Navigation path

Left navigation

Additional tools

Plačiajuostis ryšys. Komisija skelbia bendrą ES itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklų taktiką

European Commission - MEMO/10/424   20/09/2010

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

MEMO/10/424

Briuselis, 2010 m. rugsėjo 20 d.

Plačiajuostis ryšys. Komisija skelbia bendrą ES itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklų taktiką

Europos Komisija priėmė rekomendaciją, kurioje nurodoma, kaip nacionalinės telekomunikacijų reguliavimo institucijos turėtų reguliuoti konkurencinę trečiųjų šalių prieigą prie itin spartaus ryšio šviesolaidinių tinklų – vadinamųjų naujos kartos prieigos (angl. next generation access – NGA) tinklų, kuriais didelės spartos plačiajuostis ryšys teikiamas namuose ir darbo vietose. Reguliavimo institucijos naujomis gairėmis turėtų pradėti vadovautis priimdamos kasdienius sprendimus, kai tik tekstas bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pagal Pagrindų direktyvą (2002/21/EB) jos privalo atidžiai atsižvelgti į Komisijos rekomendaciją, o jei nusprendžia rekomendacijos nesilaikyti, turi savo poziciją pagrįsti. Rekomendacijoje numatyti aiškūs telekomunikacijų operatorių veiklos reguliavimo principai, kuriais suderinamas poreikis skatinti investicijas ir būtinybė išlaikyti konkurenciją. Ji padės skatinti investicijas į konkurencingus didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklus, o tai yra vienas iš svarbiausių Komisijos Europos skaitmeninės darbotvarkės (IP/10/581) ir strategijos „Europa 2020“ tikslų. Rekomendacija yra Komisijos šiandien pristatyto plačiajuosčio ryšio plėtros priemonių rinkinio dalis (žr. IP/10/1142).

Komisijos rekomendacijoje dėl reguliuojamos prieigos prie naujos kartos prieigos tinklų išdėstytas bendras ES požiūris į šviesolaidinių tinklų reguliavimą. Šviesolaidiniai tinklai papildo arba pakeičia įprastinius varinių laidų fiksuotosios prieigos tinklus, kuriais galima užtikrinti tik ribotą duomenų srautą. Šviesolaidžiams diegti reikia daug investicijų. Tačiau šviesolaidžiai yra kitas natūralios fiksuotojo ryšio technologijų plėtros etapas; jie yra itin svarbūs siekiant Skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytų plataus užmojo plačiajuosčio ryšio plėtros tikslų (žr. IP/10/581, MEMO/10/199 ir MEMO/10/200).

ES telekomunikacijų taisyklėse reikalaujama, kad nacionalinės telekomunikacijų reguliavimo institucijos skatintų veiksmingas investicijas ir konkurenciją. Kai konkurencija neveiksminga, reguliavimo institucijos, atlikusios išsamią rinkos analizę, didelę įtaką rinkoje turinčioms įmonėms gali nustatyti ex ante reguliavimo priemones, kaip nustatyta ES telekomunikacijų Pagrindų direktyvoje (2002/21/EB). Naujoje Komisijos rekomendacijoje pateiktos gairės reguliavimo institucijoms, kaip šias užduotis atlikti šviesolaidinių naujos kartos prieigos tinklų rinkose.

Naujos kartos prieiga

Ir rinkoje įsitvirtinę telekomunikacijų operatoriai, ir naujesnieji operatoriai modernizuoja esamus varinių laidų tinklus – investuoja į tinklus, kurių šviesolaidžiai nutiesiami iki ryšio mazgo (angl. fibre to the node, FTTN) arba iki galutinio vartotojo (angl. fibre to the home, FTTH). Europos Sąjungoje stambieji telekomunikacijų operatoriai (kurie anksčiau galbūt buvo monopoliniai šių paslaugų teikėjai) konkuruoja su kitais operatoriais, siūlančiais paslaugas, grindžiamas, pavyzdžiui, kabeliniais tinklais, atsietosiomis vietinėmis linijomis (angl. local loop unbundling, LLU), kai atsiejama prieiga prie rinkoje įsitvirtinusio operatoriaus tinklo „paskutinio kilometro“, taip pat dvejetainių signalų srauto prieiga prie tokių tinklų.

Komisijos veiksmų poreikis

Šviesolaidinių naujos kartos prieigos tinklų plėtra Europos Sąjungoje, galima sakyti, dar tik pradedama. Tačiau vis daugiau nacionalinių reguliavimo institucijų, atlikdamos reguliarias rinkos apžvalgas, svarsto reguliuojamos prieigos prie naujos kartos prieigos tinklų klausimus. Pagal konsultacijų procedūros 7 straipsnį Komisijai pranešama apie vis didesnį reguliavimo priemonių skaičių (žr. MEMO/09/539). Remdamasi nagrinėjant šias priemones sukaupta informacija, Komisija padarė išvadą, kad gali susiformuoti labai skirtingos valstybių narių telekomunikacijų rinkos, jei ji nenustatys gairių telekomunikacijų reguliavimo institucijoms. Rinka dėl nenuoseklaus reguliavimo gali būti iškreipta ir bendrovės, investuojančios į naujos kartos prieigos tinklus, patektų į nežinią.

Komisijos rekomendacija telekomunikacijų reguliavimo institucijų sprendimams padės suteikti daugiau nuoseklumo ir taip skatins laiku ir veiksmingai investuoti į naujos kartos prieigos tinklus visoje ES bendrojoje rinkoje, o kartu didins plačiajuosčio ryšio paslaugų rinkos konkurenciją.

Rinkos senbuvių ir naujokų poreikių derinimas

Naujos kartos prieigos rekomendacija nacionalinėms reguliavimo institucijoms suteikiama priemonių naujos kartos prieigos rinkos naujokams remti ir rinkoje įsitvirtinusių bendrovių investicijoms į infrastruktūrą skatinti. Pavyzdžiui, nustatydamos išlaidomis grindžiamas prieigos kainas didelę įtaką nacionalinėse plačiajuosčio ryšio rinkose turinčioms bendrovėms, reguliavimo institucijos taip pat turės tinkamai atsižvelgti į investavimo riziką – taikyti rizikos priedą. Rekomendacija taip pat siekiama palengvinti alternatyvių operatorių patekimo į rinką sąlygas ir konkurenciją, kad jie galėtų nuosekliai didinti investicijas ir palaipsniui plėtoti savo tinklo infrastruktūrą.

Naujos kartos prieigos rekomendacijoje įtvirtinami principai, kurių turi laikytis ES reguliavimo institucijos:

  • pirma, nors rinkoje didelę įtaką turinčioms bendrovėms nenumatyta nereguliavimo laikotarpio, reguliuojant šviesolaidinių tinklų prieigos kainas bus visiškai atsižvelgiama į investavimo riziką ir taip investuojančioms bendrovėms suteikiama galimybė gauti gerą pelną. Atsižvelgiant į galimą nagrinėjamų investicijų dydį ir mažą daugelio finansinio turto rūšių pelną, ši sritis yra patraukli norinčioms investuoti bendrovėms;

  • antra, nacionalinės reguliavimo institucijos turi turėti visas būtinas prieigos reguliavimo priemones, kad, atsižvelgdamos į nacionalinės rinkos aplinkybes, galėtų pasirinkti tinkamą priemonių derinį ir taip palengvinti patekimo į rinką sąlygas ir skatinti infrastruktūrinę konkurenciją;

  • trečia, taikant ex ante reguliavimo priemones šviesolaidiniams tinklams turėtų būti atsižvelgta į skirtingas atskirų rinkų ir sričių (kaimo vietovių ir miestų) konkurencijos sąlygas konkrečioje rinkoje, todėl reguliavimas turėtų būti labai ribotas ten, kur konkurencijos jėgos stiprios (kabelinių tinklų operatoriai ir būsimas mobilusis interneto ryšys);

  • ketvirta, rekomendacijoje tvirtai remiami bendrų investicijų į naujos kartos prieigos tinklus susitarimai ir leidžiama nustatyti mažesnes prieigos prie atsietosios šviesolaidžio linijos kainas, jei priimami išankstiniai įsipareigojimai pagal ilgalaikes arba stambias sutartis.

Nacionalinės reguliavimo institucijos privalo atidžiai atsižvelgti

Pagrindų direktyvos (Direktyva 2002/21/EB) 19 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad jų telekomunikacijų reguliavimo institucijos, vykdydamos savo užduotis, atidžiai atsižvelgtų į Komisijos rekomendacijas. Šiose taisyklėse taip pat nustatyta, kad jei reguliavimo institucija nusprendžia Komisijos rekomendacijos nesilaikyti, ji privalo Komisijai pateikti paaiškinimą raštu. Telekomunikacijų reguliavimo institucijos palyginti tinkamai laikėsi ankstesnių telekomunikacijų sektoriui skirtų Komisijos rekomendacijų. Naujos kartos prieigos rekomendacija įsigalios iškart, kai tik bus paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Nuo tada nacionalinės telekomunikacijų reguliavimo institucijos naujomis gairėmis turėtų vadovautis priimdamos kasdienius sprendimus, bendradarbiaudamos per Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją.

Dažnai užduodami klausimai

Koks yra teisinis Naujos kartos prieigos rekomendacijos pagrindas?

Komisijos rekomendacija dėl reguliuojamos prieigos prie naujos kartos prieigos tinklų grindžiama Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 19 straipsniu.

Ar neturėtų įmonės, investuojančios stambias sumas į naujos kartos prieigą, būti apsaugotos pradiniu laikotarpiu?

Naujos kartos prieigos tinklų nereguliavimo laikotarpio nėra. Iš tiesų patirtis rodo, kad ex ante reguliavimo priemonėmis galima išspręsti struktūrines problemas ir atverti rinkas konkurencijai, nustatant aiškias naujų dalyvių patekimo į rinką sąlygas ir taip skatinant investicijas. Įmonės, kurioms taikomos reguliavimo priemonės, iš naujos kartos prieigos tinklų turės itin daug naudos, nes į jų investavimo riziką bus visiškai atsižvelgta.

Telekomunikacijų sektorius yra puikus pavyzdys, kaip derinti reguliavimą ir konkurenciją, ir kaip stiprėjant konkurencijai ir rinkai reguliavimo palaipsniui atsisakyti.

Kodėl naujiems šviesolaidiniams tinklams taikomi tie patys principai, kurie anksčiau taikyti varinių laidų infrastruktūrai?

Komisijos požiūris atitinka ES konkurencijos teisės principus, kurie grindžiami paslaugų ir rinkų ekonomine analize, o ne konkrečia joms teikti naudojama infrastruktūra. Kad ir kokios būtų naudojamos pagrindinės technologijos, būtina nustatyti visiems rinkos dalyviams nešališkas sąlygas. Tačiau rekomendacijoje numatytas ne tik varinių laidų tinklams sukurtų taisyklių taikymas šviesolaidiniams tinklams – joje yra daug naujų nuostatų, kuriomis esamos taisyklės pritaikytos prie naujų šviesolaidinių tinklų sąlygų (žr. pirmiau).

Kas ES telekomunikacijų reguliavimo srityje yra didelė įtaka rinkoje?

Paprastai ex ante ekonominės reguliavimo priemonės gali būti nustatomos tik tada, kai nagrinėjamoje rinkoje neveikia konkurencija. Tai atvejis, kai reguliavimo institucija nustato, kad operatorius turi didelę įtaką rinkoje, ir nusprendžia imtis tinkamų taisomųjų priemonių. Didelės įtakos rinkoje sąvoka atitinka konkurencijos teisėje vartojamą dominavimo sąvoką, apibrėžtą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo praktikoje.

Pagrindų direktyvos (2002/21/EB) 7 straipsnyje nustatyta tvarka reikalaujama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos, konsultuodamosi su sektoriaus atstovais, išanalizuotų nacionalinę elektroninių ryšių rinką ir pasiūlytų tinkamų reguliavimo priemonių rinkos trūkumams šalinti. Apie padarytas išvadas ir siūlomas priemones jos turi pranešti Komisijai ir kitoms nacionalinės valdžios institucijoms.

Reguliavimo institucija turi nustatyti nagrinėjamos rinkos ribas, įvertinti, ar vienas arba daugiau rinkos dalyvių turi didelę įtaką toje rinkoje, ir, jei nustato, kad yra dominuojančių operatorių, pasiūlyti tinkamų reguliavimo priemonių, kad būtų užtikrinta veiksminga konkurencija.

Ar reguliavimo institucijai nustačius, kad įmonė turi didelę įtaką rinkoje, nebus iš esmės apribota įmonės investicijų į naujos kartos prieigos tinklus grąža?

Jei nacionalinė reguliavimo institucija nusprendžia, kad bendrovė turi didelę įtaką tam tikroje rinkoje, ji turi nustatyti reguliavimo įpareigojimus pagal Elektroninių ryšių prieigos direktyvos (2002/19/EB) 8 straipsnį. Tokios priemonės nebus savavališkos – jos atitiks problemos pobūdį ir nagrinėjamos rinkos struktūras. Nacionalinėms reguliavimo institucijoms rekomenduojama didelės įtakos rinkoje problemą taisyti nustatant tinkamą (o ne visa apimantį) priemonių rinkinį.

Pavyzdžiui, tam tikromis aplinkybėmis reguliavimo institucija gali nuspręsti netaikyti atsietosios prieigos prie šviesolaidinės linijos reikalavimo, pvz., tose vietovėse, kuriose dėl esamos infrastruktūros (pvz., šviesolaidžių iki galutinio vartotojo tinklai ir (arba) kabeliniai tinklai) ir vartotojams patrauklių kainų gali atsirasti veiksminga konkurencija. Be to, jei bus nustatyti įpareigojimai teikti prieigą, atsižvelgdamos į aplinkybes, nacionalinės reguliavimo institucijos gali leisti didelę įtaką rinkoje turinčiai bendrovei taikyti lanksčias kainas (t. y. netaikyti tokių griežtų kainodaros įpareigojimų, kaip ex ante pagrindimas sąnaudomis). Rekomendacijoje taip pat nurodyta, kad dvejetainių signalų srauto prieigos produktams galima taikyti mažmeninės ir prieigos kainų skirtumu grindžiamą kainodarą.

Šiuo metu Europos Sąjungoje vidutinės dabartinės kartos plačiajuosčio ryšio pajamos iš vieno vartotojo yra apie 37 EUR per mėnesį; numatoma, kad būsimų itin spartaus plačiajuosčio ryšio produktų ši suma bus 10–15 % didesnė. Rekomendacijoje išdėstytas metodas yra pakankamai lankstus ir laipsniškas, kad juo nebūtų nustatoma privalomo investicijų grąžos apribojimo.

Kodėl rekomendacijoje nenustatytas rizikos priedo, kurį ES mastu turėtų taikyti nacionalinės reguliavimo institucijos, lygis?

Reguliuojamos prieigos kainos turi atitikti specifinę naujos kartos prieigos tinklo ekonominę padėtį, įskaitant numatytą investavimo riziką. Tokios sąlygos, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir investicijų rūšį, gali būti labai įvairios, todėl nustatyti bendrą ES rizikos priedą arba prieigos kainą būtų neproporcinga ir nepagrįsta. Manoma, kad nustatyti reguliuojamas kainas (netgi labiau, nei parinkti taisomąsias priemones) geriausiai turėtų nacionalinės reguliavimo institucijos, kiekvienu konkrečiu atveju remdamosi išsamia ekonomine analize ir taikydamos Komisijos rekomendacijoje išdėstytus principus.

Kaip Komisija rengė šią rekomendaciją?

Formuodama savo požiūrį, Komisija glaudžiai bendradarbiavo su 27 ES valstybių nacionalinėmis telekomunikacijų reguliavimo institucijomis ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija. Rengiant rekomendaciją du kartus (2008 ir 2009 m.) rengtos viešos konsultacijos ir sulaukta apie 170 nuomonių.

Per šias konsultacijas gautas nuomones galima rasti adresu http://ec.europa.eu/information_society/policy/ecomm/library/public_consult/index_en.htm

ES valstybės narės tvirtai pritarė tekstui ir 2010 m. birželio mėn. už jį balsavo Ryšių komitete.

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/information_society/newsroom/cf/itemdetail.cfm?item_id=6070

Taip pat žr. MEMO/10/426.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website