Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

MEMO/10/408

Briuselis, 2010 m. rugsėjo 15 d.

Iniciatyva „Judus jaunimas“. Atsakymai į dažnai užduodamus klausimus

(taip pat žr. IP/10/1124)

    Kas yra „Judus jaunimas“?

Komunikate „Judus jaunimas“ pristatomi įvairiausi veiksmai, kuriais jaunimui padedama įgyti kvalifikaciją ir įgūdžių, reikalingų norint sėkmingai dalyvauti darbo rinkoje. Europos Komisija siūlo trijų sričių priemones:

  • Švietimo ir mokymo modernizavimas, kad jie geriau atitiktų jaunuolių ir darbdavių reikmes. Šios priemonės bus skirtos mokykloms, pameistriams, geresniam įgūdžių, įgytų ne formaliojo švietimo sistemoje, pripažinimui. Jomis bus siekiama didinti aukštojo mokslo patrauklumą, kad aukštą kvalifikaciją turėtų daugiau jaunuolių.

  • Edukacinio ir profesinio judumo rėmimas. Šias priemones sudaro ES lygmens informacijos šaltiniai, Tarybos rekomendacija dėl judumo mokymosi tikslais kliūčių šalinimo, naujos ES švietimo ir mokymo finansavimo programos, atnaujintas Europos darbo vietų portalas EURES.

  • Naujos ES jaunimo užimtumo didinimo sistemos sukūrimas, įskaitant rekomendacijų valstybėms narėms dėl darbo rinkų reformų teikimą ir didesnę pagalbą valstybinėms užimtumo tarnyboms gerinant paramą jaunimui.

    Kam ES reikia naujos jaunimui skirtos iniciatyvos?

Būsima Europos gerovė priklauso nuo jos jaunuolių. Jie sudaro penktadalį visų ES gyventojų, o jų įgūdžiai ir gebėjimai bus itin svarbūs siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo.

Nors valstybių narių švietimo sistemos nevienodos, jos patiria panašių problemų. Pernelyg daug dabartinių jaunuolių mokydamiesi ir rengdamiesi profesijai neišnaudoja viso savo potencialo. Todėl jiems sunkiau gauti darbą.

Dėl krizės jaunimo nedarbas smarkiai išaugo. Patekti į darbo rinką nelengva net aukštos kvalifikacijos specialistams.

Kad būtų pagerinta švietimo ir mokymo sistemų kokybė ir kad jaunuoliai geriau pasirengtų darbo rinkai, reikia ES lygiu koordinuojamų veiksmų. Įgyvendinant iniciatyvą „Judus jaunimas“ valstybės narės bus skatinamos dalytis informacija apie naudingas politines priemones.

Kai kurie „Judaus jaunimo“ veiksmai bus pradėti netrukus. Kitiems reikės rengtis ilgiau. Pavyzdžiui, jau pradedama ruoštis naujoms ES švietimo, mokymo ir užimtumo rėmimo programoms, kurios bus pradėtos įgyvendinti po 2013 m.

    Kuo „Judus jaunimas“ skiriasi nuo panašių ligšiolinių ES iniciatyvų?

Įgyvendinant šią iniciatyvą bus sutelktos ES ir valstybių narių dabartinės ir būsimos priemonės, kad jaunimo rėmimas būtų veiksmingesnis. Dabartinėmis ES švietimo ir mokymo programomis jaunimui skiriama itin daug dėmesio (pavyzdžiui, 95 proc. Mokymosi visą gyvenimą programos lėšų yra skirta jaunimui ir mokytojams), tačiau „Judus jaunimas“ – pirmoji atskira ES lygmens iniciatyva, skirta tiek jaunimo švietimui, tiek užimtumui remti.

    Ką ES galėtų padaryti, kad mokyklas mestų mažiau jaunuolių?

Tai didelė problema. Jaunuoliai mokyklas meta dėl pačių įvairiausių priežasčių, todėl vieno šios problemos sprendimo būti negali. Prevencijos strategijas reikėtų taikyti patiems pažeidžiamiausiems visuomenės nariams, įskaitant migrantus, nepalankiomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis gyvenančius žmones, kitas silpnas socialines grupes. Berniukai mokyklas meta dažniau nei mergaitės. Mokyklas metusiems moksleiviams turėtų būti suteikiama galimybių sugrįžti tęsti mokslų.

Nors už švietimo ir mokymo politinius ir finansavimo sprendimus atsako pačios valstybės narės, ES atlieka svarbų rėmėjos vaidmenį. Ji, pavyzdžiui, paskelbė informaciją apie neigiamą mokyklą metančių asmenų poveikį Europos ekonomikai ir pasiūlė siekti bendrų tikslų sprendžiant šią problemą. Ji padeda valstybėms narėms dalytis patirtimi ir nustatyti tinkamas priemones. 2011 m. Europos Komisija rekomenduos Tarybai parengti išsamią šios problemos sprendimo Europos strategiją.

    Kaip „Judus jaunimas“ gali prisidėti prie ES siekio, kad aukštąjį ar jį atitinkantį išsilavinimą įgytų bent 40 proc. jaunuolių?

Norint padidinti aukštosiose ar lygiavertėse mokyklose studijuojančių jaunuolių skaičių ir užtikrinti, kad jas baigtų daugiau žmonių, veiksmų reikia imtis keliais lygmenimis. Pavyzdžiui, reikia siekti didesnės pradinio mokymo ir vidurinio lavinimo kokybės ir užtikrinti, kad mokiniai būtų tinkamai informuojami apie tolesnio mokymosi galimybes.

Reikia modernizuoti aukštąsias mokyklas, kad jų mokymo programos geriau atitiktų tiek jaunuolių, tiek darbo rinkos reikmes. Taip pat reikia siekti, kad aukštasis mokslas taptų patrauklesnis toms socialinėms grupėms, kurių atstovų aukštosiose mokyklose šiuo metu yra nepakankamai. Tai reiškia, kad reikės ne tik skatinti moksleivius siekti aukštojo išsilavinimo, bet ir suteikti lankstesnių studijų galimybių, kad studijuoti galėtų ir dirbantys asmenys.

Pagal iniciatyvą „Judus jaunimas“ aukštosios mokyklos bus raginamos tapti atviresnės ir bendradarbiauti su partneriais visame pasaulyje. Be to, sukūrus naują daugiamatę tarptautinę universitetų reitingavimo sistemą, bus užtikrinama skaidresnė informacija apie pavienių aukštųjų mokyklų veiklą. Naujojoje Aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarkėje, kuri yra iniciatyvos „Judus jaunimas“ dalis ir kurią Komisijos pristatys ateinančiais metais, bus detaliai išdėstyta, kokios veiklos turi būti imamasi šioje srityje.

    Profesinis rengimas. Kodėl jis yra svarbus?

Profesinis rengimas padeda jaunuoliams įgyti praktinių žinių ir įgūdžių, kurių jiems prireiks darbo rinkoje. Valstybių narių profesinio rengimo sistemos skirtingos, profesijos gali būti mokoma įvairiuose švietimo lygmenyse.

Profesinį mokymą vidutiniškai renkasi apie 50 proc. visų vidurinio mokslo pakopos mokinių. Šį sektorių taip pat reikia modernizuoti, kad jis taptų patrauklesnis ir kokybiškesnis. Pagal dabartinius vertinimus 2020 m. maždaug 50 proc. ES darbo vietų bus skirtos vidutinės kvalifikacijos darbuotojams, kitaip tariant, profesinių mokyklų absolventams.

    Ką ES reiškia sąvoka „judumas“?

Šiame kontekste judumas reiškia persikėlimą į kitą šalį studijuoti, mokytis ar dirbti. Iniciatyvoje „Judus jaunimas“ išskiriami:

  • judumas mokymosi tikslais, kai į užsienį vykstama studijuoti ar mokytis ir įgyti naujų įgūdžių ir patirties;

  • judumas darbo tikslais, kai į užsienį vykstama dirbti ilgesniam ar trumpesniam laikui.

Komisija judumą mokymosi tikslais remia jau nuo seno – ji finansuoja tokias programas kaip „Erasmus“, „Erasmus Mundus“, „Marie Curie“ (aukštasis mokslas), „Leonardo da Vinci“ (profesinis rengimas), „Comenius“ (vidurinis lavinimas). Įgyvendinant šią iniciatyvą bus siekiama geriau informuoti apie finansinę paramą, kurią galima gauti pagal šias programas.

Teisę dirbti kitoje valstybėje narėje turi visi ES piliečiai. Įgyvendinant iniciatyvą „Judus jaunimas“ bus nustatyta naujų priemonių profesiniam judumui Europos Sąjungoje remti. Projektu „Tavo pirmasis EURES darbas“ Komisija teiks praktinę pagalbą, taip pat ir finansinę paramą, kad jaunuoliams būtų lengviau rasti darbą užsienyje. Kai kuriose šalyse ir sektoriuose darbo jėgos trūksta, o kai kuriuose regionuose nedarbas yra itin didelis. Komisija ragins mažąsias ir vidutines įmones – didžiausią ES darbdavių grupę – jaunimui siūlyti darbo vietų.

    Kokios naudos jaunuoliams gali teikti mokslas ar darbas užsienyje?

Bendroje Europos rinkoje kvalifikuoti, gyvenimo užsienyje patirties turintys darbuotojai – svarbi pažangaus ir tvaraus augimo varomoji jėga. Gyvendami kitose šalyse žmonės geriau išmoksta užsienio kalbų ir įgyja kitų gebėjimų, pavyzdžiui, geriau pažįsta kitas kultūras. Tai labai svarbu jų asmeniniam tobulėjimui ir galimybėms įsidarbinti.

Darbo užsienyje patirtis gali padėti jauniems darbuotojams įsitvirtinti darbo rinkoje ir lengviau rasti darbą, pagerinti įgūdžius ir karjeros galimybes. Žvelgiant plačiau, profesinis judumas padeda Europos darbo rinkoms prisitaikyti, teikia daugiau galimybių gauti darbą ir padeda geriau derinti įgūdžių ir darbo rinkos reikmes.

    Ar judumas padeda gauti darbą?

Taip, padeda. Nepriklausomų tyrimų duomenimis, daugiau kaip 40 proc. darbdavių mano, kad patirtis, sukaupta studijuojant ar dirbant užsienyje, yra labai svarbi – jos turintiems jaunuoliams lengviau gauti didelės kvalifikacijos ir atsakomybės reikalaujantį darbą. Tai viena iš Tarptautinio aukštojo mokslo tyrimų centro ir Kaselio universiteto (Vokietija) 2006 m. atlikto tyrimo „Study on the Professional Value of Erasmus Mobility“ išvadų. 2007 m. Kerpeno (Vokietija) tyrėjams (Wirtschafts- und Sozialforschung) atlikus tyrimą „Study on the impact of Leonardo da Vinci programme for vocational education“ nustatyta, kad tam tikrą laiką pasimokę užsienyje įsidarbino 58 proc. bedarbių, o 34 proc. gavo atsakingesnį darbą.

    Ar iniciatyva „Judus jaunimas“ neprieštarauja ES įsipareigojimui skatinti mokymąsi visą gyvenimą?

2009 m. valstybės narės susitarė dėl dešimties metų strateginės bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje programos, kurioje itin daug dėmesio skiriama mokymuisi visą gyvenimą. Jaunimo judumas – vienas iš platesnės ES mokymosi visą gyvenimą strategijos aspektų. Tam tikra „Judaus jaunimo“ veikla, pavyzdžiui, geresnis įgūdžių, įgytų ne formaliojo švietimo sistemoje, pripažinimas, bus naudinga visų amžiaus grupių žmonėms.

    Kodėl Komisija tiek dėmesio skiria jaunimo nedarbui? Juk padidėjo visų amžiaus grupių nedarbas.

Jaunuoliai iki 25 m. amžiaus – viena iš tų grupių, kurias krizė paveikė labiausiai. Šiuo metu 27 ES valstybėse narėse darbo neturi 5,2 mln. jaunuolių (kitaip tariant, kas penktas Europos jaunuolis). Jaunimo nedarbas išaugo nuo 14,7 proc. 2008 m. kovo mėn. iki 20,2 proc. 2010 m. liepos mėn. Daugelyje valstybių narių darbo vietų sukuriama mažiau, o į darbo rinką kasmet įsilieja būrys naujokų, todėl svarbu imtis veiksmų jaunimui remti.

    Kaip ES praktiškai spręs jaunimo nedarbo problemą?

Kokiomis priemonėmis spręsti jaunimo nedarbo problemą, sprendžiama nacionaliniu lygmeniu, tačiau visoms valstybėms narėms kyla panašių sunkumų. Kad pagerėtų jaunimo padėtis, reikia imtis politinių priemonių – reikia padėti jaunimui įveikti visus perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką etapus ir paremti tuos, kuriems sekasi sunkiausiai. „Judaus jaunimo“ politinėmis priemonėmis bus siekiama padėti jaunuoliams gauti pirmąjį darbą ir tęsti darbinę veiklą. Komisija drauge su valstybėmis narėmis nustatys naudingus politinius veiksmus ir priemones, kurios gali praversti formuojant politiką. Be to, bus finansuojamos dvi naujos jaunimui skirtos priemonės:

  • Kitais metais prasidėsiantis bandomasis projektas „Tavo pirmasis EURES darbas“, kuriuo jaunuoliams bus padedama ieškoti laisvų darbo vietų visos ES darbo rinkoje, o įmonėms – rasti kvalifikuotų darbuotojų. Šiai iniciatyvai, kuriai labai pritarė Europos Parlamentas ir kuri turėtų būti pradėta 2011 m., skirtas papildomas biudžetas.

  • Naujoji Europos „Progress“ mikrofinansų priemonė, kurią įgyvendinus jauni verslininkai turės daugiau galimybių gauti kreditą. Tai labai svarbu, nes po finansų krizės gauti paskolą, visų pirma jaunimui, pasidarė dar sunkiau.

    Kaip EURES gali padėti jaunimui šiandien?

Padėti žmonėms rasti darbą – vienas svarbiausių Europos Sąjungos užimtumo tarnybų tinklo EURES tikslų. Šio tinklo nariai padeda žmonėms ieškoti darbo 27 ES valstybėse narėse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje. Šiam tinklui priklauso daugiau kaip 850 specialiai parengtų konsultantų, galinčių padėti žmonėms ieškoti darbo ir patarti, kaip spręsti su išvykimu į užsienį susijusius praktinius, teisinius, administracinius klausimus.

Portalas EURES (www.eures.europa.eu) – tai duomenų bazė, kurioje pateikiama visiems prieinama informacija apie pusę milijono laisvų darbo vietų ir suteikiama galimybė užpildyti internetinį gyvenimo aprašymą.

Tai, kad EURES išties sėkmingai veikia, liudija statistika: šia duomenų baze naudojasi vis daugiau darbdavių ir darbo ieškančių asmenų. Per pastaruosius trejus metus EURES portale reklamuojamų laisvų darbo vietų skaičius išaugo 18 proc., darbo ieškančių asmenų pateiktų gyvenimo aprašymų padaugėjo 12 proc., o darbuotojų ieškančių darbdavių skaičius – net 129 proc. Per mėnesį EURES portalas sulaukia 700 000 lankytojų. Tai viena lankomiausių ES interneto tinklaviečių.

    Kaip iniciatyva „Judus jaunimas“ siekiama šalinti nepalankias jaunimo įdarbinimo sąlygas?

Darbo rinkoje jaunuoliai nesijaučia saugūs; neretai jiems tenka dirbti pagal laikinas darbo sutartis. Šiuo metu pagal laikinas darbo sutartis dirba 40 proc. jaunesnių nei 25 m. amžiaus darbuotojų. Iš esmės laikinos darbo sutartys pačios savaime nėra blogas dalykas – taip įmonėms suteikiama galimybė įvertinti jaunus darbuotojus prieš pasiūlant jiems neterminuotą darbo sutartį, o darbuotojams – karjeros pradžioje išbandyti keletą darbų. Vis dėlto pernelyg daug jaunuolių – visų pirma tose šalyse, kur nuolatinės darbo vietos saugomos užimtumo teisės aktais, – atsiduria užburtame laikinųjų sutarčių rate. Taip sukuriama dvilypė darbo rinka, o jauni darbuotojai beveik neturi galimybių gauti stabilesnį darbą pagal neterminuotą darbo sutartį. Todėl Komisija rekomenduoja, kad valstybės narės, kurioms būdinga tokia padėtis, įvestų vieno tipo neterminuotas darbo sutartis ir laipsniškai didintų darbuotojų apsaugą, kad darbdaviams būtų patraukliau samdyti jaunus darbuotojus.

    Kodėl Komisija nori apibrėžti stažuočių kokybę?

Stažuotės labai padeda jaunuoliams žengti pirmuosius žingsnius darbo rinkoje, o darbdaviai puikiai vertina užsienio stažuotėje patirties įgijusius kandidatus. Tačiau kai kurie darbdaviai stažuotes laiko įprastinių darbo vietų ar bandomojo laikotarpio pakaitalu. Teisiškai neprivalomos Europos lygmens kokybės gairės padėtų jaunuoliams, darbdaviams ir švietimo institucijoms nustatyti, kokios turi būti kokybiškos stažuočių programos.

Kitose valstybėse narėse stažuojasi nemažai jaunų europiečių. Stažuotes reglamentuojantys teisės aktai ir praktika 27 ES valstybėse narėse skiriasi, todėl Komisija, siekdama padidinti skaidrumą, jaunuoliams, svarstantiems, ar vykti stažuotis į užsienį, pateiks informacijos apie skirtingose šalyse taikomus teisės aktus.

    Daugiau informacijos

Iniciatyvos „Judus jaunimas“ svetainė http://europa.eu/youthonthemove

Komunikatas „Judus jaunimas“ [COM(2010)477 galutinis, 2010 m. rugsėjo 15 d.]

http://ec.europa.eu/education/yom/com_en.pdf

Iniciatyvos „Judus jaunimas“ santrauka piliečiams

http://ec.europa.eu/education/yom/cs_en.pdf


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site