos politikos ir priemonių ES ir 27 jos valstybės narės laikosi savo taršos sumažinimo įsipareigojimų pagal Kioto protokolą ar net juos viršija.

15 ES valstybių, kurios buvo valstybės narės Kioto protokolo pasirašymo metu, įsipareigojo per 2008–2012 m. laikotarpį sumažinti bendrą išmetamų teršalų kiekį 8 %, palyginti su pasirinktais atskaitiniais metais (daugeliu atvejų – 1990 m.). 2009 m. išmetimas sumažėjo beveik 13 %, o ateities prognozės rodo, kad galiausiai išmetamųjų teršalų gali būti sumažinta net 14,2 %. 10 kitų ES valstybių narių, kurios pagal Kioto protokolą turi atskirus 6 % arba 8 % sumažinimo tikslus, taip pat laikosi jų vykdymo grafiko.

ES vienašališkai įsipareigojo iki 2020 m. sumažinti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 20 %, palyginti su 1990 m. lygiu, ir išsikėlė tikslą 20 % savo energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių. Tai yra vienintelis regionas pasaulyje, kuris priėmė privalomus teisės aktus, kuriais užtikrinama, kad jo 2020 m. tikslai būtų pasiekti. ES taip pat pateikė sąlyginį pasiūlymą 2020 m. numatytą išmetamų teršalų kiekio sumažinimą padidinti iki 30 %, palyginti su 1990 m. lygiu, jei bus sudarytas pasaulinis išsamus susitarimas dėl klimato laikotarpiui po 2012 m. ir jei kitos pagrindinės ekonomikos įsipareigos sąžiningai prie to prisidėti. Po Kankuno konferencijos ES iš naujo įvertins padėtį, įskaitant galimybes viršyti 2020 m. numatytą 20 % sumažinimą.

Moksliniai duomenys rodo, kad, siekiant išvengti daugiau kaip 2 °C visuotinio klimato atšilimo, iki 2050 m. pasaulyje išmetamų teršalų kiekis turėtų būti sumažintas bent perpus, palyginti su 1990 m. lygiu. Atsižvelgdama į tai ir prisiimdama išsivysčiusių šalių pareigą imtis lyderio vaidmens, ES išsikėlė tikslą iki 2050 m. sumažinti savo išmetamų teršalų kiekį 80–95 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Veiksmų planas, kuriame išdėstoma, kaip bus siekiama šio tikslo ir bus pereita prie mažai anglies dioksido išskiriančios visuomenės strategiją, yra rengiamas ir bus pateiktas 2011 m. pradžioje.

8. Kokią finansinę paramą ES teikia padėdama besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita?

ES yra didžiausia pasaulyje finansinės paramos besivystančioms šalims teikėja, kasmet suteikianti beveik 60 % oficialios paramos vystymuisi (OPV) arba maždaug 60 mlrd. USD. 2008 m. ES suteikė daugiau kaip 60 % visos su klimato kaita susijusios OPV.

Be savo tradicinės paramos vystymuisi, ES įsipareigojo trejus metus nuo 2010 m. iki 2012 m. suteikti 7,2 mlrd. EUR „skubios pradžios“ finansavimą, skirtą padėti besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti jų išmetamųjų teršalų kiekį. Šis įsipareigojimas atitinka beveik trečdalį bendros bemaž 30 mlrd. USD siekiančios skubios pradžios finansavimo sumos, kurią išsivystęs pasaulis pažadėjo 2010–2012 m. pagal Kopenhagos susitarimą.

2010 m. ES surinko 2,2 mlrd. EUR iš 7,2 mlrd. EUR skubios pradžios finansavimo sumos, kurią ji suteiks iki 2012 m. pabaigos. Ji pateiks išsamią ir skaidrią ataskaitą apie savo skubios pradžios įsipareigojimą Kankuno konferencijoje ir kiekvienais tolesniais metais.

Pagal Kopenhagos susitarimą išsivysčiusios šalys taip pat drauge įsipareigojo iki 2020 m. kasmet surinkti po 100 mlrd. USD viešosios ir privačiosios klimato finansavimo paramos besivystančioms šalims. ES yra pasirengusi prisiimti sąžiningą tarptautinio viešojo finansavimo dalį iš šios sumos.

9. Kokius sprendimus ES norėtų matyti priimtus Kankune dėl pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo?

Pagal Kopenhagos susitarimą daugelis išsivysčiusių ir besivystančių šalių, įskaitant ES (žr. 7 punktą), pasižadėjo iki 2020 m. sumažinti arba apriboti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Šie įsipareigojimai yra sveikintina pradžia, tačiau jų visų gerokai per mažai, kad pasaulio išmetamųjų teršalų kiekis būtų sumažintas tiek, kiek reikia, kad pasaulio klimato atšilimas nesiektų 2 °C.

Kadangi Kopenhagos susitarimas yra neįpareigojantis, politinis, ES nori, kad Kankuno konferencijoje būtų priimti sprendimai, kuriais šie įsipareigojimai būtų „įtvirtinti“ JTBKKK derybų procese. Kankune taip pat turėtų būti pradėtos diskusijos, skirtos neapibrėžtumams dėl kai kurių įsipareigojimų išsiaiškinti, sutelkta parama jiems įgyvendinti ir apsvarstytos galimybės sustiprinti bendrą tikslų lygį, kad 2 °C riba būtų išlaikyta.

ES taip pat nori, kad Kankune būtų priimti sprendimai kelete kitų sričių, kurios svarbios mažinant išmetimą:

- švarios plėtros mechanizmo reformavimas ir susitarimas sukurti naujus anglies dioksido rinkos mechanizmus (žr. 11 punktą);

- teršalų dėl atogrąžų miškų naikinimo ir miškų nykimo taršos mažinimo mechanizmo funkcinės bazės sukūrimas (žr. 12 punktą);

- išsivysčiusių šalių miškų tvarkymo atskaitomybės taisyklių persvarstymas (žr. 13 punktą);

- pasaulinės politikos programos tarptautinio aviacijos ir jūrų transporto taršai sumažinti parengimas (žr. 18 punktą).

10. Kas turėtų būti nuspręsta Kankune dėl veiksmų skaidrumo?

ES nori, kad Kankune būtų padaryta apčiuopiama pažanga kuriant patikimesnę stebėsenos, atskaitomybės ir patikros (SAP) sistemą. Tai užtikrintų didesnį skaidrumą, ar šalys vykdo savo pasižadėjimus dėl taršos sumažinimo ir ar išsivysčiusios šalys įvykdys savo įsipareigojimus teikti ilgalaikę finansinę paramą besivystančioms šalims. Be to, pagal tą sistemą būtų galima stebėti pasaulinę pažangą siekiant laikytis 2 °C ribos. Didesnis skaidrumas, kuris būtų užtikrinamas patikimesne SAP sistema, padėtų didinti pasitikėjimą tarp šalių ir tarp Šiaurės ir Pietų apskritai.

Kopenhagos susitarime yra naudingų tobulesnės SAP sistemos sukūrimo gairių, tačiau jas dar reikia tobulinti. Kankune turėtų būti priimti sprendimai, kurie sudarytų nuoseklios ir subalansuotos SAP sistemos pagrindą ir sudarytų galimybę kitais metais galutinai parengti tokios sistemos gaires. Nors sistema turėtų būti nuosekli, joje turėtų būti atsižvelgiama į skirtingus išsivysčiusių ir besivystančių šalių įsipareigojimus bei galimybes ir paisoma skirtingo jų įsipareigojimų pobūdžio.

Atsižvelgiant į tai, visos šalys turės tobulinti savo informacijos teikimą, remdamosi esama reguliaraus nacionalinių pranešimų sistema, tačiau ją diferencijuodamos. Išsivysčiusių šalių teikiamai informacijai jau taikomas išsamus tarptautinės „peržiūros“ procesas; papildant tai ir laikantis Kopenhagos susitarimo, Kankune reikia pasirūpinti, kad būtų pradėtas naudoti lengvinantis „tarptautinio konsultavimo ir analizės“ procesas, skirtas besivystančių šalių teikiamai informacijai.

Apskritai SAP sistema turėtų užtikrinama griežta, patikima ir skaidri atskaitomybė, kai visos šalys dalijasi informacija, mokosi vienos iš kitų ir didina tarpusavio pasitikėjimą.

11. Kas Kankune turėtų būti nuspręsta dėl anglies dioksido rinkos mechanizmų?

Anglies dioksido rinkos mechanizmai yra svarbios rentabilaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo priemonės, nes lėšos skiriamos iš privačiojo sektoriaus ir pritraukiamos investicijos į mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas.

ES nori, kad Kankune būtų padaryta pažanga reformuojant Kioto protokolo švarios plėtros mechanizmą (ŠPM) siekiant padidinti jo aplinkosauginį naudingumą, efektyvumą bei valdymą ir geriau paskirstyti ŠPM projektus po besivystančio pasaulio regionus.

Kankune taip pat turėtų būti padėti naujų, pažangioms besivystančioms šalims pritaikytų anglies dioksido rinkos mechanizmų sukūrimo ir tų šalių sukurtų išmetamųjų teršalų kreditų pripažinimo pagrindai. Šie pagrindai galėtų aprėpti ir bandomųjų programų skatinimą. Naujieji mechanizmai galėtų būti skirti ištisiems ekonomikos sektoriams (sektoriniai mechanizmai) arba tai gali būti kitų tipų rinkos mechanizmai, kurie būtų platesni už ŠPM atskirų projektų metodiką, pagal kurią išsivysčiusių šalių teršalų išmetimas kompensuojamas besivystančiose šalyse sutaupomu išmetimu.

12. Kas Kankune turėtų būti padaryta dėl atogrąžų miškų naikinimo?

Miškų naikinimas ir nykimas atogrąžų regionuose sudaro maždaug 15–20 % pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Tarptautiniu mastu sutariama, kad ši situacija turi būti sprendžiama vykdant programą, skirtą mažinti taršą dėl miškų naikinimo ir nykimo besivystančiose šalyse (vadinamą REDD (angl.)), kartu skatinant miškų išsaugojimą, tvarų jų tvarkymą ir miškuose kaupiamos anglies didinimą (REDD+).

Kopenhagos susitarime raginama sukurti „REDD+ mechanizmą“, kad būtų galima telkti išsivysčiusių šalių finansavimą. ES nori, kad Kankuno subalansuotame pakete būtų priimtas sprendimas pradėti taikyti tą mechanizmą. Tai turėtų būti padaryta sparčiai nustatant patikimas REDD+ veiksmų taisykles, gaires, tikslus ir konkrečius aspektus, kuriais būtų užtikrinamas mechanizmo aplinkosauginis naudingumas.

Turėtų būti nustatyti tikslai iki 2020 m. bent perpus sumažinti bendrą atogrąžų miškų naikinimą, palyginti su dabartiniu lygiu, o iki 2030 m. visiškai sustabdyti pasaulinio miškų ploto mažėjimą. Sprendimais taip pat turėtų apsaugota atogrąžų miškų biologinė įvairovė, užtikrintas sąžiningas naudos paskirstymas suinteresuotosioms šalims, pripažintos vietinių tautų ir bendruomenių teisės bei žinios ir sustiprintos miškų valdymo struktūros.

Iš 2,2 mlrd. EUR „skubios pradžios“ finansavimo lėšų, kurias ES surinko 2010 m., 362 mln. EUR buvo skirta REDD+ veiklai besivystančiose šalyse paremti.

13. Kas turi būti padaryta dėl miškų tvarkymo išsivysčiusiose šalyse atskaitomybės taisyklių?

Miškai yra didžiulės anglies saugyklos. Jie natūraliai išskiria anglies dioksidą (CO2) ir sugeria (pašalina) jį iš atmosferos.

Pagal Kioto protokolą išsivysčiusios šalys, siekdamos laikytis savo išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų, turi skaičiuoti, kiek jos išmeta teršalų, kiek jų pašalina iš atmosferos įveisdamos arba atželdindamos miškus ir kiek jų nepašalina naikindamos miškus. Tačiau jos gali pasirinkti, ar atsižvelgti į teršalų išmetimą ir jų pašalinimą, susijusį su miškų tvarkymu, t. y. tokia tvarkymo veikla kaip medžių kirtimas ir atsodinimas žemėje, kuri iki 1990 m. buvo apaugusi mišku ir lieka tokia dabar. Pasirenkamasis šios taisyklės pobūdis ir atskaitomybės būdas yra Protokolo trūkumas; jis gali sumažinti praktinį išmetamųjų teršalų sumažinimo tikslų poveikį ir suteikia mažai paskatų šalims didinti jų miškuose sugeriamo CO2 kiekį.

ES teikia pirmenybę miškų tvarkymo atskaitomybės būdo griežtinimui, kad padidėtų jo aplinkosauginis naudingumas ir atsirastų didesnė paskata mažinti išmetamųjų teršalų. Be to, Europa nori pasiekti, kad sistemoje, nustatytoje laikotarpiui po 2012 m., išsivysčiusioms šalims būtų privaloma nurodyti teršalų išmetimą ir jų pašalinimą dėl miškų tvarkymo, jei joms būtų suteikiamas tam tikras lankstumas, kaip tai padaryti.

Derybose pagal Kioto protokolą labai pasistūmėta peržiūrint miškų tvarkymo atskaitomybės taisykles; tos taisyklės sudaro dalį platesnio atskaitomybės taisyklių rinkinio, skirto teršalų išmetimui dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF). ES nori, kad Kankune būtų susitarta dėl naujų LULUCF taisyklių.

14. Kas Kankune turėtų būti nuspręsta dėl prisitaikymo prie klimato kaitos?

Kiekviena šalis turi prisitaikyti prie klimato kaitos, tačiau tai yra ypač didelis iššūkis vargingiausioms ir pažeidžiamiausioms besivystančioms šalims. Viena iš Kankuno subalansuoto sprendimų paketo dalių turėtų būti tarptautinio bendradarbiavimo programa, pagal kurią būtų padedama šalims vykdyti nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams. Prioritetus, poreikius ir veiksmus pagal prisitaikymo programą turėtų apibrėžti pačios šalys.

Kankune turėtų būti priimtas sprendimas dėl pagrindinių programos principų, taip pat turėtų būti susitarta dėl būtinos prisitaikymo veiksmų finansinės paramos užtikrinimo, jų įgyvendinimo stebėsenos ir peržiūros. Tokiame sprendime turėtų būti atsižvelgta į paramos prisitaikymui skubumą ir svarbą, pirmenybę teikiant ypač pažeidžiamoms šalims, pirmiausia – mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ), mažoms besivystančioms salų valstybėms (MBSV) ir Afrikos šalims, kurioms būdingos sausros, dykumėjimas ir potvyniai.

2010 m. ES suteikė 735 mln. EUR skubios pradžios finansavimo lėšų prisitaikymo veiklai besivystančiose šalyse.

15. Kas Kankune turi būti nuspręsta dėl Kopenhagos žaliojo klimato fondo?

Sudarant Kopenhagos susitarimą nuspręsta, kad bus įsteigtas Kopenhagos žaliasis klimato fondas. Fondo lėšomis bus remiami projektai, programos, politika ir kita veikla besivystančiose šalyse, susijusi su teršalų išmetimo mažinimu (įskaitant kovą su miškų naikinimu), prisitaikymu, gebėjimų stiprinimu ir technologijos kūrimu bei perdavimu. Jis bus įsteigtas kaip JTBKKK finansinio mechanizmo funkcinis vienetas.

ES nori, kad subalansuotame sprendimų pakete būtų susitarimas dėl pagrindinių fondo valdymo principų. ES pritaria tam, kad būtų pradėtas fondo įkūrimo procesas, siekiant, kad jis jau veiktų per kitą JT klimato konferenciją 2011 m. pabaigoje.

16. Kas Kankune turėtų būti nuspręsta dėl technologijų?

Turi būti paspartintas technologijų kūrimas, sklaida ir naudojimas, kad visuomenei būtų lengviau prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Todėl numatyta pagal Kopenhagos susitarimą sukurti Technologijos mechanizmą.

ES nori, kad viena iš Kankuno konferencijos subalansuoto sprendimų paketo dalių būtų sprendimas sukurti mechanizmą ir kuo greičiau pradėti jį naudoti. Mechanizmą turėtų sudaryti:

  • Klimato technologijų centras ir tinklas, skirti padėti besivystančioms šalims stiprinti savo gebėjimą rengti strategijas bei projektus, taip pat padėti vykdyti mokslinius tyrimus bei dalytis žiniomis;

  • Vykdomasis technologijų komitetas, kuris vertins technologijų prioritetus, spragas bei poreikius ir teiks patarimus bei rekomendacijas šalių konferencijai.

17. Kas Kankune turėtų būti padaryta dėl gebėjimų stiprinimo?

ES pripažįsta, kad besivystančioms šalims, ypač vargingiausioms, būtina pagalba daugelyje sričių, kad jos sustiprintų savo gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti savo išmetamų teršalų kiekį. ES teikia finansinę paramą gebėjimų stiprinimui naudodama savo Oficialios paramos vystymuisi ir skubios pradžios finansavimo priemones (žr. 8 punktą).

ES nori, kad subalansuotame sprendimų pakete, būtų pripažinta gebėjimų stiprinimo svarba ir aktualumas daugeliui sričių.

18. Kas turėtų būti padaryta dėl aviacijos ir laivybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo?

Tarptautinis aviacijos ir jūrų transportas yra du iš sparčiausiai augančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinių. Kartu jie sudaro daugiau kaip 4 % pasaulyje išmetamo kiekio, tačiau iki šiol šiuose sektoriuose išmetamiems teršalams nebuvo skirtas deramas dėmesys.

Tarptautinės organizacijos, atsakingos už šiuos du sektorius, yra Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) ir Tarptautinė jūrų organizacija (IMO). ES nori, kad Kankuno konferencijoje būtų pasiųstas stiprus politinis signalas ICAO ir IMO parengti visuotinę šiuose dviejuose sektoriuose išmetamų teršalų mažinimo politikos sistemą, atitinkančią siekį išlaikyti pasaulinį klimato atšilimą mažesnį kaip 2 °C.

19. Kas Kankune turėtų būti padaryta dėl išsivysčiusių šalių perteklinių išmetamųjų teršalų biudžetų?

Pagal Kioto protokolą kai kurioms Vidurio ir Rytų Europos šalims, visų pirma, Rusijai ir Ukrainai, buvo suteikti didesnio kiekio apyvartiniai taršos leidimai nei joms reikėjo. Pagal Protokolą leidžiama perkelti perteklinius taršos leidimus, vadinamus nustatytosios normos vienetais (NNV), į antrąjį įsipareigojimų laikotarpį po 2012 m. Susidaręs perteklius yra didelis – apskaičiuota, kad jis lygus 10–11 mlrd. tonų anglies dioksido (CO2) arba dvigubai daugiau nei bendras ES metinis išmetamas kiekis. Šis perteklius kelia didelę grėsmę klimato sistemos, nustatytos laikotarpiui po 2012 m., aplinkosauginiam naudingumui: jeigu pertekliniai leidimai būtų panaudoti, niekais nueitų didelė šalių pasižadėto taršos sumažinimo dalis.

Kankune gali nepavykti išspręsti šio klausimo, tačiau ES nori, kad konferencijoje būtų pripažinta jo svarbą ir būtų toliau siekiama nagrinėti galimybes tinkamai sutvarkyti minėtą perteklių. Tai turėtų būti padaryta sąžiningai, vienodai traktuojant ES ir ne ES šalis.

20. Kas Kankune derėsis Europos Sąjungos vardu?

Europos Sąjunga, būdama regioninė ekonominės integracijos organizacija, yra JTBKKK ir Kioto protokolo šalis. Jos 27 valstybės narės taip pat yra šių dokumentų šalys.

Šiuo metu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Belgija ir Europos Komisija yra atsakingos už derybas Kankune Europos Sąjungos ir jos 27 valstybių narių vardu. Be to, kelių valstybių narių atstovai yra paskirti pagrindiniais ES derybininkais tam tikrais konkrečiais klausimais; derybose dėl tų klausimų jie atstovaus visai ES.

Pirmininkaujančioji Belgija užtikrins ES pozicijos koordinavimą, kad ES veiktų vieningai net jei jos vardu derėsis skirtingi asmenys.

1 :

Šiuo metu yra 194 JTBKKK šalys, įskaitant ES ir visas ES valstybes nares.

2 :

Šiuo metu yra 192 Kioto protokolo šalys, įskaitant ES ir visas ES valstybes nares. Pagrindinis skirtumas nuo JTBKKK yra tas, kad JAV nėra ratifikavusios Kioto protokolo.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website