Navigation path

Left navigation

Additional tools

MEMO/10/200

Briuselis, 2010 m. gegužės 19 d.

Europos skaitmeninė darbotvarkė. Pagrindinės iniciatyvos

(taip pat žr IP/10/581 ir MEMO/10/199)

Kam reikalinga Europos skaitmeninė darbotvarkė?

Europai būtinas naujas veiksmų planas, kad būtų kuo geriau išnaudojamos informacinės ir ryšių technologijos (IRT), siekiant paspartinti ekonomikos atsigavimą ir sukurti pagrindą darniai skaitmeninei ateičiai. Naujajame veiksmų plane dabartines kliūtis, trukdančias visapusiškai išnaudoti IRT teikiamas galimybes, siūloma pašalinti užtikrinant ilgalaikes investicijas, kad ateityje kiltų kuo mažiau problemų.

30 proc. europiečių niekada nesinaudojo internetu. ES muzikos parsisiunčiama keturis kartus mažiau nei JAV, nes Europoje nepakanka teisėtos pasiūlos, o rinkos suskaidytos. Be to, investicijų į IRT mokslinius tyrimus ir itin sparčių tinklų diegimo srityje Europa atsilieka nuo savo pramoninių partnerių, tokių kaip JAV ir Japonija. Tik 1 proc. europiečių turi prieigą prie didelės spartos šviesolaidžio tinklų, palyginti su 12 proc. japonų ir 15 proc. Pietų Korėjos gyventojų. ES IRT moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriama tik 40 proc. JAV šioms reikmėms skiriamų lėšų.

Europa turi spręsti šiuos uždavinius ir įdiegti efektyvų ciklą, kad taikant IRT būtų skatinama ES ekonomika. Tai gali būti įgyvendinta, jei patrauklios paslaugos bus teikiamos interneto aplinkoje be sienų ir jei suteikus galimybę jomis naudotis bus skatinama spartesnio interneto paklausa. Atsiradus spartesnio interneto paklausai rasis galimybių investuoti į spartesnius tinklus. Kai spartesni tinklai bus įdiegti ir plačiai naudojami, bus sudarytos sąlygos teikti dar naujoviškesnes paslaugas.

Skaitmeninėje darbotvarkėje nurodyta, į kurias sritis Europa turi sutelkti pastangas, kad efektyvus ciklas būtų įdiegtas.

Kam skaitmeninėje darbotvarkėje skiriama daugiausiai dėmesio?

Darbotvarkėje išskiriami septyni veiklos prioritetai:

  • sukurti skaitmeninę bendrąja rinką;

  • gerinti bendrąsias sąlygas, kad būtų užtikrinta IRT produktų ir paslaugų sąveika;

  • didinti interneto patikimumą ir saugumą;

  • užtikrinti daug spartesnę interneto prieigą;

  • skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą;

  • didinti skaitmeninį raštingumą, gerinti įgūdžius ir didinti įtrauktį;

  • taikyti IRT socialinėms problemoms (įskaitant klimato kaitą, sveikatos priežiūros sąnaudų augimą, visuomenės senėjimą) spręsti.

Kokių pagrindinių priemonių siūlo imtis Europos Komisija?

Skaitmeninė bendroji rinka

Pats metas užtikrinti, kad nauja bendroji rinka suteiktų galimybę naudotis skaitmeninio amžiaus privalumais.

Europai vis dar būdinga nacionalinių interneto rinkų įvairovė, o europiečiai negali naudotis skaitmeninės bendrosios rinkos privalumais. Komercinį ir kultūros turinį ir paslaugas turi būti įmanoma laisvai teikti ir kitose šalyse, todėl reikėtų pašalinti reguliavimo kliūtis ir palengvinti elektroninį mokėjimą ir sąskaitų faktūrų išrašymą, ginčų sprendimą, taip pat didinti vartotojų pasitikėjimą. Daug gali ir turi būti padaryta dabartinėje reguliavimo sistemoje, kad bendroji rinka imtų veikti ir telekomunikacijų sektoriuje.

Pavyzdžiui, taikant skaitmeninę darbotvarkę bus:

  • skatinamas muzikos parsisiuntimo verslas (ES jo mastai – tik 25 proc. JAV lygio) – tuo tikslu bus užtikrinta, kad būtų paprasčiau suteikti, valdyti ir licencijuoti autorių teises. Be kita ko, iki 2010 m. pabaigos Komisija pasiūlys kolektyvinio teisių valdymo pagrindų direktyvą, kad būtų gerinama (interneto) teisių valdymo priežiūra, didinamas skaidrumas ir tobulinamas licencijavimas Europos mastu. Padėtis dar kartą bus įvertinta 2012 m., atsižvelgiant į žaliąją knygą, kuri bus paskelbta šiais metais;

  • nustatyta perėjimo prie bendros mokėjimo internetu rinkos data. Šiuo metu tik 8 proc. ES pirkėjų internetu perka kitoje šalyje, o 60 proc. mėginimų pirkti internetu kitose šalyse nepavyksta dėl techninių ar teisinių priežasčių, tokių kaip atsisakymas priimti kitų šalių kredito korteles;

  • skatinama privati ir viešojo sektoriaus e. prekyba – tuo tikslu 2011 m. bus atnaujintos e. parašo taisyklės, kad saugaus elektroninio tapatumo nustatymo sistema būtų sąveiki ir pripažįstama kitose šalyse;

  • geriau užtikrinamos piliečių teisės ir didinamas pasitikėjimas – tuo tikslu iki 2010 m. pabaigos bus atnaujinta ES duomenų apsaugos reguliavimo sistema.

Be to, siekdama užtikrinti, kad vartotojai būtų apsaugoti kibernetinėje erdvėje, Europos Komisija paskelbs skaitmeninį kodeksą, kuriame bus aiškiai ir suprantamai apibendrintos piliečių teisės interneto erdvėje. Šiuo metu daugelis vartotojų nežino savo skaitmeninių teisių, ypač atsižvelgiant į tai, kad jos nustatytos įvairiuose sudėtinguose teisiniuose dokumentuose.

Kitomis priemonėmis pagal skaitmeninę darbotvarkę bus siekiama patikinti vartotojus, kad internete su jais bus elgiamasi sąžiningai. Komisija toliau sieks diegti ES interneto pasitikėjimo ženklus, visų pirma skirtus mažmeninės prekybos interneto svetainėms, ir pasiūlys e. prekybos sandoriams skirtą ES interneto ginčų sprendimo sistemą, kad kilus problemų vartotojai žinotų, kur kreiptis.

Sąveika ir standartai

Būtina užtikrinti veiksmingą IT produktų ir paslaugų sąveiką, kad būtų sukurta tikra skaitmeninė visuomenė.

Internetas yra geriausias techninės sąveikos teikiamų galimybių pavyzdys. Jis grindžiamas atvira struktūra, todėl milijardai žmonių visame pasaulyje gali naudotis sąveikiais prietaisais ir taikomosiomis programomis. Tačiau norint užtikrinti visapusišką IRT diegimo Europoje naudą, būtina didinti prietaisų, taikomųjų programų, duomenų saugyklų, paslaugų ir tinklų sąveiką.

Bendrąsias sąveikos sąlygas tobulinti galima įvairiai. Vienas iš svarbių būdų – užtikrinti, kad būtų taikomi tinkami IRT standartai, visų pirma viešųjų pirkimų ir teisės aktų leidybos srityje.

Pavyzdžiui, taikant skaitmeninę darbotvarkę bus:

  • pateikta teisinių pasiūlymų, kaip pertvarkyti IRT standartų įgyvendinimo taisykles, kad būtų galima taikyti tam tikrų IRT forumų ir konsorciumų standartus.

    Tačiau Komisija imsis veiksmų ir tais atvejais, kai standartais negalima vadovautis dėl to, kad svarbūs rinkos dalyviai jiems nepritaria. Dar vienas tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo institucijos geriau koordinuotų savo veiklą pagal naują Europos sąveikos strategiją ir sistemą ir taip būtų užtikrinta sąveika tarp e. valdžios ir kitų viešųjų paslaugų visoje Europoje.

Pasitikėjimas ir saugumas

Europiečiai nepripažins technologijos, kuria nepasitiki – skaitmeninis amžius neturi būti siejamas nei su „didžiuoju broliu“, nei su „elektroninėmis džiunglėmis“.

Europiečiai nesiims jokios sudėtingesnės veiklos internete, jei jie ir jų vaikai negalės visiškai pasikliauti tinklais. Todėl privalu spręsti problemas, susijusias su plintančiu elektroniniu nusikalstamumu, įskaitant vaikų išnaudojimą, tapatybės vagystes ir kibernetines atakas, ir sukurti tinkamus reagavimo mechanizmus.

Naujų uždavinių kyla ir dėl to, kad daugėja duomenų bazių ir naujų technologijų. Privatumo teisė ir asmens duomenų apsaugos teisė yra Europos Sąjungos pagrindinės teisės; jos turi būti veiksmingai užtikrinamos ir internete, ir ne internete.

Internetas jau tapo labai svarbia informacijos infrastruktūros dalimi ir pavieniams žmonėms, ir visai Europos ekonomikai, todėl būtina užtikrinti, kad IT sistemos ir tinklai būtų atsparūs naujiems pavojams ir būtų nuo jų apsaugoti.

Pavyzdžiui, taikant skaitmeninę darbotvarkę bus:

  • sukurta Europos greito reagavimo į kibernetines atakas sistema, įskaitant kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybų (angl. santr. CERT) tinklą ir 2010 m. pasiūlyta suteikti daugiau galių Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (angl. santr. ENISA);

  • pasiūlyta 2010 m. sugriežtinti kovos su kibernetinėmis atakomis prieš informacines sistemas įstatymus ir iki 2013 m. pateikti pasiūlymai dėl susijusių Europos ir tarptautinio lygmens jurisdikcijos kibernetinėje erdvėje taisyklių.

Be to, Europos Komisija rems specialiąsias linijas, kuriomis vaikai ir tėvai galės pranešti apie neteisėtą interneto turinį, ir bendradarbiaudama su ES valstybėmis narėmis sieks, kad mokyklose būtų rengiami mokymai interneto saugos klausimais.

Pagal atnaujintas ES telekomunikacijų sektoriaus taisykles operatoriai ir paslaugų teikėjai privalo informuoti apie asmens duomenų saugumo pažeidimus (žr. MEMO/09/568). Persvarstant bendrosios duomenų apsaugos sistemą bus apsvarstyta galimybė plačiau taikyti įpareigojimą pranešti apie duomenų saugumo pažeidimus.

Sparčiojo ir itin spartaus interneto prieiga

Kad ekonomika sparčiai augtų, būtų kuriamos darbo vietos ir gerovė, o piliečiai galėtų naudotis norimu turiniu ir paslaugomis, būtinas itin spartus internetas.

Europai būtina plačiai prieinama ir už konkurencingą kainą teikiama sparčiojo ir itin spartaus interneto prieiga. ES siekia iki 2013 m. visiems europiečiams sudaryti sąlygas naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu ir užtikrinti, kad iki 2020 m. i) visi europiečiai turėtų galimybę naudotis gerokai spartesniu – didesnės kaip 30 Mbps spartos – internetu ir kad ii) 50 proc. ar daugiau Europos namų ūkių užsisakytų spartesnio kaip 100 Mbps interneto ryšio paslaugą.

Siekiant šių plataus užmojo tikslų, reikia parengti įvairiomis technologijomis grindžiamą išsamią politiką, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama dviem lygiagretiems tikslams: užtikrinti, kad plačiajuostis ryšys (fiksuotasis ir belaidis) būtų prieinamas visiems, o interneto sparta būtų palaipsniui didinama iki 30 Mbps ir daugiau; taip pat skatinti, kad didelėje ES teritorijos dalyje ilgainiui būtų įdiegti ir pradėti naudoti naujos kartos prieigos tinklai, kuriuose būtų galima užtikrinti itin spartų – daugiau kaip 100 Mbps – interneto ryšį.

Pavyzdžiui, taikant skaitmeninę darbotvarkę bus:

  • užtikrinta, kad iki 2020 m. visi europiečiai galėtų naudotis daug spartesniu internetu, kaip nurodyta ES tiksluose. 2010 m. Europos Komisija pateiks komunikatą dėl plačiajuosčio ryšio, kuriame bus išdėstytas bendras ES ir valstybių narių veiksmų planas (įskaitant tyrimą, kaip gerinant kredito galimybes (su EIB parama ir panaudojant ES lėšas) pritraukti kapitalo investicijoms), taip pat plataus užmojo Europos dažnių spektro politikos programą ir rekomendaciją dėl investicijų į konkurencingus naujos kartos prieigos tinklus skatinimo.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Europa privalo daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą ir užtikrinti, kad geriausios idėjos būtų įgyvendintos rinkoje.

IRT naudojamos kuriant pridėtinę vertę tokiuose stipriuose Europos pramonės sektoriuose kaip automobilių gamybos (25 proc.), plataus vartojimo prietaisų gamybos (41 proc.) ar sveikatos priežiūros ir medicinos (33 proc.), todėl, jeigu nebus pakankamai investuojama į IRT mokslinius tyrimus ir plėtrą, kils pavojus visiems ES gamybos ir paslaugų sektoriams.

Investicijų trūkumą visų pirma lemia tai, kad viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų ir plėtros veikla neišplėtota ir nesutelkta. Pavyzdžiui, ES viešasis sektorius IRT moksliniams tyrimams ir plėtrai skiria mažiau nei 5,5 mlrd. EUR per metus, t. y. daug mažiau nei konkurentai. Antra, rinkos suskaidytos, o mokslinių tyrimų finansavimas labai išskaidytas, todėl ribojamas IRT inovacinių įmonių, ypač MVĮ, augimas ir plėtra. Trečia, IRT grindžiamos inovacijos Europoje diegiamos lėtai. Socialiniai pokyčiai, tokie kaip gyventojų senėjimas ar aplinkos apsaugos krizė, yra viena iš svarbiausių paskatų diegti inovacijas, tačiau Europa nepakankamai taiko inovacijų ir mokslinių tyrimų viešuosius pirkimus, kad pagerintų viešųjų paslaugų kokybę ir padidintų jų veiksmingumą.

Sprendžiant šias problemas pagal skaitmeninę darbotvarkę, pavyzdžiui, bus

  • siekiama, kad daugiau investuotų privatusis sektorius – tuo tikslu bus taikomi ikiprekybiniai viešieji pirkimai, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, naudojamasi mokslinių tyrimų ir inovacijų struktūriniais fondais ir, bent kol įgyvendinama Mokslinių tyrimų septintoji bendroji programa (7BP), toliau kasmet 20 proc. didinamas IRT mokslinių tyrimų ir plėtros biudžetas.

Be to, Komisija užtikrins, kad MVĮ ir jauni mokslininkai galėtų paprastai ir sparčiai pasinaudoti IRT moksliniams tyrimams skiriamu ES finansavimu. Komisija taip pat paragino ES valstybes nares dvigubai (nuo 5,5 iki 11 mlrd. EUR) padidinti išlaidas IRT moksliniams tyrimams ir plėtrai (įskaitant ES programas) ir taip pasiekti, kad būtų atitinkamai padidintos (nuo 35 iki 70 mlrd. EUR) ir privataus sektoriaus išlaidos.

Skaitmeniniai įgūdžiai, raštingumas ir e. įtrauktis

Skaitmeniniame amžiuje žmonėms turėtų būti suteikiama daugiau galių ir užtikrinama didesnė laisvė veikti, o naudotis šiomis galimybėmis neturėtų trukdyti nei asmens padėtis, nei įgūdžių stoka.

Vis daugiau kasdienių užduočių – nuo kreipimosi dėl darbo iki mokesčių mokėjimo ar bilietų užsakymo – atliekama internetu, taigi naudojimasis internetu tapo neatsiejama daugelio europiečių kasdienybės dalimi. Daugiau kaip pusė europiečių (250 mln.) internetu naudojasi kasdien, tačiau 150 mln. europiečių (apie 30 proc.) internetu nėra naudojęsi niekada. Jie dažnai teigia, kad tai jiems nereikalinga ar per brangu. Tai daugiausia 65–74 metų amžiaus žmonės, taip pat gaunantieji nedideles pajamas, bedarbiai ir prasčiau išsilavinę žmonės.

Be to, IRT įgūdžių trūkumas tampa vis didesne Europos problema – iki 2015 m. gali trūkti net 700 000 IT specialistų.

Dėl šių problemų daugelis piliečių lieka atskirti nuo skaitmeninės visuomenės ir ekonomikos; be to, neišnaudojamos IRT diegimo teikiamos galimybės produktyvumui didinti.

Sprendžiant šias problemas pagal skaitmeninę darbotvarkę, pavyzdžiui, bus:

  • mažinamas skaitmeninių įgūdžių trūkumas – tuo tikslu bus skatinama geriau koordinuoti IRT įgūdžių iniciatyvas valstybių narių lygmeniu, visų pirma kaip vienas iš Europos socialinio fondo prioritetų bus siūlomas skaitmeninis raštingumas ir kompetencija;

  • skatinama IRT įgūdžių pasiūla ir paklausa darbo rinkoje – tuo tikslu iki 2012 m. bus parengtos IRT specialistų ir naudotojų kompetencijos vertinimo priemonės, kad konkrečių IRT įgūdžių turinčių darbuotojų ieškančios bendrovės įgūdžius galėtų lengvai palyginti.

Be to, įvertinusi įvairias galimybes Komisija iki 2012 m. pateiks pasiūlymų, siekdama užtikrinti, kad iki 2015 m. interneto svetainės, kuriose teikiamos viešosios paslaugos, būtų prieinamos visiems piliečiams, įskaitant vyresnio amžiaus žmones ir neįgaliuosius.

IRT nauda visuomenei

Išmaniai naudodamiesi technologijomis ir informacija, galėsime spręsti visuomenei kylančias problemas, tokias kaip klimato kaita ir gyventojų senėjimas.

Būtina diegti ir naudoti IRT, kad Europa galėtų spręsti tokius ateities uždavinius kaip parama senėjančiai visuomenei, klimato kaitos poveikio švelninimas, energijos vartojimo mažinimas, susisiekimo veiksmingumo ir judumo didinimas, didesnių galių pacientams suteikimas ir neįgaliųjų įtraukties užtikrinimas.

Sprendžiant šias problemas pagal skaitmeninę darbotvarkę, pavyzdžiui, bus

  • užtikrinta, kad IRT sektorius vienas iš pirmųjų informuotų apie jo subjektų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas – tuo tikslu bus pasirūpinta, kad iki 2011 m. būtų parengta bendra metodika ir kitiems intensyvaus energijos vartojimo sektoriams sudarytos sąlygos vadovautis šiuo pavyzdžiu;

  • parengtos plataus masto bandomosios priemonės, siekiant europiečiams suteikti saugią interneto prieigą prie jų sveikatos duomenų, kad būtų galima iš bet kur gydytojams suteikti galimybę peržiūrėti sveikatos duomenis;

  • patobulinta pagalba europiečiams saugos ir sveikatos priežiūros srityje, pavyzdžiui, kai užsienyje būtina skubi pagalba, – tuo tikslu bus nustatyta būtiniausia sveikatos informacija, įtrauktina į paciento duomenis, prie kurių elektroninė prieiga būtų užtikrinta visoje ES;

  • gerinama interneto prieiga prie gausaus Europos kultūros paveldo – tuo tikslu bus siūlomas tvarus ES viešosios skaitmeninės bibliotekos Europeana finansavimo ir Europos kultūros kūrinių skaitmeninimo modelis;

  • užtikrinta, kad e. valdžia taptų įprasta paslauga Europos piliečiams ir verslui – tuo tikslu bus parengtas bendrų tarpvalstybinių paslaugų sąrašas, kad įmonės ir piliečiai galėtų nepriklausomai veikti ar gyventi bet kur ES, ir bus sukurtos elektroninės tapatybės tarpusavio pripažinimo sistemos.

Atsižvelgiant į šias ir daugelį kitų priemonių galima teigti, kad skaitmeninė darbotvarkė yra plataus užmojo artimiausių metų veiksmų planas.

Kada skaitmeninė darbotvarkė bus įgyvendinta?

Šiandien paskelbtame pranešime nurodytos priemonės, kurios bus įgyvendintos ar pasiūlytos per artimiausius 2–3 metus, numatant tolesnes susijusias priemones iki 2015 m. Po to iniciatyva bus tobulinama ir plėtojama artimiausius dešimt metų kaip viena iš pagrindinių 2020 m. Europos strategijos iniciatyvų siekiant 2020 m. tikslų.

Ar skaitmeninę darbotvarkę įgyvendins tik Europos Komisija? Kaip gali padėti suinteresuotosios šalys?

Siekdama įgyvendinti šią plataus užmojo programą, Europos Komisija glaudžiai bendradarbiaus su Europos Parlamentu (palaikydama dialogą), su valstybėmis narėmis (aukšto lygio atstovų darbo grupėje) ir su visų valstybių narių visų lygmenų visomis suinteresuotosiomis šalimis. Komisija kurs su konkrečiomis priemonėmis siejamas suinteresuotųjų šalių platformas, taip pat rengs kasmetes skaitmenines asamblėjas, kuriose bus vertinama pasiekta pažanga ir kylantys uždaviniai.

1 priedas. Pagrindinės priemonės

Planuojama įgyvendinimo data

Dinamiška skaitmeninė bendroji rinka

1 pagrindinė priemonė supaprastinti leidimų naudotis kūriniais, kurių autorių teisės saugomos, suteikimą, valdymą ir tarpvalstybinį licencijavimą, ir tuo tikslu

pasiūlyti kolektyvinio teisių valdymo pagrindų direktyvą, kad būtų pagerinta (interneto) teisių valdymo priežiūra, padidintas skaidrumas ir patobulintas licencijavimas Europos mastu;

2010

siekiant sukurti teisinę sistemą, kurią taikant būtų palengvintas kultūros kūrinių skaitmeninimas ir platinimas Europoje, pasiūlyti direktyvą dėl kūrinių, kurių teisių turėtojai nežinomi, kad būtų palaikomas dialogas su suinteresuotosiomis šalimis dėl naujų nebespausdinamiems kūriniams taikomų priemonių, taip pat diegiamos informacijos apie teises duomenų bazės;

2010

persvarstyti Direktyvą dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, visų pirma jos taikymo sritį, taip pat prieigos ir naudojimosi apmokestinimo principus.

2012

2 pagrindinė priemonė užtikrinti, kad būtų baigta kurti bendra mokėjimo eurais erdvė, privalomomis teisinėmis priemonėmis nustatant galutinį perėjimo terminą, ir prisidėti prie sąveikios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų sistemos kūrimo – pateikti komunikatą dėl elektroninių sąskaitų faktūrų ir įkurti daugiašalį forumą.

2010

3 pagrindinė priemonė pasiūlyti persvarstyti Elektroninio parašo direktyvą, kad būtų sukurta saugių elektroninio tapatumo nustatymo sistemų tarpvalstybinio pripažinimo ir sąveikos teisinė sistema.

2011

4 pagrindinė priemonė siekiant didinti žmonių pasitikėjimą ir geriau užtikrinti jų teises, persvarstyti ES duomenų apsaugos reguliavimo sistemą.

2010

Sąveika ir standartai

5 pagrindinė priemonė persvarstant ES standartizavimo politiką pasiūlyti priimti teisines IRT sąveikos priemones, siekiant pertvarkyti IRT standartų įgyvendinimo Europoje taisykles, kad būtų galima taikyti tam tikrų IRT forumų ir konsorciumų standartus.

2010

Pasitikėjimas ir saugumas

6 pagrindinė priemonė pateikti priemones, kurių tikslas – formuoti griežtesnę aukšto lygio tinklų ir informacijos saugumo politiką (įskaitant teisėkūros iniciatyvas, kaip antai atnaujintos Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) iniciatyvą), taip pat priemones, kurios leistų greičiau reaguoti į kibernetines atakas ir sukurti ES institucijų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybą.

2010

7 pagrindinė priemonė pasiūlyti kovos su kibernetinėmis atakomis prieš informacines sistemas priemones, įskaitant teisėkūros iniciatyvas (iki 2010 m.), ir susijusias Europos ir tarptautinio lygmens jurisdikcijos kibernetinėje erdvėje taisykles (iki 2013 m.).

2010 2013

Sparčiojo ir itin spartaus interneto prieiga

8 pagrindinė priemonė priimti komunikatą dėl plačiajuosčio ryšio, kuriame bus išdėstyta bendra ES ir valstybių narių veiksmų sistema siekiant su plačiajuosčiu ryšiu susijusių 2020 m. Europos strategijos tikslų, taip pat:

2010

pagal šią sistemą iki 2014 m. padidinti ir racionalizuoti sparčiojo plačiajuosčio ryšio diegimo finansavimą, teikiamą naudojantis ES priemonėmis (pvz., Europos regioninės plėtros fondu, Europos kaimo plėtros programa, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai, transeuropiniu tinklu, Konkurencingumo ir inovacijų programa), ir išnagrinėti, kaip investicijoms į plačiajuostį ryšį pritraukti kapitalą didinant kredito vertę (su EIB ir ES finansine parama);

2014

siekiant, kad radijo dažnių spektras būtų valdomas veiksmingiau, o vartotojai ir įmonės gautų kuo daugiau naudos, 2010 m. pasiūlyti plataus užmojo Europos dažnių spektro politikos programą, dėl kurios sprendimą turės priimti Europos Parlamentas ir Taryba ir pagal kurią bus sukurta suderinta ES lygmens strateginė dažnių spektro politika;

2010

2010 m. paskelbti rekomendaciją, kuria, nustačius aiškias ir veiksmingas reguliavimo priemones, bus skatinama investuoti į konkurencingus naujos kartos prieigos tinklus.

2010

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

9 pagrindinė priemonė siekiant, kad būtų skiriama daugiau privačių investicijų, strategiškai išnaudoti ikiprekybinius viešuosius pirkimus, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, naudotis mokslinių tyrimų ir inovacijų struktūriniais fondais ir, bent kol įgyvendinama 7BP, toliau kasmet 20 proc. didinti IRT mokslinių tyrimų ir plėtros biudžetą.

_

Skaitmeninio raštingumo didinimas, įgūdžių gerinimas ir įtraukties stiprinimas

10 pagrindinė priemonė pasiūlyti, kad Reglamente dėl Europos socialinio fondo (2014–2020 m.) skaitmeninis raštingumas ir gebėjimai būtų paskelbti vienu iš prioritetų.

_

11 pagrindinė priemonė parengti IRT specialistų ir naudotojų kompetencijos nustatymo ir pripažinimo priemones, susijusias su Europos kvalifikacijų sistema ir EUROPASS, taip pat sukurti Europos IRT specialistų kvalifikacijos sistemą, kuria būtų siekiama Europoje kelti IRT specialistų kvalifikaciją ir didinti jų judumą.

2012

IRT teikiama nauda ES visuomenei

12 pagrindinė priemonė įvertinti, ar IRT sektorius bendras matavimo metodikas, kurias taikant būtų vertinamas šio sektoriaus energijos vartojimo efektyvumas ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nustatė laiku, ir prireikus siūlyti teisines priemones.

2011

13 pagrindinė priemonė imtis bandomųjų priemonių, kad iki 2015 m. europiečiams būtų užtikrinta saugi interneto prieiga prie jų sveikatos duomenų, o iki 2020 m. būtų pradėtos plačiai teikti nuotolinės medicinos paslaugos.

2015–2020

14 pagrindinė priemonė pasiūlyti rekomendaciją, kurioje būtų apibrėžti būtiniausi bendri pacientų duomenys, kuriais, siekiant užtikrinti pacientų įrašų suderinamumą, būtų galima naudotis arba keistis elektroniniu būdu tarp valstybių narių.

2012

15 pagrindinė priemonė pasiūlyti darnų ES viešosios skaitmeninės bibliotekos Europeana ir turinio skaitmeninimo finansavimo modelį.

2012

16 pagrindinė priemonė pasiūlyti Tarybai ir Parlamentui priimti sprendimą, kuriuo ES būtų užtikrintas e. atpažinties ir elektroninio tapatumo nustatymo savitarpio pripažinimas, remiantis internetinėmis tapatumo nustatymo paslaugomis, kurios turi būti teikiamos visose valstybėse narėse (jos gali naudoti tinkamiausius oficialius piliečių dokumentus, išduotus viešojo arba privačiojo sektoriaus).

2012

2 priedas. Pagrindiniai tiksliniai veiksmingumo rodikliai

Daugelis šių rodiklių perimti iš 2009 m. lapkričio mėn. ES valstybių narių patvirtintos 2011–2015 m.1 lyginamosios analizės sistemos.

1. Plačiajuosčio ryšio tiksliniai rodikliai

Iki 2013 m. bazinis plačiajuostis ryšys turi būti prieinamas visiems – galimybę naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu turi turėti visi ES piliečiai. (Atskaitos rodiklis – 2008 m. gruodžio mėn. DSL aprėptis (ES gyventojų, kurie naudojasi DSL, dalis) buvo 93 proc.)

Spartusis plačiajuostis ryšys iki 2020 m. – galimybę naudotis 30 Mbps ar spartesniu plačiajuosčiu ryšiu turi turėti visi ES piliečiai. (Atskaitos rodiklis – 2010 m. sausio mėn. bent 10 Mbps spartos plačiajuosčiu ryšiu naudojosi 23 proc. abonentų.)

Itin spartus plačiajuostis ryšys iki 2020 m. – spartesnio kaip 100 Mbps ryšio paslaugą turėtų būti užsisakę 50 proc. Europos namų ūkių. (Atskaitos rodiklio nėra.)

2. Skaitmeninė bendroji rinka

E. prekybos skatinimas – iki 2015 m. turėtų būti užtikrinta, kad internetu pirktų 50 proc. gyventojų. (Atskaitos rodiklis – 2009 m. asmeninėms reikmėms skirtų prekių ar paslaugų per pastaruosius dvylika mėnesių užsisakė 37 proc. 16–74 metų amžiaus žmonių.)

Tarpvalstybinė e. prekyba – iki 2015 m. turėtų būti užtikrinta, kad iš kitų valstybių internetu pirktų 20 proc. gyventojų. (Atskaitos rodiklis – 2009 m. prekių ar paslaugų iš kitų ES valstybių prekybininkų per pastaruosius dvylika mėnesių užsisakė 8 proc. 16–74 metų amžiaus žmonių.)

Įmonių e. prekyba – iki 2015 m. turėtų būti užtikrinta, kad internetu pirktų ir parduotų 33 proc. MVĮ. (Atskaitos rodiklis – 2008 m. elektronines pirkimo ir pardavimo operacijas vykdė atitinkamai 24 ir 12 proc. įmonių, o tokių operacijų suma sudarė 1 proc. ar daugiau apyvartos arba visų pirkimo operacijų.)

Bendroji telekomunikacijų paslaugų rinka – iki 2015 m. tarptinklinio ryšio ir nacionaliniai tarifai turėtų būti beveik suvienodinti. (Atskaitos rodiklis – 2009 m. vidutinė tarptinklinio skambučio kaina buvo 0,38 EUR už minutę, o vidutinė visų ES skambučių (įskaitant tarptinklinius skambučius) kaina buvo 0,13 EUR už minutę.)

3. Skaitmeninė įtrauktis

Iki 2015 m. turi būti pasiekta, kad reguliariai internetu besinaudojančių žmonių padaugėtų nuo 60 iki 75 proc., o reguliariai internetu besinaudojančių pažeidžiamų asmenų – nuo 41 iki 60 proc. (Atskaitos rodikliai nustatyti remiantis 2009 m. duomenimis.)

Iki 2015 m. turi būti pasiekta, kad internetu niekada nesinaudojusių gyventojų sumažėtų dvigubai (iki 15 proc.). (Atskaitos rodiklis – 2009 m. internetu niekada nebuvo naudojęsi 30 proc. 16–74 m. amžiaus žmonių.)

4. Viešosios paslaugos

Iki 2015 m. pasiektini e. valdžios tikslai – turėtų būti užtikrinta, kad e. valdžios paslaugomis naudotųsi 50 proc. piliečių, o užpildytas formas tokiu būdu teiktų daugiau kaip pusė iš jų. (Atskaitos rodiklis – 2009 m. e. valdžios paslaugomis per pastaruosius dvylika mėnesių naudojosi 38 proc. 16–74 metų amžiaus žmonių, o užpildytas formas tokiu būdu siuntė 47 proc. iš jų.)

Tarpvalstybinės viešosios paslaugos – iki 2015 m. internetu turi būti prieinamos visos pagrindinės tarpvalstybinės viešosios paslaugos, įtrauktos į sąrašą, dėl kurio valstybės narės turi susitarti iki 2011 m. (Atskaitos rodiklių nėra.)

5. Moksliniai tyrimai ir inovacijos

IRT moksliniai tyrimai ir plėtra turi būti remiami intensyviau – jiems turi būti skiriama dvigubai daugiau (iki 11 mlrd. EUR) viešųjų investicijų. (Atskaitos rodiklis – 2007 m. iš valstybių IRT biudžeto moksliniams tyrimams ir plėtrai skirta 5,7 mlrd. EUR asignavimų ar lėšų (IRT GBAORD).)

6. Mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomika

Mažai energijos naudojančio apšvietimo skatinimas – iki 2020 m. apšvietimui energijos turi būti sunaudojama bent 20 proc. mažiau. (Atskaitos rodiklių nėra.)

1 :

Norėdami gauti daugiau informacijos, žr. 2011–2015 m. lyginamosios analizes sistema. Tai konceptuali informacinės visuomenės statistinių duomenų rinkimo sistema ir pagrindinių lyginamosios analizės rodiklių sąrašas.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website