Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

MEMO/10/393

Briuselis, 2010 m. rugsėjo 7 d.

Letter by President Barroso to the Members of the European Parliament

"Gerb. Pirmininke Jerzy Buzekai,

Prieš metus Europos Parlamentui pristačiau ateinančių penkerių metų politikos gaires ir pasiūliau Parlamentui ir Komisijai užmegzti glaudžius tarpusavio santykius. Džiugu matyti, kad per tuos kelis trumpus mėnesius nuo dabartinės Komisijos narių kolegijos darbo pradžios sugebėjome politiškai ir praktiškai įprasminti šį požiūrį. Visų pirma buvo svarbu greitai sudaryti naują pamatinį susitarimą, kad mūsų santykiai turėtų aiškų ir suderintą pagrindą.

Kaip žinote, nauju pamatiniu susitarimu padaryta svarbių pakeitimų, susijusių su Komisijos darbo programos priėmimo procesu. Jame numatyta, kad darbo programa bus priimama po to, kai Sąjungos politinius prioritetus aptars mūsų institucijos. Taip pat jame įtraukta nuostata, kad Komisijos Pirmininkas per plenarinę sesiją turi pasakyti kalbą. Norėčiau ne tik pasakyti kalbą, bet ir pristatyti pagrindinius dalykus, kurių pagrindu rengiama Komisijos darbo programa. Jais remdamiesi Komisija ir Parlamentas galės keistis nuomonėmis ir Komisija iki spalio mėn. pabaigos parengs galutinę 2011 m. darbo programą, kaip numatyta pamatiniame susitarime.

Iš šio laiško matysite, kad iki 2010 m. pabaigos ir kitoje Komisijos darbo programoje daug dėmesio bus skiriama ekonominiams klausimams. Tai atitinka nuolatinį prioritetą kovoti su ekonomikos krize. Teiksime pasiūlymų ir vykdysime politiką, kad pagerintume ES ekonomikos būklę, taip pat sutelksime didžiausią dėmesį į pasiūlymus, kuriais galėtume užtikrinti tvaresnį ekonomikos augimą ir sukurti naujų darbo vietų. Taip turėtume suteikti vilties visos ES piliečiams ir parodyti tikrą ES veiksmų papildomą naudą. Tikimės sudaryti susitarimą su Europos Parlamentu ir Taryba, kad galėtume numatyti spartesnes derybas dėl tam tikrų pagrindinių pasiūlymų, kurie yra svarbūs ekonomikai gaivinti ir darbo vietoms kurti. Taip parodytume, kad mūsų sprendimų priėmimo sistema yra tinkama, kai reikia patenkinti ypatingus poreikius ar spręsti itin skubias problemas.

Toliau laiške pristatau pagrindinius dalykus, kuriuos ketiname įtraukti į būsimą darbo programą. Jie aptariami tolesniuose skyriuose.

Ekonomikos valdymas ir finansinių paslaugų reguliavimas

Komisija pristatė idėjas, kurių pagrindu buvo diskutuojama, kaip reikėtų stiprinti ekonominės politikos valdymą ES ir euro zonoje. Svarbiausia – didesnė fiskalinės politikos, makroekonominės politikos ir struktūrinių reformų priežiūra. Ją reikėtų papildyti griežtomis vykdymo užtikrinimo priemonėmis, kad išvengtume pernelyg didelių išlaidų, galinčių pakenkti mūsų bendram finansiniam stabilumui, arba jas sumažintume.

Komisija ėmėsi sparčiai įgyvendinti būtinus Stabilumo ir augimo pakto elgesio kodekso pakeitimus ir toliau imsis veiksmų dėl jos tiesioginei kompetencijai priklausančių priemonių. Rugsėjo mėn. pabaigoje pateiksime teisės aktų pasiūlymus. Pagal tarpinstitucinį susitarimą dėl programos šiuos pasiūlymus galima bus apsvarstyti ir priimti skubos tvarka.

Europos Parlamentas labai aktyviai dalyvauja bendro sprendimo dėl naujosios ES finansinių paslaugų sektoriaus reguliavimo sistemos procedūroje. Kaip suplanavome birželio mėn., Komisija užbaigs finansinės reformos programą pateikdama papildomų pasiūlymų, pavyzdžiui, dėl krizės valdymo priemonių, skirtų bankų bankroto prevencijai ir restruktūrizavimui, dėl didesnio rinkos skaidrumo, sankcijų už piktnaudžiavimą rinka, didesnio banko kapitalo taisyklių griežtinimo ir finansų sektoriaus įmonių valdymo gerinimo iniciatyvų. Artimiausiomis dienomis pristatysime teisės aktų pasiūlymus dėl finansinių išvestinių priemonių rinkų skaidrumo ir apsaugos, kuriuose bus nagrinėjamas skolintų vertybinių popierių pardavimas jų neturint, įskaitant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius. Daugumą šių pasiūlymų Komisija priims šį rudenį, o likusiuosius – kitų metų pradžioje. Taip įvykdysime ir savo tarptautinius įsipareigojimus Didžiojo dvidešimtuko valstybėms. Sieksime glaudžiai dirbti su Parlamentu, kad kuo greičiau priimtume sprendimus dėl šių pasiūlymų.

2011 m. darbo programoje bus įtraukta:

  • Vykdomi naujos ekonomikos valdymo sistemos užbaigimo veiksmai, įskaitant teisės aktų pasiūlymus

  • Galutinės priemonės išsamiai Europos finansų sistemos reformai užbaigti: direktyvos dėl finansinių priemonių rinkos peržiūra; KIPVPS taisyklės dėl depozitoriumų ir atlyginimo; teisės aktai dėl mažmeninių investicinių produktų paketų; papildomi reglamento dėl kredito reitingų agentūrų pakeitimai; teisės aktai dėl krizių valdymo ir bankų restruktūrizavimo fondų; teisės aktai dėl įmonių valdymo. Komisija taip pat imsis veiksmų atsižvelgdama į išvadas, kurios šį rudenį bus priimtos tokiose srityse kaip finansų sektoriaus mokesčiai.

„Europa 2020“ – ES ekonomikos augimo strategija

Komisijos pasiūlymai dėl naujos ES ekonomikos augimo strategijos yra ateities pagrindas. Pagrindinė strategijos „Europa 2020" prielaida – Europos ekonomikos atsigavimas ir ateitis priklauso nuo pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, taip pat kiekybinių tikslų ir konkrečių ES bei nacionalinio lygmens veiksmų. Šią strategiją labai teigiamai įvertino ir birželio mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba. Dabar pradedame šią strategiją įgyvendinti ir ypatingą dėmesį skiriame augimo skatinimo veiksniams. Komisija jau pradėjo įgyvendinti skaitmeninės darbotvarkės pavyzdinę iniciatyvą ir iki šių metų pabaigos pristatys kitas pagrindines pavyzdines iniciatyvas, įskaitant „Inovacijų sąjunga“, „Pramonės politika“, „Judus jaunimas“, „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ ir „Kovos su skurdu planas“. Be to, sieksime įgyvendinti pagrindinius ES pavyzdinės iniciatyvos dėl tausaus išteklių naudojimo, visų pirma energetikos ir transporto srityse, elementus, laikydamiesi bendros klimato kaitos strategijos. Akivaizdu, kad svarbiausias 2011 m. tarpinis žymuo bus pirmosios 2020 m. strategijos įgyvendinimo metinės. 2011 m. pradžioje atliksime metinę augimo apžvalgą ir pradėsime naują Europos politikos koordinavimo laikotarpį.

Tinkamas socialinis pagrindas kuriant šiuolaikišką Europą

Mūsų visuomenė grįsta socialiniu modeliu, pagal kurį augimas ir gerovė, konkurencingumas ir įtrauktis papildo vienas kitą. Šis modelis unikalus, jį taikant visiems suteikiama galimybių, tačiau jį reikia nuolatos tobulinti, kad jis būtų veiksmingas. Dabartinės krizės metu turime pirmiausia stengtis kovoti su nedarbu ir kurti naujas darbo vietas. Pagal galimybes turime imtis veiksmų, remti, mokyti ir skatinti žmones. ES turi dirbti su vyriausybėmis ir socialiniais partneriais, kad išnaudotų visas galimybes ir sukurtų naudingų ir tvarių darbo vietų. Laikydamasi Parlamentui mano duotų įsipareigojimų Komisija pasiūlys peržiūrėti Darbo laiko direktyvą ir pateiks teisės akto pasiūlymą dėl Komandiruojamų darbuotojų direktyvos.

Strategijoje „Europa 2020“ pripažįstama svarbi švietimo funkcija – jis yra gerovės ir socialinio teisingumo kūrimo pagrindas. ES turi išnagrinėti, kaip gali padėti nacionalinėms vyriausybėms pasiekti 2020 m. tikslus.

Į 2011 m. darbo programą bus įtraukos ir šios priemonės:

  • 2005 m. visuotinės svarbos paslaugų dokumentų rinkinio peržiūra, visų pirma atsižvelgiant į viešųjų ir socialinių paslaugų kokybės sistemą

  • Iniciatyvos dėl Europos lygmens veiksmų modernizuojant aukštąjį mokslą, visų pirma universitetus, ir užtikrinant vienodas galimybes švietimo sistemoje

Bendrosios rinkos galimybės

Bendroji rinka yra vienas pagrindinių Europos integracijos laimėjimų ir mūsų didžiausia vertybė, kuria remdamiesi galime didinti konkurencingumą ir kurti darbo vietas. Remdamasi išsamia ataskaita, kurią mano prašymu parengė Mario Monti, Komisija pristatys plataus užmojo Bendrosios rinkos aktą, į kurį bus įtraukti prioritetiniai teisėkūros ir kiti pasiūlymai. Jie turėtų būti pateikti 2011 m. ir turėti tiesioginę naudą įmonėms ir piliečiams. Bendrosios rinkos akte bus numatytos patobulintos viešųjų pirkimų taisyklės, pasiūlymai dėl bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčių bazės (BKĮPMB), nuolatinės pastangos užtikrinti, kad Europoje be sienų keliaujantiems piliečiams būtų taikomi mažesni tarptinklinio ryšio tarifai ir elektroninės tapatybės ir patvirtinimo sistemos kūrimas. Turime siekti realaus poveikio mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir kitiems pagrindiniams bendrosios rinkos dalyviams.

Europos civilinė teisė suteikia papildomų galimybių palengvinti tarpvalstybines operacijas panaikinant bendrosios rinkos spragas. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms dažnai rūpi, kaip sudaryti sutartį arba kaip užsitikrinti, kad bus sumokėta už pristatytas prekes ar suteiktas paslaugas.

2011 m. darbo programoje bus įtraukta:

  • Priemonės, kurios bus nustatytos Bendrosios rinkos akte

  • Europos sutarčių teisės pagrindų sistema ir veiksmai siekiant pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria kitose valstybėse narėse skolas išieškoti norinčios įmonės ir piliečiai. Kai galimybių pasinaudoti kapitalu nedaug, labai svarbu užtikrinti, kad skoliniai reikalavimai būtų vykdomi greitai ir įmonės nebankrutuotų

  • Tarptinklinio ryšio paslaugų vystymo pažangos vertinimas

  • Atnaujintos viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo taisyklės

  • Užbaigtos su kolektyviniu žalos atlyginimu susijusios priemonės

  • Apibrėžta, kaip ES gali padėti spręsti sudėtingą pensijų reformų klausimą

Pažangus reguliavimas

Komisija rengs pasiūlymus, laikydamasi aukščiausių pažangaus reguliavimo standartų, ir formuos politiką, taikydama patikimą ir tvirtą horizontalųjį metodą, grindžiamą integruota poveikio vertinimo sistema ir proporcingumo bei subsidiarumo principais. Toliau teiksime pasiūlymus, kaip sumažinti ūkinės veiklos vykdytojų, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, administracinę naštą. Taip pat esame pasiryžę šiuo klausimu dirbti kartu su kitomis institucijomis.

Komisija taip pat toliau sieks užtikrinti patikimą ir atskaitingą ES biudžeto finansų valdymą. Ji glaudžiai bendradarbiaus su Europos Parlamentu ir Taryba dėl reguliavimo sistemos, taikomos ES kovos su sukčiavimu biurui OLAF.

Perėjimas prie tausiai išteklius naudojančios visuomenės

„Europa 2020“ pagrindas – poreikis mažesniais ištekliais užtikrinti didesnį augimą. Europos visuomenė turi matyti, kad ilgainiui mūsų ekonomikos augimas taps tikrai tvarus. Tam reikia susieti klimato kaitos, energetikos, transporto ir aplinkos sričių politiką ir siekti darnaus požiūrio į tausaus išteklių naudojimą ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ateitį. Tuo vadovaujantis reikėtų rengtis 2012 m. Rio de Žaneire vyksiančiam Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui „Rio+20“.

Taip pat akivaizdu, kad žemės ūkis bus itin svarbus sprendžiant didžiausius uždavinius, kaip antai visuotinis aprūpinimas maistu, biologinės įvairovės nykimo sustabdymas ir gamtos išteklių tvarus valdymas. Todėl Komisija pasiūlys esminę bendros žemės ūkio politikos reformą, kad ši politika taptų šiuolaikiška ir atitiktų Europos visuomenės lūkesčius turėti tvarų, konkurencingą ir aplinkai nekenksmingą žemės ūkio sektorių.

ES toliau vadovaus kovai su klimato kaitos padariniais tiek vidaus, tiek išorės politikos srityse. Toliau įgyvendinsime plačiausio užmojo pasaulio kovos su klimato kaitos padariniais veiksmų programą ir sieksime visuotinio susitarimo, kad kiek įmanoma daugiau sumažintume išmetamųjų teršalų kiekį, kaip esame numatę.

Ateinančiais mėnesiais energetikos politika bus prioritetinė mūsų darbotvarkės dalis siekiant nustatytų konkurencingumo, tvarumo ir tiekimo saugumo tikslų. Jau šiais metais pristatysime energetikos veiksmų planą – strateginį dokumentą, kuriame bus nustatyti 2011–2020 m. prioritetiniai veiksmai. Pagal šį planą imsimės veiksmų, kad sukurtume Europos energetikos infrastruktūrai modernizuoti tinkamą aplinką.

2011 m. darbo programoje bus įtraukta:

  • Planas, kaip iki 2050 m. sukurti mažo anglies dioksido kiekio ekonomiką, ir veiksmų planai, pagal kuriuos ES per ateinančius dešimtmečius galėtų pertvarkyti energetikos ir transporto sektorius

  • Pasiūlymai įtraukti klimato kaitos klausimus į ES politikos sritis

  • Pasiūlymai modernizuoti ir pertvarkyti bendrą žemės ūkio politiką

  • Efektyvaus energijos vartojimo strategija, kurioje nustatyta, kaip pasiekti tikslą iki 2020 m. 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, pavyzdžiui, statybų, komunalinių paslaugų ir transporto sektoriuose

  • Tinkama reguliavimo sistema siekiant sukurti energetikos infrastruktūrą, visų pirma skatinant pažangiuosius elektros tiekimo tinklus

  • Naujas požiūris į Europos strateginę transporto infrastruktūrą

  • Išsami oro uostų pajėgumo peržiūra, siekiant padidinti konkurencingumą, geriau tenkinti vartotojų interesus ir sumažinti oro uostų poveikį aplinkai

  • Naujas bendros žuvininkystės politikos laikotarpis

Piliečių dalyvavimas

Komisija pateiks pasiūlymų suteikti daugiau teisių piliečiams, vykstantiems iš vienos šalies į kitą. Be to, turėtume galutinai parengti piliečių iniciatyvą, kad Europos gyventojai galėtų visapusiškai naudotis didesnėmis dalyvaujamosios demokratijos galimybėmis.

ES turėtų toliau pabrėžti tiesioginę jos vykdomos politikos naudą piliečiams ir viešinti išskirtinį Europos savitumą, pasižymintį kultūrų turtingumu ir įvairove.

Saugesnės ES kūrimas

Pagal Lisabonos sutartį ES suteikti nauji įgaliojimai padėti kurti atviresnę Europą, kurioje bus lengviau judėti arba užsiimti verslu, taip pat saugesnę Europą, kurioje taikant veiksmingą vidaus saugumo strategiją bus užtikrinta, kad nusikaltėliai ir teroristai nebegalėtų pasinaudoti sistemos spragomis. Komisija pateikė itin plataus užmojo ateinančių metų programą (Stokholmo programos veiksmų planą). Esame pasiryžę išlaikyti joje nustatytą poreikio užtikrinti saugumą ir būtino laisvės principo pusiausvyrą.

Milijonai kasdien sienas kertančių keliautojų nenori, kad jiems staiga padaugėtų kliūčių. Turime būti atviri tarptautiniams mainams ir matyti tarptautinių veiksmų ekonominę naudą. Imigracija yra labai svarbus Europos visuomenės išteklius. Tačiau piliečiai neturi tuo abejoti. Todėl turime sukurti bendrą imigracijos politiką, aiškiai atskirti teisėtą ir neteisėtą imigraciją ir sukurti sistemą, kurią taikydami tinkamai spręstume su prieglobsčiu susijusius uždavinius. Kitais metais pasiūlysime papildyti teisėtos migracijos teisės aktų rinkinį, kurį pradėjome rengti 2005 m. Be to, kartu su kilmės šalimis imsimės veiksmų neteisėtos imigracijos srityje.

2011 m. darbo programoje bus įtraukta:

  • Pasiūlymas remti nusikaltimų aukas

  • Visapusiška asmens duomenų apsaugos Europos Sąjungoje teisės sistema

  • Nuolatiniai veiksmai siekiant užtikrinti teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimą bei vykdymą

  • Pasiūlymai supaprastinti trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir kartu veiksmingiau kontroliuoti išorės sienas, taikant registruotų keliautojų programą bei atvykimo ir išvykimo sistemą

Kita daugiametė finansinė programa

Kitais metais Komisija pateiks pasiūlymą dėl kitos daugiametės finansinės programos. Mūsų išlaidos turi atitikti pagrindinius Europai kylančius uždavinius ir padėti siekti pagrindinių politinių tikslų, visų pirma strategijos „Europa 2020“. ES biudžetas pirmiausia turi būti sudaromas atsižvelgiant į tas politikos sritis, kuriose biudžeto lėšų naudojimas galėtų pakeisti padėtį ir duoti apčiuopiamos papildomos naudos. Be to, būtina modernizuoti ir supaprastinti Sąjungos nuosavų išteklių sistemą.

Per artimiausias savaites bus pristatytas persvarstytas Komisijos biudžetas. Turėsime gerą progą aptarti pagrindinius principus ir galimybes, kurių pagrindu turėtų būti sudaryta kita daugiametė finansinė programa.

Pagrindinės 2011 m. priemonės:

  • 2011 m. pirmąjį pusmetį bus pateikti svarbiausi pasiūlymai dėl naujos daugiametės finansinės programos

  • Išsamūs pasiūlymai dėl būsimų išlaidų programų. Svarbios priemonės, be kita ko, bus teisės aktai dėl bendros žemės ūkio politikos nuo 2013 m., sanglaudos politikos, kovos su nedarbu ir programos „Europa 2020“ struktūrinių reformų įgyvendinimo, dėl inovacijų skatinimo ir ateities transporto ir energetikos infrastruktūros kūrimo bei sąveikos, taip pat skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo. Be to, bus svarbu imtis Sąjungos išorės politikos kūrimo ir pilietybės, laisvės, saugumo bei teisingumo sričių politikos įgyvendinimo priemonių.

Nauja išorės santykių kryptis

Netrukus bus sukurtos ir pradės visiškai veikti naujos Lisabonos sutartimi sukurtos ES išorės politikos struktūros. Komisija toliau rems naują Europos išorės veiksmų tarnybą, su kuria labai glaudžiai bendradarbiausime.

Sukūrę struktūras dabar galime skatinti visapusišką ir darnią pagrindiniams šiandien mums kylantiems išorės sunkumams spręsti skirtą politiką, sutelkti dėmesį į veiksmus su strateginiais partneriais ir parodyti, kad ES gali kalbėti vienu balsu kaip stipri ir patikima partnerė. Komisija pateiks savo nuomonę, kaip galėtume sustiprinti ES vaidmenį pasaulyje ir pažymėti pirmuosius Lisabonos sutarties įgyvendinimo metus.

Šis požiūris grįstas principu, kad, įgyvendindami visas ES išorės priemones, turime darniai remti mūsų vertybes ir interesus. Komisijos manymu, tai turi aprėpti veiksmingą vystymosi politiką, vykdomą pirmiausia ten, kur ji gali turėti realų poveikį pagalbos reikalingiems asmenims. Pagalba nukentėjusiems nuo humanitarinių nelaimių tebėra pagrindinė ES tarptautinių įsipareigojimų dalis. Reikėtų kuo greičiau įgyvendinti pasiūlymus, kuriais užtikrinami ES gebėjimai greitai ir veiksmingai reaguoti į humanitarines krizes.

Kad atvira prekyba būtų naudinga visiems, šį rudenį priimsime naują prekybos politikos strategiją, kuria sieksime dar atviresnės tarptautinės ekonomikos tiek daugiašaliu, tiek dvišaliu lygmeniu. Priėmusi naują tarptautinę investicijų strategiją Komisija pradėjo naudotis nauja išskirtine kompetencija tiesioginių užsienio investicijų srityje ir nustatė pagrindines strategines ES investicijų politikos gaires, kartu pereinamojo laikotarpio priemonėmis suteikdama teisinį tikrumą investuotojams. Tikimės bendradarbiauti su Parlamentu ir Taryba ir šią strategiją papildyti konkrečiomis iniciatyvomis.

Į 2011 m. darbo programą bus įtraukta:

  • Esminė ES vystymosi politikos peržiūra ir Europos konsensusas dėl vystymosi remiantis aukščiausiojo lygio susitikime Niujorke peržiūrėtais Tūkstantmečio vystymosi tikslais

  • Prekybos lengvatų sistemos pritaikymas besivystančioms šalims, kad ji pradėtų veikti nuo 2014 m.

  • Iš esmės pertvarkytos humanitarinės pagalbos priemonės

  • Dar labiau sustiprintas mūsų pajėgumas reaguoti į krizes, pateikiant pasiūlymus sutelkti valstybių narių pajėgumus ir logistiką

  • Plėtros proceso tąsa, remiantis požiūriu, kurį Komisija pristatys 2010 m. lapkričio mėn.

  • Atnaujinta kaimynystės politika

Tikiuosi, kad šis naujas suderintas programų rengimo metodas bus tvirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo pagrindas. Komitetų pirmininkų sueigos darbo rezultatai, pateikti apibendrinamojoje ataskaitoje, buvo labai naudingi mums rengiant gaires. Tikiuosi gauti Parlamento pastabų pasibaigus atskirų Komisijos narių ir atitinkamų komitetų konsultacijoms ir prieš galutinai Komisijos narių kolegijai priimant darbo programą peržiūrėti visą procedūrą su jumis ir pirmininkų sueiga."


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site