Navigation path

Left navigation

Additional tools

MEMO/10/199

Briuselis, 2010 m. gegužės 19 d.

Kuo Europos skaitmeninė darbotvarkė gali būti naudinga man?

(taip pat žr. IP/10/581 ir MEMO/10/200)

Europos Komisija ką tik pristatė plataus užmojo Europos skaitmeninę darbotvarkę, kurioje nustatytos septynios prioritetinės veiksmų sritys: skaitmeninės bendrosios rinkos kūrimas, didesnės sąveikos užtikrinimas, interneto patikimumo ir saugumo didinimas, gerokai spartesnės interneto prieigos užtikrinimas, intensyvesnis investavimas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, skaitmeninio raštingumo įgūdžių ir įtraukties didinimas, taip pat informacinių ir ryšių technologijų naudojimas tokioms visuomeninėms problemoms, kaip klimato kaita ir senėjanti visuomenė, spręsti. Pagal Skaitmeninę darbotvarkę šiose septyniose srityse numatoma imtis maždaug 100 su ankstesniais veiksmais susijusių priemonių, iš kurių 31 turėtų teisės akto galią. Skaitmeninė darbotvarkė – pirmoji iš pagrindinių iniciatyvų, rengiamų pagal Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo 2020 m. Europos strategiją (žr. IP/10/225). Skaitmeninėje darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriama XXI amžiaus technologijoms ir internetinėms paslaugoms, kuriomis naudojantis Europoje bus galima sukurti daugiau darbo vietų, prisidėti prie ekonominės gerovės ir įvairiais būdais gerinti kasdienį ES piliečių gyvenimą ir įmonių veiklos sąlygas. Toliau pateikta praktinių pavyzdžių, kuo Skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo priemonės naudingos žmonėms ir įmonėms.

Vartotojai. Dinamiška skaitmeninė bendroji rinka ir sparčiojo interneto prieiga

Turėtų būti užtikrinta, kad skaitmeninė aplinka būtų prieinama visiems. Tačiau šiuo metu pernelyg daug žmonių Europoje negali naudotis visomis interneto teikiamomis galimybėmis, nes skaitmeninė bendroji rinka iki galo nesukurta, žmonėms stinga pasitikėjimo internetu arba jie netgi neturi sparčiojo interneto ryšio prieigos.

Vartotojai vis dar negali visapusiškai pasinaudoti privalumais, kuriuos suteiktų Europos skaitmeninė bendroji rinka, – konkurencingomis kainomis ir geresnėmis galimybėmis rinktis. Dažnai prekę lengviau nusipirkti internetu iš įmonės, įsikūrusios ne kitoje ES valstybėje, o Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mėginant pirkti internetu iš kitos ES valstybės iki 60 proc. atvejų kyla sunkumų, pavyzdžiui, nepatvirtinamas mokėjimas kredito kortele, nes kortelė išduota „netinkamoje“ šalyje. Be to, vartotojai gali pirkti kompaktines plokšteles bet kurioje Europos muzikos įrašų parduotuvėje, tačiau internetu teisėtai parsisiųsti muzikos įrašų iš kitos ES valstybės jie dažnai negali, nes teisės licencijuojamos kiekvienoje valstybėje atskirai. Dėl tokio susiskaidymo ES muzikos įrašų teisėtai parsisiunčiama keturis kartus mažiau nei JAV. Be to, vos 12 proc. ES žiniatinklio naudotojų jaučiasi visiškai saugūs atlikdami operacijas internetu.

Nepaisant su tarptinkliniu ryšiu susijusių ES telekomunikacijų srities priemonių, vartotojai vis dar vengia užsienyje naudotis judriojo telefono ryšio paslaugomis, nes jos – ypač duomenų parsisiuntimas tarptinkliniu ryšiu – kainuoja brangiau nei jų valstybėje narėje.

Europos skaitmeninėje darbotvarkėje šias problemas siekiama spręsti ir vartotojams sudaryti sąlygas naudotis visomis skaitmeninės visuomenės teikiamomis galimybėmis.

Pavyzdžiui, vienas iš tikslų – užtikrinti itin spartaus interneto prieigą ir taip piliečiams suteikti galimybę pirkti, kurti, mokytis, palaikyti ryšius ir bendrauti internetu, be to, tokia prieiga būtina siekiant užtikrinti ekonomikos augimą. Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytas siekis, kad iki 2020 m. visi europiečiai galėtų naudotis 30 Mbps ar dar spartesniu interneto ryšiu, o pusė Europos namų ūkių būtų užsisakę 100 Mbps ar dar didesnės spartos ryšio paslaugą.

Kad būtų intensyviau plėtojamos naujoviškos belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugos, Skaitmeninėje darbotvarkėje taip pat skatinama radijo dažnių spektro valdymą koordinuoti ES mastu. Pagal šią darbotvarkę bus nustatytos aiškios investicijų į atvirus ir konkurencingus naujos kartos tinklus skatinimo taisyklės, o valdžios institucijoms bus sudarytos palankesnės sąlygos diegti naują plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ten, kur dėl geografinių priežasčių arba mažo galimų vartotojų skaičiaus vien rinkos dalyvių pastangomis arba privačiomis investicijomis spartųjį internetą užtikrinti sunku (pvz., kaimo vietovėse).

Skaitmenine darbotvarke siekiama supaprastinti autorių teisių suteikimo, valdymo ir tarpvalstybinio licencijavimo tvarką ir taip išspręsti europinės prieigos prie teisėto interneto turinio klausimą. Šioje darbotvarkėje taip pat skatinama plačiu mastu skaitmeninti gausius nacionalinių bibliotekų, archyvų ir muziejų rinkinius ir populiarinti prieigą prie jų naudojantis Europos skaitmeninių bibliotekų portalu Europeana (www.europeana.eu) (žr. MEMO/10/166).

Siekiant paskatinti pirkti internetu iš kitų valstybių, taip pat ketinama visoje Europoje supaprastinti elektroninio mokėjimo ir sąskaitų faktūrų išrašymo tvarką.

Kad europiečiai internete jaustųsi saugesni, vadovaujantis Skaitmenine darbotvarke bus sugriežtintos ES asmens duomenų apsaugos taisyklės, pasistengta, kad skaitmeninis internete galiojančių teisių vadovas eYou (http://ec.europa.eu/information_society/eyouguide/index_en.htm) būtų tikslingesnis ir patogesnis naudoti, ir pasiūlyta sukurti e. prekybos operacijoms taikytiną ES interneto ginčų sprendimo sistemą.

Skaitmenine darbotvarke taip pat siekiama didinti žmonių pasitikėjimą internetu ir tuo tikslu, inter alia, užtikrinti, kad reaguojant į kibernetines atakas, tapatybės vagystes ir nepageidaujamus e. laiškus veiksmai Europoje būtų geriau koordinuojami.

Nustačiusi, kiek patiriama išlaidų dėl to, kad nesukurta telekomunikacijų bendroji rinka, Komisija ketina imtis papildomų priemonių, pavyzdžiui, užtikrinti, kad tarptinklinių ir nacionalinių skambučių kainos iki 2015 m. būtų beveik suvienodintos.

Darbuotojai. Skaitmeniniame amžiuje būtini įgūdžiai

Šiuo metu Europoje vis labiau trūksta IRT įgudusių naudotis žmonių. 150 mln. (maždaug 30 proc.) europiečių niekada nėra naudojęsi internetu, o šiandienos skaitmeninėje darbo rinkoje būtini IRT įgūdžiai pagal Europos švietimo ir mokymo sistemas neužtikrinami. Vienas iš Skaitmeninės darbotvarkės tikslų – visiems ES piliečiams, nepaisant jų amžiaus, gyvenamosios vietos ar ekonominės padėties, padėti lavinti ir tobulinti skaitmeninius įgūdžius ir taip sudaryti sąlygas visapusiškai dalyvauti skaitmeninės visuomenės veikloje ir darbo rinkoje.

Milžiniškos galimybės sietinos ir su milijonais nuolat IRT besinaudojančių jaunuolių ir įvairaus amžiaus moterų, kuriuos būtų galima sudominti karjera IRT arba technologijų sektoriuje. Siekiant užtikrinti Europos augimą ir konkurencingumą, šiomis didžiulėmis su talentu ir ištekliais susijusiomis galimybėmis pasinaudoti būtina. Skaitmenine darbotvarke bus siekiama užtikrinti, kad visi piliečiai, ypač jaunimas, būtų informuoti apie kiekvienai profesijai tinkamas IRT galimybes. ES paragins valstybes nares skaitmeninį raštingumą ir gebėjimus su Europos socialiniu fondu susijusioje veikloje paskelbti prioritetu.

Žmonėms, kurie naudojasi IRT įgūdžiais ir dirba technologijų sektoriuje, Skaitmeninė darbotvarkė padės nustatyti ir pripažinti IRT specialistų kompetenciją, kad įmonės, kurioms prireiks konkrečių IRT įgūdžių turinčių darbuotojų, galėtų nesunkiai jų rasti.

Pacientai ir gydytojai. Naudojantis IRT užtikrinama darni sveikatos priežiūra

Investuojant į skaitmenines technologijas, susijusias su sveikatos priežiūra (e. sveikatos technologijas), galima labai padidinti Europos pacientams ir medicinos specialistams prieinamų priežiūros paslaugų įvairovę ir pagerinti jų kokybę. Pavyzdžiui, teikiant naujas nuotolinės medicinos paslaugas, tokias kaip gydytojo konsultacijos internetu ir nešiojamieji įtaisai, kurie suteikia galimybę stebėti chroniškomis ligomis sergančių arba neįgalių žmonių sveikatos būklę, galima užtikrinti tokią judėjimo laisvę, kokios pacientai dar niekada neturėjo.

E. sveikatos technologijos gali padėti sumažinti medicinos klaidų riziką ir anksti nustatyti sveikatos sutrikimus. Nuotoliniu būdu stebint namuose esančius širdies ligomis sergančius pacientus, galima 15 proc. padidinti jų išgyvenimo rodiklį, 26 proc. sutrumpinti ligoninėje praleidžiamą laiką ir sutaupyti 10 proc. slaugos išlaidų, o tai yra itin svarbu sunkiomis ekonominėmis sąlygomis. Naudojant e. receptus galima 15 proc. sumažinti vaistų dozavimo klaidų. E. sveikata bus būtina siekiant užtikrinti, kad sveikatos priežiūra ir toliau būtų prieinama visiems senėjančios Europos visuomenės nariams.

Skaitmenine darbotvarke siekiama, kad iki 2015 m. europiečiams būtų užtikrinta saugi interneto prieiga prie jų sveikatos duomenų ne tik namuose, bet ir keliaujant bet kurioje ES valstybėje. Taip būtų palengvintas gydytojų darbas, o pas gydytoją savo ar kitoje ES valstybėje apsilankę pacientai gautų geriausią pagalbą.

Gamybos pramonė. Sąveikios skaitmeninės ekonomikos teikiamos galimybės

IRT sektorius labai prisideda prie bendro visos Europos ekonomikos produktyvumo augimo (pastaruosius 15 metų pusę Europos produktyvumo didėjimo lėmė informacinės ir ryšių technologijos (žr. IP/10/571), ir ši tendencija tikriausiai stiprės).

Apskritai skaitmeninės paslaugos ir įtaisai turėtų veikti kaip viena darni sistema. Tačiau šiuo metu taip nėra. Daug įtaisų ir programinės įrangos sąsajų sąveikauja ne taip gerai, kaip galėtų, dėl to rinkos susiskaidžiusios, o konkurencija nepakankama. Be to, standartizavimas kartais neatitinka technologijų pažangos. Dėl visų šių problemų darniai naudotis technologijomis labai sunku, ir dažnai norėdami pasinaudoti internetu teikiamomis paslaugomis, įskaitant viešąsias, vartotojai vis dar verčiami dirbti tam tikra programine įranga ar įtaisais, o dėl to kyla monopolizmo ir aukštesnių kainų pavojus. Tokios kliūtys taip pat trukdo gamybos pramonės įmonėms kurti naujoviškus produktus ir paslaugas ir gali stabdyti būtiną ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Siekiant išspręsti šias problemas, Skaitmeninėje darbotvarkėje numatyta iki 2010 m. persvarstyti ES standartizavimo politiką, visų pirma atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti, kad Europoje vykdant IRT standartizavimą nebūtų atsiliekama nuo sparčių pokyčių technologijų rinkose. Be to, Komisija paskelbs su standartų nustatymo, IRT sprendimų viešųjų pirkimų ir sąveikos taisyklėmis susijusias gaires.

IRT sektorius. Moksliniai tyrimai ir inovacijos skaitmeninės ekonomikos reikmėms

Skaitmenine darbotvarke visų pirma siekiama spręsti pagrindinę – nepakankamų investicijų ir Europos IRT mokslinių tyrimų suskaidymo – problemą. Europa IRT moksliniams tyrimams ir plėtrai išleidžia vos 40 proc. JAV skiriamų lėšų. Tai strateginis trūkumas, nes šiuolaikinėje ekonomikoje IRT yra svarbiausios pažangą užtikrinančios technologijos.

Pagal Skaitmeninę darbotvarkę bus siekiama, kad daugiau investuotų privatusis sektorius – tuo tikslu bus strategiškai išnaudojami ikiprekybiniai viešieji pirkimai, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, naudojamasi iš ES regioninių ir kitų fondų moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamomis lėšomis ir toliau bent iki 2013 m. kasmet didinamas Europos mokslinių tyrimų bendrosiose programose nustatytas ES IRT mokslinių tyrimų ir plėtros biudžetas.

IRT sektoriuje taip pat itin trūksta aukštos kvalifikacijos IRT specialistų, kurie galėtų užimti esamas ir būsimas darbo vietas. Siekiant išspręsti šią problemą, Europos skaitmeninėje darbotvarkėje skatinama intensyvinti IRT srities švietimą ir siūloma priemonių, kad būtų patraukliau siekti karjeros šiame sektoriuje. Šis sektorius sparčiai augs, jei pakaks IRT specialistų ir jei jie bus geriau pasirengę, nes sektoriaus vystymasis iš esmės priklauso nuo žmonių įgūdžių ir gebėjimų.

Žmonėms, kurie naudojasi IRT įgūdžiais ir dirba technologijų sektoriuje, Skaitmeninė darbotvarkė padės nustatyti ir pripažinti IRT specialistų kompetenciją, kad įmonės, kurioms prireiks konkrečių IRT įgūdžių turinčių darbuotojų, galėtų nesunkiai jų rasti.

Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ). E. valdžios paslaugomis siekiama palengvinti MVĮ veiklą

Skaitmenine darbotvarke siekiama mažinti biurokratizmą ir pašalinti kliūtis, dėl kurių 99 proc. Europos įmonių negali pasinaudoti visomis skaitmeninės bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis. Vienas iš bendrųjų Skaitmeninės darbotvarkės tikslų – užtikrinti, kad iki 2015 m. 33 proc. MVĮ pirkimo ar pardavimo operacijas vykdytų internetu.

Sukūrus Europos bendrą mokėjimo erdvę (SEPA) MVĮ bus lengviau saugiai ir veiksmingai atlikti elektroninį mokėjimą ir išrašyti sąskaitą faktūrą ne vien savo valstybėje.

Skaitmeninėje darbotvarkėje įsipareigota patobulinti e. valdžios paslaugas – tuo tikslu siekiama užtikrinti, kad MVĮ sugaištų mažiau laiko administracinėms procedūroms ir galėtų naudotis naujomis verslo galimybėmis. Visų pirma, daugybė naujų tarpvalstybinių verslo galimybių būtų sukurta pradėjus taikyti visus e. viešųjų pirkimų ES teisės aktus ir naudotis patogiomis elektroninės atpažinties ir elektroninio tapatumo nustatymo funkcijomis teikiant tarpvalstybines paslaugas. Iki 2011 m. ES valstybės turėtų susitarti dėl bendro pagrindinių tarpvalstybinių viešųjų paslaugų (pvz., elektroninių sertifikatų, kurių reikia, kad vykdant viešuosius pirkimus įmonę būtų galima laikyti rangovu) sąrašo, kuriuo remiantis verslininkams būtų sudarytos sąlygos steigti įmonę ir užsiimti verslu bet kurioje Europos valstybėje, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Turėtų būti užtikrinta, kad internetu šios pagrindinės paslaugos taptų prieinamos iki 2015 m.

Menininkai, autoriai, muzikantai

Internete autoriai, kompozitoriai ir menininkai gali pasiekti gausesnę publiką, todėl internetas yra unikalus kultūrinio turinio platinimo būdas. Europa turi aktyviai skatinti skaitmeninio turinio kūrimą, gamybą ir platinimą. Tam reikia sukurti visiškai veiksmingą Europos skaitmeninę bendrąją rinką ir geriau saugoti autorių ir kitų kūrėjų teisę gauti atlygį.

Teisių valdymas derinamas nacionaliniu lygmeniu, todėl tam tikrose turinio srityse Europos internetinė bendroji rinka yra suskaidyta ir europinėms internetinėms muzikos ir vaizdo įrašų parduotuvėms dėl teisių tektų derėtis su skirtingomis 27 valstybėse narėse veikiančiomis teisių valdymo įstaigomis. Todėl Europos vartotojai, pavyzdžiui, kompaktinių plokštelių gali įsigyti bet kurioje parduotuvėje, tačiau dažnai muzikos įrašų negali pirkti iš teisėtų visoje ES veikiančių interneto svetainių, nes teisės licencijuojamos valstybėse narėse.

Šiuo metu kūrėjai gauna mažiau pajamų nei galėtų, nes kūrybiniu ir kultūriniu turiniu norintys pasinaudoti Europos piliečiai neturi teisėtų priemonių, todėl tokiu turiniu naudotis negali. Tikras paradoksas, kad piratavimo būdu įgytas turinys Europoje platinamas gerokai laisviau nei teisėtas turinys. Būtinas visiems priimtinas sprendimas – kūrybos sektoriai turėtų būti skatinami mainais į geresnę teisinę apsaugą daugiau turinio pateikti internetu. Skaitmeninėje darbotvarkėje šias problemas ketinama spręsti skatinant skaitmeninėje aplinkoje diegti tarpvalstybines ir europines licencijas. Tuo tikslu, inter alia, 2011 m. bus priimta nauja kolektyvinio teisių valdymo pagrindų direktyva, pateiktas direktyvos dėl kūrinių, kurių teisių turėtojai nežinomi, pasiūlymas ir toliau tariamasi su suinteresuotosiomis šalimis dėl nebespausdinamų kūrinių, taip pat persvarstomos viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo ES taisyklės. Remiantis 2010 m. žaliąja knyga dėl audiovizualinių kūrinių ir kito kūrybinio turinio platinimo internetu galimybių ir sunkumų, 2012 m. bus įvertinta, ar reikia imtis papildomų priemonių.

Aplinka. IRT naudojimas siekiant sumažinti mūsų veiklos poveikį aplinkai

Europa įgyvendina plataus užmojo energetikos ir klimato kaitos politiką, pagal kurią siekiama iki 2020 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinti bent 20 proc., ir klimato kaitos poveikio švelninimo srityje pirmauja pasaulyje. Kad ES įvykdytų savo pasaulinius įsipareigojimus, turi būti išnaudotos visos IRT priemonių teikiamos galimybės padėti piliečiams ir įmonėms mažinti dėl jų veiklos išmetamo anglies dioksido kiekį.

Naudojantis tokiomis IRT stebėjimo priemonėmis, kaip pažangieji tinklai ir energijos suvartojimą analizuojantys skaitikliai, darbe ir namuose galima sutaupyti daugiau energijos. Beveik 20 proc. elektros energijos pasaulyje sunaudojama apšvietimui. Maždaug 70 proc. šios suvartojamos elektros energijos galima sutaupyti taikant veiksmingas IRT grindžiamas pažangaus apšvietimo valdymo sistemas. Pagal Skaitmeninę darbotvarkę iki 2020 m. apšvietimui turėtų būti sunaudojama 20 proc. mažiau energijos nei 2010 m.

Kad būtų paspartintas visuotinis IRT grindžiamų sprendimų diegimas ir taip siekiama energijos taupymo tikslų, Skaitmenine darbotvarke siekiama užtikrinti, kad valdžios institucijos, IRT sektoriaus ir labiausiai aplinką teršiančių sektorių atstovai glaudžiai bendradarbiautų.

Mokslo darbuotojai. Gausesnis bendras IRT mokslinių tyrimų finansavimas

Nepakankamai investuojant į IRT srities mokslinius tyrimus ir plėtrą kyla pavojus Europos gamybos ir paslaugų sektoriams (visų pirma automobilių gamybos, buities prietaisų gamybos, sveikatos priežiūros ir medicinos sektoriams). Investicijų trūkumą pirmiausiai lemia tai, kad moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriama nedaug lėšų (mažiau nei 5,5 mlrd. EUR per metus), klesti biurokratizmas, o rinka yra suskaidyta.

Skaitmeninėje darbotvarkėje Komisija įsipareigojo strategiškai išnaudoti ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir taip pasiekti, kad daugiau investuotų privatusis sektorius. Be to, Komisija pagal ES mokslinių tyrimų septintąją bendrąją programą rems šešis IRT srities viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektus – jiems iš viso bus skirta 1 mlrd. EUR ES lėšų ir pritraukta maždaug 2 mlrd. EUR privačių lėšų. Bent iki 2013 m. taip pat bus kasmet didinamas IRT mokslinių tyrimų ir plėtros biudžetas. ES valstybės narės Skaitmeninėje darbotvarkėje raginamos užtikrinti, kad iki 2020 m. viešojo sektoriaus lėšų IRT moksliniams tyrimams ir plėtrai kasmet būtų skiriama dvigubai daugiau (11 mlrd. EUR).

Į Europos skaitmeninę darbotvarkę taip pat įtraukta popierizmo mažinimo priemonių, kad nuo 2011 m. jauni mokslo darbuotojai ir MVĮ galėtų lengviau ir greičiau pasinaudoti ES IRT mokslinių tyrimų fondais ir kad su valstybėmis narėmis ir sektoriaus atstovais būtų geriau koordinuojama veikla ir telkiami ištekliai.

Vaikai ir tėvai. Saugumo internete užtikrinimas

Šiuo metu internetu aktyviausiai naudojasi jaunimas ir vaikai – pažangiomis interneto turinio kūrimo ir platinimo paslaugomis reguliariai naudojasi 73 proc. 16–24 metų amžiaus jaunuolių, o tai yra dvigubai daugiau nei ES vidurkis (35 proc.). Internetu kasdien naudojasi 66 proc. jaunesnių kaip 24 metų europiečių (ES vidurkis – 43 proc.). Nors skaitmeninėje aplinkoje jaunuoliai gali jaustis visiškai laisvai, internete jiems vis vien gresia pavojus.

Skaitmeninė darbotvarkė padės pasiekti, kad tėvai ir vaikai internete būtų saugūs. Įgyvendinant Saugesnio interneto programą, visos ES valstybės visų pirma bus paragintos įdiegti specialiąsias telefono linijas, kuriomis būtų galima pranešti apie žalingą interneto turinį, taip pat mokyklose rengti mokymus interneto saugos klausimais. Bus prašoma, kad jaunimo mėgstamiausių interneto paslaugų (pvz., socialinių tinklų, judriojo ryšio) teikėjai iki 2013 m. toliau diegtų savireguliavimo priemones, susijusias su vaikų sauga internete.

Galiausiai Skaitmeninėje darbotvarkėje siūloma stiprinti europinio ir pasaulinio lygmens bendradarbiavimą kovojant su elektroniniais nusikaltimais (pvz., nacionalinės ir ES internetinės perspėjimo sistemos, skirtos kovoti su seksualiniu išnaudojimu ir vaikų seksualinės prievartos medžiagos platinimu internete) ir kitokiomis kibernetinėmis atakomis, tapatybės vagystėmis ir nepageidaujamais e. laiškais.

Pagyvenę žmonės ir neįgalieji. Naujos galimybės

Senėjančioje visuomenėje e. sveikata yra pagrindinė inovacijų, kurios gali būti naudingos neįgaliesiems arba pagyvenusiems žmonėms, sritis.

Pavyzdžiui, naudojantis ES finansavimu diegiamos kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos technologijos ir taip IRT priemonėmis užtikrinama, kad skaitmeninėje visuomenėje silpni ar chroniškomis ligomis sergantys žmonės ir neįgalieji galėtų gyventi savarankiškiau ir oriau.

Pagal Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos programą skatinama diegti inovacijas ir IRT atitinkamose srityse, pavyzdžiui, siekiant išvengti griuvimo (ES tai atsitinka daugiau kaip trečdaliui vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių) arba teikiant pagalbą daugiau kaip 7 mln. ES piliečių, kurie serga demencija, turi atminties sutrikimų, negali susikaupti ar išspręsti paprastų klausimų. Įgyvendinant Skaitmeninę darbotvarkę bus siekiama užtikrinti, kad iki 2015 m. dvigubai daugiau pagyvenusių žmonių galėtų gyventi savarankiškai.

150 mln. (maždaug 30 proc.) europiečių niekada nėra naudojęsi internetu. Tai daugiausiai 65–74 metų amžiaus žmonės. Prieigos ir naudojimosi sunkumų kyla ir neįgaliems europiečiams. Įveikus šį skaitmeninį atotrūkį, socialiai pažeidžiamų grupių nariams gali būti sudarytos lygesnės sąlygos dalyvauti skaitmeninės visuomenės veikloje (įskaitant paslaugas, kuriomis jie tiesiogiai suinteresuoti, pvz., e. mokymosi, e. valdžios, e. sveikatos), taip pat padidintos jų galimybės įsidarbinti ir pagerinta gyvenimo kokybė.

Kaime ir atokiose vietovėse gyvenantys žmonės. Sudaromos sąlygos bendruomenėms palaikyti ryšius

Vienas iš Skaitmeninės darbotvarkės tikslų – užtikrinti, kad iki 2013 m. plačiajuosčiu internetu galėtų naudotis visi, netgi atokiose vietovėse gyvenantys žmonės. Tačiau dėl didelių naujos infrastruktūros kūrimo išlaidų ir mažos paklausos diegti reikiamos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros telekomunikacijų įmonės nelinkusios.

Kad išspręstų šią problemą, ES, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, stiprins ir tikslins regionines ir kitas finansavimo programas, pagal kurias remiamos investicijos, ir priims atitinkamas priemones, kad būtų sumažintos investavimo išlaidos. Skaitmeninėje darbotvarkėje taip pat numatyta siūlyti, kad skaitmeninio dividendo (perėjus nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo atlaisvintų radijo dažnių) dalis būtų naudojama belaidžio plačiajuosčio ryšio technologijoms. Tai ypač svarbu, nes belaidžiu (antžeminiu ir palydoviniu) plačiajuosčiu ryšiu galima ne tik teikti patrauklias naujas paslaugas, bet ir užtikrinti, kad spartusis internetas būtų prieinamas visiems, įskaitant atokiose vietovėse ir kaime gyvenančius žmones.

Kad paskatintų plėtoti plačiajuosčius tinklus, Europos Komisija šiais metais pasiūlys plataus užmojo Europos dažnių spektro politikos programą, kuria bus siekiama, kad radijo dažnių spektras būtų valdomas veiksmingiau, o vartotojai ir įmonės gautų kuo daugiau naudos.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website