Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

MEMO/10/587

Briuselis, 2010 m. lapkričio 18 d.

Informacinis pranešimas. Komisijos komunikatas dėl BŽŪP ateities

Šiandien Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl BŽŪP ateities „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“. Šis dokumentas – tai diskusijų, kurios tęsis iki ateinančio pavasario, ir dėl kurių Komisija galės iki 2011 m. vasaros parengti teisės aktų pasiūlymus, pradžia. Reformuota BŽŪP turi pradėti veikti 2014 m. sausio 1 d.

Kokiomis gairėmis Komisija vadovausis, kad Europos žemės ūkis taptų konkurencingesnis?

Ilgalaikis žemės ūkio konkurencingumas priklauso nuo to, kaip pavyktų suderinti su klimato kaita ir su tausiu gamtinių išteklių naudojimu susijusių problemų sprendimą su didesnio gaminimo pajėgumu. Kad tą būtų galima pasiekti, reikia išsaugoti žemės ūkio visoje Europoje novatoriškumą, gebėjimą investuoti ir reaguoti į rinkos kitimą.

Komisijos komunikate pateikiami keli pagrindiniai elementai. Visų pirma, reikia persvarstyti tiesioginių išmokų struktūrą. Į išmokas turi būti įtrauktas „žaliasis“ ekologinio konkurencingumo dėmuo, jos turi būti teisingiau ir skaidriau skirstomos. Antra, kaimo plėtros programose reikia sustiprinti pastangas inovacijų ir kovos su klimato kaita srityse. Pagaliau, reikia didinti maisto grandinės skaidrumą ir išnagrinėti galimybę valstybėms narėms pasiūlyti naujų priemonių kovai su pernelyg dideliais žemės ūkio žaliavų kainų svyravimais.

Kodėl BŽŪP turi būti teisingesnė?

Iš praeities atėję paramos kriterijai. Orientaciniai tiesioginių išmokų kriterijai ES senųjų valstybių narių ūkininkams buvo nustatyti 2000–2002 metais. Sumos buvo nustatytos remiantis to meto produkcijos apimtimi. Būtina tą pakeisti visiems ūkininkams ir visoms valstybėms narėms taikomu objektyvesniu ir teisingesniu mechanizmu.

Reikia atsižvelgti į plėtrą. Šiuo metu yra du tiesioginės paramos mechanizmai: vienas yra skirtas senosioms valstybėms narėms ir pagrįstas ankstesniais kriterijais, kitas – po 2004 m. į ES įstojusioms valstybėms narėms ir pagrįstas vienodo dydžio suma už hektarą. Turi būti sukurta nauja, visai ES pritaikyta, teisinga ir skaidri sistema.

Labiau remti Europos žemės ūkio įvairovę. Orientaciniai kriterijai turi apimti žemės ūkio pajamoms remti skirtų tiesioginių išmokų ekonominę ir aplinkos apsaugos dimensijas (užtikrinti, kad ūkininkai gamintų viešąsias gėrybes). Šiuo metu nagrinėjami ekonominiu ir politiniu požiūriu galimi pragmatiški sprendimai, kad būtų sukurtos vienodos sąlygos, kai atsižvelgiama į visus kriterijus, susijusius su aplinkos apsaugos, socialine ir ekonomine aplinka, kurioje ūkininkai dirba.

Ar tiesioginių išmokų dydis turi būti ribojamas?

Tiesioginėmis išmokomis remiamos pajamos, tai yra būtina žemės ūkiui Europoje išsaugoti. Todėl reikia užtikrinti, kad valstybės pagalba būtų nukreipta į aktyviai veiklą vykdančius ūkininkus, kuriems pagalbos tikrai reikia. Pasiekus tam tikrą sumą, pagalba savo pagrįstumą praranda, išskyrus atvejus, kai yra tokią pagalbą pateisinančių ir su pajamomis susijusių įrodymų.

Ar BŽŪP gali būti naudingesnė mažiems ūkiams?

Tai nėra pagalba ekonomiškai negyvybingiems ūkiams, o ūkių integravimosi į rinką rėmimas. Reikia BŽŪP padaryti paprastesnę. Administracinės kliūtys mažiems ūkiams trukdo gauti pagal BŽŪP teikiamą paramą, o tų ūkių ekonominis vaidmuo tam tikrų kaimo vietovių dinamiškumui yra svarbus. Reikia siekti supaprastinimo, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai galėtų pasinaudoti viešosios politikos teikiamais privalumais.

Ar mažiau palankios ūkininkauti vietovės bus remiamos atskirai?

Kaimo plėtros programose šiuo metu numatytai paramai poveikio nebus. Remti žemės ūkį vietovėse, kuriose gamybos sąlygos sunkesnės, yra esminis uždavinys išsaugant bioįvairovę ir kaimo vietovių dinamiškumą. Todėl apskaičiuojant tiesiogines išmokas, galėtų būti atsižvelgta ir į specifines gamtines kliūtis.

Kokie ūkininkavimo būdai bus skatinami kovojant su klimato kaita ir siekiant saugoti aplinką?

Šiuo metu nėra galutinio ūkininkavimo būdų, kurie bus remiami taikant „žaliąjį“ tiesioginių išmokų komponentą, sąrašo. Siekiant nustatyti tinkamiausius būdus, vyksta poveikio vertinimas. Kaip pavyzdžius galima pateikti žaliosios dangos puoselėjimą, sėjomainą, ekologinį žemės atidėjimą ar daugiametes ganyklas.

Žaliosios dangos išlaikymas žiemą – tai tam tikrų augalų sėja iškart po derliaus nuėmimo. Taip turtinama dirva, pagerinamos vandens sulaikymo savybės ir kovojama su erozija. Tokiu būdu taip pat galima auginti vadinamąsias tarpines kultūras.

Sėjomaina yra tradicinis būdas, kuriuo skatinamas dirvos gebėjimas atsinaujinti. Dėl sėjomainos sumažėja būtinybė naudoti chemikalus (pesticidus, herbicidus, trąšas).

Ganyklose gausu bioįvairovės išteklių. Tai didelę pridedamąją vertę dirvožemio, vandens naudojimo, anglies dioksido sekvestracijos ir kraštovaizdžio požiūriu turinčios ekosistemos.

Ekologiniu žemės atidėjimu turtinamos žemės ūkio ekosistemos išsaugant faunai ir florai reikalingą prieglobstį. Kad žemės atidėjimas būtų visiškai veiksmingas, jų plotus šienauti reikia atsargiai, išsaugant nedidelius krūmokšnius.

Ar reikia išsaugoti du BŽŪP ramsčius?

Du ramsčiai yra papildomi BŽŪP aspektai. Pirmajam ramsčiui priskiriama kasmetinė parama ūkininkams sprendžiant visai ES bendras problemas. Antrasis ramstis kartu su „Leader“ yra lanksti daugiamečių investicijų priemonė, pritaikyta prie vietinių kiekvienos valstybės narės realijų, ypač remiant konkurencingumą, inovacijas, kovą su klimato kaita ir žemės ūkio tvarumą.

Kodėl komunikate kai kurie klausimai nėra išsamiai aptarti?

Komisijos komunikate visi reformos aspektai išsamiai nenagrinėjami. Reikia sulaukti teisės aktų pasiūlymų, kurie bus pateikti iki 2011 m. vasaros. Šiuo metu pateiktas tekstas yra politinis dokumentas, nubrėžiantis gaires, kurios buvo nustatytos pagal problemas, iškeltas metų pradžioje vykusių viešųjų konsultacijų metu. Iki pateikiant teisės aktų pasiūlymus bus atliekami tikslūs poveikio vertinimo tyrimai, kad būtų nustatytos tinkamiausios ir veiksmingiausios priemonės komunikate nustatytiems tikslams pasiekti.

Kokie tolimesni žingsniai paskelbus komunikatą?

Komisijos komunikatas bus svarstomas Taryboje ir Europos Parlamente bei ES ekonomikos ir socialinių reikalų komitete ir regionų komitete. Komisija organizuos diskusijas, kur suinteresuotosioms šalims bus pasiūlyta pateikti savo nuomonę dėl variantų ir papildyti įvairių variantų poveikio vertinimą pateikiant savo analizę. Atsižvelgiant į išsamų kiekvieno komunikate pateikto varianto poveikio vertinimą Komisija parengs teisės aktų pasiūlymus ir juos pateiks iki 2011 m. vasaros. Jiems bus taikoma bendro sprendimo procedūra, kuri po naujos sutarties įsigaliojimo BŽŪP reformai taikoma pirmą kartą. Reformuota BŽŪP pradės veikti 2014 m.

Kokie iššūkiai Europos žemės ūkio laukia rytoj?

Maisto produktų tiekimas. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ekspertų teigimu, dėl gyventojų skaičiaus augimo pasaulyje ir maitinimosi įpročių keitimosi žemės ūkio produktų paklausa iki 2030 m. padidės 50 %, o iki 2050 m. – 70 %. Europa turi prisiimti savo atsakomybės dalį tarptautiniu mastu ir išsaugoti gebėjimą gaminti pakankamą kiekį kokybiškų produktų laikydamasi ypač aukštų sanitarinių standartų ir skatindama tvarios gamybos būdus, kad nebūtų pakenkta aplinkai.

Tausus gamtinių išteklių naudojimas. Žemės ūkio sektorius yra pagrindinis dirvožemio, vandens ir bioįvairovės naudotojas; nuo jo labiausiai priklauso kraštovaizdis. Maždaug 14 milijonų ūkių užima daugiau nei pusę Europos teritorijos. Žemės ir miškų ūkis apima 80 % Europos. Žemės ūkyje galima rasti tikslių atsakymų į klausimą, kaip kovoti su klimato kaita ir bioįvairovės nykimu. Be to, dėl pasaulinio atšilimo ūkininkai turi tobulinti savo ūkininkavimo būdus.

Subalansuota kaimo vietovių plėtra. Žemės ūkis yra daugumos kaimo vietovių ekonomikos varomoji jėga; tai Europos maisto sektoriaus pagrindas. Žemės ūkio maisto sektoriuje yra 17,5 mln. darbo vietų (iš jų 13,5 % – pramoninio profilio darbo vietos). Būtina išlaikyti tinkamą žemės ūkio darbo vietų patrauklumo lygį, ypač tam, kad būtų užtikrinta bent minimali kartų kaita. Pajamos iš žemės ūkio sudaro tik 40 % vidutinių pajamų Europoje vidurkio.

PRIEDAS

TRIJŲ PAGRINDINIŲ POLITIKOS KRYPČIŲ APIBŪDINIMAS

Tiesioginės išmokos

Rinkos priemonės

Kaimo plėtra

1 variantas

Teisingesnis tiesioginių išmokų skirstymas valstybėms narėms (nekeičiant esamos tiesioginių išmokų sistemos)

Rizikos valdymo priemonių stiprinimas.

Esamų rinkos priemonių racionalizavimas ir supaprastinimas (jei reikia).

Būklės vertinimo reikšmės didėjant finansavimui išlaikymas, siekiant išspręsti uždavinius, susijusius su klimato kaita, vandens būkle, biologine įvairove ir atsinaujinančiųjų išteklių energija, taip pat su inovacijomis.

2 variantas

Teisingesnis tiesioginių išmokų skirstymas valstybėms narėms ir esminiai tokių išmokų modelių pakeitimai.

Tiesiogines išmokas sudarytų:

bazinė norma, kurios paskirtis – parama pajamoms,

privaloma papildoma parama už specifines ekologiškumą skatinančias viešąsias gėrybes, įgyvendinant paprastus, apibendrintus, be sutartinių įsipareigojimų, kasmetinius aplinkosaugos veiksmus, už kuriuos būtų skiriama papildomų lėšų,

papildomos išmokos, skirtos kompensuoti už specifinių gamtinių kliūčių daromą žalą,

savanoriška susietoji parama specifiniams sektoriams ir regionams1,

Naujų smulkiesiems ūkiams skirtų schemų taikymas.

Bazinės normos ribų nustatymas, atsižvelgiant į didelių ūkių indėlį kaimo vietovėse kuriant darbo vietas.

Esamų rinkos priemonių racionalizavimas ir supaprastinimas (jei reikia).

Esamų priemonių koregavimas ir papildymas, siekiant geriau atitikti ES prioritetus; didžiausią dėmesį skiriant aplinkosaugai, kovai su klimato kaita ir (arba) restruktūrizavimui ir inovacijoms, taip pat regioninių ir (arba) vietos iniciatyvų rėmimas.

Esamų rizikos valdymo priemonių tobulinimas ir fakultatyvios PPO „žaliosios dėžės“ kriterijus atitinkančios pajamų stabilizavimo priemonės taikymas, siekiant kompensuoti už didelius pajamų nuostolius.

Galėtų būti numatytas tam tikras valstybėms narėms skirtų lėšų perskirstymas pagal objektyvius kriterijus.

3 variantas

Dabartinės formos tiesioginių išmokų laipsniškas panaikinimas.

Vietoje jų būtų teikiamos riboto dydžio išmokos už aplinkos viešąsias gėrybes ir papildomos išmokos, susijusios su specifinėmis gamtinėmis kliūtimis.

Visų rinkos priemonių panaikinimas, galbūt išskyrus nuostatas dėl trikdymo, kurios galėtų būti taikomos didelių krizių atvejais.

Taikant šias priemones didžiausias dėmesys būtų skiriamas klimato kaitos ir aplinkos aspektams.

1 :

Tai būtų šiuo metu pagal 68 straipsnį mokamos susietosios paramos ir kitų susietosios paramos priemonių atitikmuo.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site