Navigation path

Left navigation

Additional tools

MEMO/10/302

Briuselis, 2010 m. liepos 7 d.

Žalioji knyga dėl pensijų

Kodėl Komisija šią žaliąją knygą skelbia būtent dabar?

Dėl demografinio senėjimo, kurį lemia didesnis ilgaamžiškumas ir mažesnis gimstamumas, Europos pensijų sistemos patiria vis didesnį spaudimą. Nuo 2012 m. darbingo amžiaus europiečių skaičius ims mažėti, taigi netrukus susidursime su sunkumais. Kad juos įveiktų, daugelis valstybių narių pertvarko savo pensijų sistemas, tačiau dėl finansų ir ekonomikos krizės padėtis tampa dar sudėtingesnė ir veiksmų reikia imtis skubiau.

Todėl pats laikas pradėti viešas diskusijas, ar, siekiant paremti valstybių narių pastangas užtikrinti savo piliečiams adekvačias, tvarias ir saugias pensijas dabar ir ateityje, reikėtų ES lygmeniu reglamentuoti pensijų sistemas ir kokiais būdais tai daryti.

Pensijų sistemos ir ES vaidmuo. Koks jis?

Pensijų sistemos – iš esmės valstybių narių atsakomybė, dėl kurios žaliojoje knygoje neabejojama. ES lygmeniu reglamentuojami keturi dalykai:

1. Tarpvalstybinis socialinio draudimo sistemos koordinavimas, kuriuo sudaromos geresnės darbuotojų judumo sąlygos ir vienodos galimybės į užsienį dirbti vykstantiems asmenims.

2. Investicinių profesinių pensijų modelių vidaus rinkos sukūrimas ir minimalių rizikos ribojimo taisyklių, kuriomis būtų apsaugomi sistemos nariai ir naudos gavėjai, nustatymas.

3. Minimalios garantijos, susijusios su profesinėmis pensijomis ir sukauptomis teisėmis į pensiją, jeigu finansuojančios įmonės taptų nemokios.

4. Nediskriminavimo taisyklės, nors ir nevienodu mastu, taikomos tiek valstybinėms, tiek privačioms pensijų sistemoms.

Be to, siekiant lengvinti ir skatinti nacionalines reformas, dalytis gerąja patirtimi, nustatyti didelių užmojų tikslus ir kokybiškus rodiklius, valstybių narių veikla yra koordinuojama taikant atvirąjį koordinavimo metodą. ES lygmens tikslai, keliami valstybių narių pensijų sistemoms, yra užtikrinti jų adekvatumą, tvarumą, modernumą ir skaidrumą.

Daugiau informacijos teikiama prie žaliosios knygos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „ES teisės aktai, aprėptis ir susijusios iniciatyvos“.

Galiausiai Sutartimi iš valstybių narių reikalaujama fiskalinio tvarumo, t. y. sudaryti tokį valstybės biudžetą, kuris nekeltų pavojaus ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui. Jei tai jau kelia problemų, Taryba gali rekomenduoti imtis taisomųjų veiksmų (visų pirma pagal Stabilumo ir augimo paktą) įvairiose, taip pat ir socialinės apsaugos, srityse.

Ko siekiama šia žaliąja knyga?

Atsižvelgiant į demografinį senėjimą ir kitas problemas, kilusias dėl finansų ir ekonomikos krizės, žaliąja knyga siekiama sužinoti visų ES suinteresuotųjų šalių nuomonę, ar reikėtų keisti ES lygmens pensijų reglamentavimą ir taip padėti valstybėms narėms siekti sutarto tikslo – adekvačių ir tvarių pensijų ES piliečiams, ir kaip tai padaryti.

Kokie pagrindiniai diskusijų klausimai?

Bendras tikslas – užtikrinti adekvačias, tvarias ir saugias Europos pensijų sistemas – grindžiamas trimis pagrindiniais aspektais:

  • Reikia nuspręsti, kaip ES galėtų remti valstybes nares, siekiančias užtikrinti tinkamą laiko, praleidžiamo darbo rinkoje ir pensijoje, santykį, drauge atsižvelgiant į struktūrinius visuomenės ir darbo rinkos pokyčius ir ilgėjančią gyvenimo trukmę. Tai glaudžiai susiję su strategija „Europa 2020“, kuria siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo.

  • Labai svarbu šalinti darbuotojų ir kapitalo judumo kliūtis, atsirandančias dėl nustatytos pensijų, įskaitant papildomų pensijų sistemų pensijas, tvarkos.

  • Būtina užtikrinti pensijų saugumą dabar ir ateityje. Ieškome būdų darbuotojų ir pensininkų patiriamai rizikai ir rinkos svyravimams sumažinti. Taip pat siekiame užtikrinti, kad pensijų kaupimo sistemos būtų ir saugios, ir veiksmingos.

Ar Komisija nori naujų teisės aktų?

Žaliosiose knygose konkrečių teisės aktų pasiūlymų paprastai neteikiama. Žaliojoje knygoje dėl pensijų pabrėžiama, kad už daugelį pensijų sistemų aspektų atsako pačios valstybės narės. Vis dėlto tose srityse, kuriose ES turi teisėkūros teisę, esame pasirengę imtis veiksmų (visų pirma peržiūrėti dabartinius teisės aktus), jei tik to prireiks apsvarsčius viešųjų konsultacijų rezultatus.

Ar Komisija siūlo didinti senatvės pensijos amžių?

Ne. Pensijos amžiaus nustatymas ar jo ilginimas – valstybių narių reikalas. Žaliojoje knygoje konkrečių rekomendacijų neteikiama, o pavienių valstybių narių pensijų sistemos neaptariamos. Pensijų sistemų struktūrą nustato valstybių narių vyriausybės, todėl Europos šalių sistemos gerokai skiriasi.

Komisija pripažįsta, kad ES gyventojų gyvenimo trukmė vis ilgėja ir tai yra didžiulis laimėjimas. Žmonės gyvena ilgiau, todėl jie turi ilgiau likti darbo rinkoje arba anksčiau pradėti kaupti pensiją – kitu atveju bus mokamos neadekvačios pensijos arba išlaidos pensijoms išaugs tiek, kad bus neįmanoma jų padengti. Būtent todėl Komisija ragino ir teberagina valstybes nares taikant atvirąjį koordinavimo metodą apsvarstyti, kaip būtų galima siekti tvarios darbo stažo ir pensijos laikotarpių pusiausvyros. Norint pasiekti šį tikslą gali tekti dirbti daugiau ir ilgiau.

Ar Komisija bando įtikinti žmones pradėti kaupti privačias pensijas?

Ne. Šiuos klausimus taip pat sprendžia valstybės narės. Komisija nepropaguoja vieno ar kito pensijų modelio. Tačiau ji pripažįsta, kad privačiuose pensijų fonduose kaupiamos pensijos ir iš valstybinės pensijų sistemos mokamos pensijos tampa vis svarbesnėmis daugelio ES valstybių narių pensininkų pajamomis. Todėl ji siekia padėti valstybėms narėms ir paskatinti jas apgalvotai formuoti nacionalines pensijų sistemas, kad jos būtų saugios, o rizika ir svyravimai nedideli. Tik taip bus galima pasiekti tikslą užtikrinti adekvačias ir tvarias pensijų sistemas.

Vėlesnis ėjimas į pensiją ir jaunimo nedarbas. Ar šie du dalykai yra susiję?

Darbo rinkos – tai ne žaidimas, kuriame vienas laimi, o kitas pralaimi. Darbo vietų skaičius nėra baigtinis, taigi naujų darbo vietų atsiranda ne tik kam nors iš jų pasitraukus. Jeigu taip būtų, tai šalys, kuriose nustatytas vėlyvas senatvės pensijos amžius ir tebedirba daug vyresnio amžiaus žmonių, turėtų patirti didelių jaunimo nedarbo problemų.

Tačiau taip nėra. Tiesą sakant, tose šalyse, kuriose dirba daug pagyvenusių žmonių, jaunimo užimtumas taip pat didesnis. Ir atvirkščiai – šalyse, kuriose dirba mažiau pagyvenusių žmonių, sukuriama mažiau darbo vietų jaunimui.

Tokią problemą kaip jaunimo nedarbas sukelia ne ilgas vyresnio amžiaus žmonių užsibuvimas darbo vietose, kurios galėtų atitekti jaunuoliams. Veikiau jaunimo nedarbą lemia bendras ekonomikos nuosmukis ir (arba) švietimo sistemų ir darbo rinkos institucijų trūkumai.

Ankstyvas ėjimas į pensiją nepadėtų išspręsti jaunimo nedarbo problemos – jis tik dar labiau padidintų pensijų išmokų finansavimo naštą, gulančią ant jaunimo ir ekonomiškai aktyvių gyventojų pečių. Kad būtų padidintas jaunimo užimtumas, reikėtų imtis kompleksiškesnių priemonių: užtikrinti, kad jaunuolių įgūdžiai geriau atitiktų darbo rinkos reikalavimus, ar imtis veiksmingesnių aktyvinimo strategijų ir šalinti institucines kliūtis, trukdančias samdyti jaunimą.

Europos Komisijos tikslas – bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ieškant tinkamų būdų visapusiškam jaunimo užimtumui užtikrinti.

Ar Komisija rengiasi siūlyti kurti pensijų išmokų garantijų sistemą?

Tokia sistema – vienas iš žaliojoje knygoje aptariamų klausimų. Garantijų sistemas reikia atidžiai apsvarstyti peržiūrint pensijų fondų mokumo taisykles ir ES taisykles, kuriomis siekiama apsaugoti darbuotojų teises, jei darbdaviai taptų nemokūs. Be to, reikėtų laikytis nuoseklumo ir atsižvelgti į peržiūrimas ar kitose finansų rinkose siūlomas apsaugos (visų pirma bankų indėlių, investicinių produktų ir draudimo polisų) sistemas.

Kaip krizė paveikė ES pensijų sistemas?

Finansų ir ekonomikos krizė dar labiau paryškino visuomenės senėjimo problemą. Parodžiusi įvairių pensijų sistemų tarpusavio priklausomybę ir atskleidusi kai kurių iš jų trūkumus, krizė suveikė kaip įspėjamasis signalas visiems pensijų kaupimo modeliams: dėl didelio nedarbo, mažesnio ekonomikos augimo, išaugusių valstybės skolų ir finansų rinkų sutrikimų pasidarė sunkiau tesėti su pensijomis susijusius pažadus.

Krizės poveikis ir demografinės problemos reiškia, kad sudėtingų pensijų reformų atidėlioti nebegalima.

Kaip pensijos veikia darbuotojų judumą ES?

Šiandienos darbo rinkoje žmonėms turi būti suteikiama galimybė lengvai ir nenukenčiant finansiškai keisti darbo vietą. O darbdaviams turi būti suteikiama galimybė pasirinkti tinkamą reikiamų įgūdžių turintį darbuotoją. Visuomenei senėjant žmonėms būtina suteikti galimybę dirbti, kaupti teises į pensiją ir neprarasti jų keičiant darbą. Štai kodėl turime šalinti laisvo darbuotojų judėjimo kliūtis, atsiradusias dėl pensijų sistemose taikomų taisyklių.

Kaip bus vykdomos konsultacijos?

Tai viešos konsultacijos – pastabų apie tai, kaip ES gali padėti valstybėms narėms siekti adekvačių, tvarių ir saugių pensijų sistemų dabar ir ateityje, gali pateikti bet kuris suinteresuotasis asmuo. Suinteresuotieji asmenys – tai eiliniai piliečiai, socialiniai partneriai, valstybių narių vyriausybės, rinkos priežiūros tarnybų atstovai, NVO, pagyvenusiems žmonėms atstovaujančios organizacijos ir tam tikrų sektorių, pavyzdžiui, pensijų fondų ar draudimo, atstovai.

Skelbdama šią žaliąją knygą Komisija siekia sužinoti suinteresuotųjų šalių nuomonę, ar reikia atnaujinti ES lygmens pensijų sistemų reglamentavimą ir kokiais būdais tą reikėtų daryti, ir drauge pripažįsta pačių valstybių narių atsakomybę spręsti su pensijų sistemomis susijusius klausimus.

Konsultacijos vyks nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. – per šiuos keturis mėnesius suinteresuotosios šalys galės apsvarstyti žaliosios knygos klausimus ir atsakyti į juos. Atsakymus ir pastabas galima pateikti internete adresu http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=89&newsId=839&furtherNews=yes.

Juos galima siųsti ir paštu:

European Commission

Green Paper on Pensions consultation

Directorate-General for Employment, Social Affairs & Equal Opportunities – Unit E4

B - 1040 Briuselis, BELGIJA

Kokie bus tolesni žingsniai?

Pasibaigus konsultacijoms, Komisija peržiūrės pateiktą informaciją ir paskelbs jos santrauką. Esame įsipareigoję skelbti visą gautą informaciją, todėl ji bus teikiama internete, nebent respondentas prašytų jo asmens duomenų neskelbti.

Kol kas sunku numatyti tolesnius žingsnius – jie priklausys nuo konsultacijų rezultatų. Galbūt bus rengiama baltoji knyga ir (arba) vykdomos pavienės iniciatyvos, vienaip ar kitaip pradėtos dar prieš skelbiant žaliąją knygą.

Vis dėlto iš anksto spręsti apie būsimą veiklą, susijusią su konsultacijų rezultatais, nereikėtų. Kokių veiksmų bus imtasi ateityje, kol kas nėra aišku.

Daugiau informacijos

IP/10/905

Žalioji knyga ir konsultacijos internete:

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=89&newsId=839&furtherNews=yes


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website