Navigation path

Left navigation

Additional tools

MEMO/10/247

2010 m. birželio 10 d., Briuselis

Komisija nustato tvaraus biokuro sertifikavimo sistemą

(žr. IP/10/711)

Kas yra biokuras?

Biokuras – iš biomasės pagaminti transportui skirti degalai. Šiandien pats svarbiausias biokuras – bioetanolis (gaminamas iš cukrinių ir grūdinių augalų, vartojamas vietoje benzino) ir biodyzelinas (daugiausia gaminamas iš augalinio aliejaus, vartojamas vietoje dyzelino). 2008 m. biokuras sudarė apie 3,4 % transportui suvartojamo kuro, o prieš penkerius metus jis tesudarė 0,5 %.

Kodėl mums reikalingas biokuras?

Biokuras mums reikalingas tam, kad galėtume kovoti su klimato kaita ir 20 % sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – tai padaryti Europos Vadovų Taryba įsipareigojo 2007 m. Biokuras – pagrindinė alternatyva transportui vartojamam benzinui ir dyzelinui, nes Europos Sąjungoje daugiau nei 20 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta transporto priemonės.

Kaip Europos Sąjunga skatina vartoti biokurą?

2009 m. atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje1 nustatyti įpareigojantys su atsinaujinančių išteklių energija susiję tikslai. Kiekviena valstybė narė turi įgyvendinti jai nustatytus tikslus, susijusius su viso suvartojamo energijos kiekio atsinaujinančių išteklių energijos dalimi. Be to, visos valstybės narės privalo transporto sektoriuje įgyvendinti vienodą tikslą – kad 10 % suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančių išteklių energija. Biokuras – pagrindinė transportui vartojamos atsinaujinančių išteklių energijos rūšis.

Kokios naujovės pristatomos dviejuose komunikatuose?

  • Tvaraus biokuro sertifikatas. Komisija skatina pramonės atstovus, vyriausybes ir NVO savanoriškai diegti biokuro sertifikavimo sistemas. Komisija įvertins, ar šios sistemos patikimos ir ar jas taikant tikrinama, ar jos neklastojamos. Sertifikatais užtikrinama, kad visas parduodamas atitinkamu ženklu paženklintas biokuras yra tvarus ir pagamintas pagal Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje nustatytus kriterijus. Visoms sistemoms turi būti skiriami nepriklausomi auditoriai, kurie tikrintų visą gamybos grandinę – nuo ūkininko iki prekiautojo ir kuro tiekėjo.

  • Gamtos apsauga. Komisija labai išsamiai nurodo žemės, kuri NEGALI būti naudojama biokurui gaminti, tipus. Biokurui gaminti negali būti naudojami natūralūs miškai, šlapynės ir durpynai. Komisija aiškiai atmeta galimybę miškus paversti aliejinių palmių plantacijomis.

  • Skatinimas vartoti tik tokį biokurą, kurį vartojant išmetama kuo mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Komisija paaiškina, kaip įrodyti, kad vartojant biokurą išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Ji paaiškina, kad nebus leidžiama vartoti kuro, jei neužtikrinama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama 35 % mažiau, palyginti su šių dujų kiekiu, išmetamu vartojant benziną ir dyzeliną. 2017 m. šis dydis bus padidintas iki 50 %. Apskaičiuojant šį dydį atsižvelgiama ne tik į išmetamą anglies dioksido kiekį, bet ir į išmetamą stipresnių už jį dujų – metano (CH4) ir dinitro oksido – kiekį.

Ar tai reiškia, kad į ES galima importuoti tik tokį biokurą?

Ne. Tai reiškia, kad tik biokuras, atitinkantis šias sąlygas, bus laikomas atitinkančiu nacionalinius tikslus, kuriuos pagal 2009 m. atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą 27 ES valstybės narės turi įgyvendinti iki 2020 m. Tai taikoma visų rūšių biokurui, neatsižvelgiant į tai, ar jis gaminamas Europos Sąjungoje, ar importuojamas iš ES nepriklausančių šalių. Tik tokiam biokurui gali būti skiriama nacionalinė parama, pavyzdžiui, taikomos mokesčių lengvatos.

Kokia būtų sertifikato praktinė nauda?

Pavyzdys. Jungtinės Karalystės tiekėjas, naudojantis iš Brazilijos atvežtą etanolį, Jungtinės Karalystės institucijoms turi pranešti biokuro kiekį. Norėdamas įrodyti, kad tas kuras tvarus, kaip nurodyta direktyvoje, ūkininkas gali savanoriškai pradėti taikyti sertifikavimo sistemą.

Kuro tiekėjas privalo užtikrinti, kad būtų saugomi visos gamybos grandinės įrašai, t. y. prekiautojo, iš kurio jis perka biokuro, etanolio gamyklos, iš kurios prekiautojas perka etanolį, ir ūkininko, tiekiančio etanolio gamyklai cukranendres, įrašai. Tai tikrinama prieš įmonei pradedant taikyti sistemą ir po to mažiausiai kartą per metus.

Auditas vykdomas taip, kaip ir finansų sektoriuje. Auditorius patikrina visus dokumentus ir ūkininko, gamyklos ir prekiautojo ėminius. Jis patikrina, ar žemė, kurioje pagaminta pramoninė žaliava etanoliui gaminti, anksčiau iš tiesų buvo ūkio žemė, o ne atogrąžų miškas.

Ar tvaraus biokuro ženklas nurodomas degalinėje?

Pagal sertifikavimo sistemą galutinio produkto ženklinti neprivaloma. Tačiau tai galima daryti savanoriškai. Gaminio reklamos atžvilgiu degalinėms būtų naudinga parodyti, kad jos prekiauja tvariu biokuru. Tai dar aktualiau, jei pagal sertifikavimo sistemą taikoma daugiau tvarumo kriterijų nei reikalaujama ES teisės aktuose.

Ar įmonės ar vyriausybės jau išreiškė norą diegti tokią sistemą?

Komisija bendrauja su daugeliu skirtingų įmonių ir organizacijų, suinteresuotų savanoriškai diegti sertifikavimo sistemas. Tikimasi, kad dabar, kai paaiškėjo, kokie bus audito reikalavimai, jos kreipsis į Komisiją dėl savanoriškų sertifikavimo sistemų pripažinimo.

Ar sukčiavimo bus išvengta? Juk auditoriai nedirbs vietoje visą laiką.

Nepanašu, kad sukčiavimo atvejų būtų, tačiau, jei taip atsitiktų, nors ir būtų atliktas nepriklausomas auditas, bet kas gali apie tai pranešti Komisijai, ir Komisija galėtų atšaukti pripažintą programą.

Koks biokuras vartojamas transportui?

2007 m. biodyzelinas sudarė 75 % (6,1 Mtne) viso transportui suvartojamo ES atsinaujinančių šaltinių kuro, bioetanolis – 15 % (1,24 Mtne), o grynas augalinis aliejus – likusius 10 %.

Kiek biokuro importuojama į ES?

2007 m. importuota apie 26 % ES suvartojamo biodyzelino ir 31 % ES suvartojamo bioetanolio. Daugiausia importuota iš Brazilijos ir JAV. Didžiausia biokuro dalis pagaminama Europos Sąjungoje. Biokuras turi atitikti ne tik tvarumo kriterijus, bet ir ES aplinkos srities teisės aktų ir žemės ūkio srities reikalavimus, įskaitant kraštovaizdžio priežiūros, dirvos apsaugos nuo erozijos ir vandentvarkos reikalavimus.

Žemės kiekis ribotas. Ar būtina iškirsti miškus, kad būtų galima gaminti biokurą?

Atsižvelgiant į skirtingai vertinamą grynąjį žemės paskirties keitimo poveikį, norint pasiekti tikslą, kad 10 % viso suvartojamo kuro turi sudaryti biokuras, reikėtų 2–5 mln. hektarų žemės. ES yra pakankamai žemės, kuri anksčiau buvo naudojama augalininkystei, o dabar nėra ariama, ir kuri galėtų būti panaudota šiam poreikiui patenkinti, net jei visas suvartojamas biokuras būtų gaminamas Europoje. Kitose pasaulio šalyse taip pat yra alternatyvų papildomam miškų naikinimui. Apytikriais duomenimis, Indonezijoje yra 3–12 mln. hektarų žemės, kurioje miškai jau išnaikinti, o dabar teliko dykynės. Būtų naudinga panaudoti tokią žemę.

Ar galima iškirsti atogrąžų miškus, kad juose būtų auginamos aliejinės palmės, siekiant jų aliejų panaudoti ES reikalingam biokurui gaminti?

Ne. Komunikate tokia galimybė atmetama. Komisija aiškiai atmeta galimybę miškus paversti aliejinių palmių plantacijomis.

Ar daugiausia biokuro gaminama iš palmių aliejaus?

ES tik apie 4–5 % biokuro gaminama iš palmių aliejaus. Tai sudaro maždaug 1 % viso pasaulyje pagaminamo palmių aliejaus. Palmių aliejus biokurui gaminti nėra plačiai naudojamas ir už ES ribų. Daugiau nei 95 % palmių aliejaus vartojama maistui ir pramoninėms reikmėms, pavyzdžiui, kosmetikos pramonėje.

2000–2008 m. palmių aliejaus produkcijos pagaminta 20 mln. tonų daugiau, t. y. keturiasdešimt kartų daugiau nei sunaudota biokurui gaminti ES (500 000 tonų). Taigi biokuro gamyba nėra pagrindinė miškų naikinimo priežastis. Tačiau nustatyti tvarumo kriterijai yra veiksnys, atgrasantis nuo miškų naikinimo.

ES atlikti tyrimai rodo, kad vartojant biokurą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama mažiau nei vartojant kitokį kurą. Kaip į tai reaguoja ES?

Taip nėra. Neseniai paskelbti tyrimai rodo, kad vartojant biokurą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama mažiau nei vartojant kitokį kurą. Remdamasi šiais tyrimais Komisija iki metų galo paskelbs netiesioginio žemės naudojimo ataskaitą, kaip reikalaujama Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje.

Biokuro vartojimo Europos Sąjungoje 2003–2008 m. pažanga

Viso transportui suvartojamo kuro kiekio biokuro dalis

Valstybė narė

Biokuro dalis 2003 m.

Biokuro dalis 2008 m.

Austrija

0,1

5,5

Belgija

0,0

1,1

Bulgarija

0,22

Kipras

0,0

1,3

Čekija

1,1

1,3

Danija

0,0

0,23

Estija

0,0

0,6

Suomija

0,1

2,1

Prancūzija

0,7

5,7

Vokietija

1,2

6,0

Graikija

0,0

1,0

Vengrija

0,0

3,5

Airija

0,0

1,6

Italija

0,5

0,6

Latvija

0,2

0,2

Lietuva

0,0

4,3

Liuksemburgas

0,0

2,0

Malta

0,0

0,44

Nyderlandai

0,0

3,3

Lenkija

0,5

3,7

Portugalija

0,0

2,0

Rumunija

2,35

Slovakija

0,1

2,7

Slovėnija

0,0

1,2

Ispanija

0,4

2,0

Švedija

1,3

5,0

Jungtinė Karalystė

0,0

2,0

ES 25

0,5%

ES 27

3,4%6

1 :

2009 m. balandžio 23 d. direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL L 140/28, 2009 6 5).

2 :

Tik biodyzelinas.

3 :

2007 m. duomenys.

4 :

Tik biodyzelinas.

5 :

Tik biodyzelinas.

6 :

Preliminarus vertinimas.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website