Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

MEMO/08/86

Briuselis, 2008 m. vasario 13 d.

Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) sukūrimo nagrinėjimas

Komisija paskelbė komunikatą dėl Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR), kurios pagrindinis tikslas – neleisti neteisėtai kirsti sieną, sumažinti jūrose žūstančių nelegalių imigrantų skaičių, padidinti ES vidaus saugumą ir padėti užkirsti kelią tarpvalstybiniam nusikalstamumui, kūrimo.

Uždaviniai ir tikslai

Komunikate nagrinėjami parametrai, pagal kuriuos galėtų būti kuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR) – iš pradžių dėmesys sutelkiamas į ES pietines ir rytines išorės sienas, o valstybėms narėms siūlomos gairės, pagal kurias per kelerius metus būtų sukurta tokia „sistemų sistema“. Didžiausias dėmesys šiame komunikate skiriamas sienų stebėjimo gerinimui, siekiant:

  • sumažinti į ES patenkančių nepastebėtų nelegalių imigrantų skaičių

Šiuo metu nacionalinės sienų stebėjimo sistemos taikomos tik pasirinktuose ES išorės sienos ruožuose. Dėl techninių ir finansinių išteklių stokos šiuo metu stebimos tik tam tikros lygios vietovės arba pakrančių teritorijos ir tos teritorijos, kuriose vykdomos operacijos.

Kad už sienų kontrolę valstybėse narėse atsakingos valdžios institucijos galėtų nustatyti, identifikuoti, susekti ir sulaikyti neteisėtai į ES bandančius patekti asmenis ir būtų sumažintas nelegalių imigrantų, kurie nepastebėti kerta ES išorės sieną, skaičius, joms turi būti laiku teikiama patikima informacija.

  • sumažinti žūstančių nelegalių imigrantų skaičių išgelbstint daugiau asmenų jūrose

Daug nelegalių imigrantų ir asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, keliauja itin sunkiomis sąlygomis ir smarkiai rizikuoja, bandydami nelegaliai patekti į ES pasislėpę transporto priemonėse, krovininiuose laivuose ir pan. Pastaruoju metu migrantai dažnai keliauja plaukioti netinkamais ir perpildytais laivais; dėl to ir toliau didėja Atlanto vandenyne tarp Afrikos ir Kanarų salų bei Viduržemio jūroje nuskęstančių migrantų skaičius.

Toks tragiškai žūstančių nelegalių imigrantų skaičius yra nepriimtinas ir smarkiai mažintinas. Būtina didinti galimybes aptikti mažus laivus atviroje jūroje – tai padėtų padidinti paieškos ir gelbėjimo operacijų sėkmės tikimybę ir išgelbėti daugiau žmonių jūroje. Vis dėlto ilgalaikis migracijos valdymo uždavinių sprendimas įmanomas tik įgyvendinus visapusišką strategiją, apimančią bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, įskaitant sienų stebėjimo klausimus.

  • padidinti visos ES vidaus saugumą ir taip padėti užkirsti kelią tarpvalstybiniam nusikalstamumui

Sienų stebėjimo tikslas – ne tik užkirsti kelią neteisėtam sienų kirtimui, bet ir kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, t. y. užkirsti kelią terorizmui, prekybai žmonėmis, narkotikų kontrabandai, neteisėtai ginklų prekybai ir kt.

Kovoti su šiomis grėsmėmis visų pirma yra valstybių narių policijos ir žvalgybos tarnybų uždavinys. Vis dėlto veiksminga sienų valdymo sistema – tiek nacionalinio, tiek Europos lygio – būtų vertinga kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu priemonė.

Bendroji koncepcija

Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR) turėtų padėti valstybėms narėms užtikrinti visišką informuotumą apie padėtį[1] prie jų išorės sienų ir padidinti jų teisėsaugos institucijų reagavimo gebėjimą[2].

EUROSUR turėtų būti bendras techninis pagrindas valstybių narių institucijų kasdieniam bendradarbiavimui bei ryšių palaikymui supaprastinti ir naujausių technologijų naudojimui sienų stebėjimo tikslais palengvinti. Pagrindinis operatyvinis tikslas turėtų būti dalijimasis informacija, išskyrus informaciją apie asmens duomenis, saugomą esamose nacionalinėse ir Europos sistemose.

EUROSUR galėtų būti kuriama trimis kartu vykstančiais etapais:

  1. 1 ETAPAS: Šio etapo tikslas – susieti ir supaprastinti esamas valstybių narių stebėjimo sistemas bei priemones.

Iš Europos išorės sienų fondo teikiamas finansavimas turėtų būti naudojamas nacionalinėms sienų stebėjimo sistemoms atnaujinti ir išplėsti ir sienų kontrolės nacionaliniams koordinaciniams centrams steigti valstybėse narėse, kurios yra prie ES pietinių ir rytinių išorės sienų.

Reikia sukurti apsaugotą kompiuterinį ryšių tinklą, kad centrai valstybėse narėse galėtų keistis duomenimis ir koordinuoti veiksmus tarpusavyje ir su FRONTEX agentūra.

Be to, reikėtų išnagrinėti, kaip galima būtų teikti finansinę ir logistinę paramą pasirinktoms kaimyninėms trečiosioms šalims, kad būtų skatinamas sienų stebėjimo operatyvinis bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis.

  1. 2 ETAPAS: Šio etapo tikslas – geriau išnaudoti stebėjimo priemones ES lygmeniu.

Naudojantis ES mokslinių tyrimų ir plėtros programomis reikėtų pagerinti stebėjimo priemonių ir jutiklių (pvz., palydovų, nepilotuojamų orlaivių ir pan.) veiksmingumą.

Be to, stebėjimo priemonių bendras naudojimas sudarytų sąlygas valstybių narių valdžios institucijoms dažniau ir patikimiau gauti jų išorės sienų bei pasienio sričių stebėjimo informaciją.

Galiausiai būtų galima sukurti bendrą padėties pasienio teritorijoje žvalgybos informacinę sistemą, susiejant žvalgybos informaciją su stebėjimo priemonių informacija.

3 ETAPAS: Šio etapo tikslas – sukurti bendrą keitimosi informacija aplinką, skirtą ES jūrų sričiai. Tai bus daroma integruojant į platesnį tinklą visas esamas pranešimo ir stebėjimo sistemas valstybių narių jurisdikcijai priklausančiose jūrų srityse ir gretimose atviros jūros teritorijose; tai leistų sienos apsaugos tarnyboms išnaudoti sujungtų įvairių sistemų privalumus.

Dėl dabartinės didelės migracijos pirmajame etape integruotas tinklas turėtų apimti tik Viduržemio jūrą, pietinę Atlanto vandenyno dalį (Kanarų salas) bei Juodąją jūrą ir jungti sienos apsaugos tarnybas su kitomis už saugumą atsakingomis jūrų srities valdžios institucijomis, o dėmesys turėtų būti sutelktas į vidaus saugumą.

Vėliau šį integruotą pranešimų ir stebėjimo sistemų tinklą galima būtų išplėsti ir įtraukti visą ES jūrų sritį, apimančią ne tik su sienomis susijusius aspektus, bet ir visą jūrų veiklą, pavyzdžiui, jūrų saugą, jūrų aplinkos apsaugą, žuvininkystės kontrolę ir teisėsaugą.

1 ir 2 etapai turėtų būti susiję su jūrų ir sausumos išorės sienomis, o 3 etapu dėmesys turėtų būti sutelktas tik į jūrų sritį. Šiame komunikate nagrinėjami su išorės jūrų sienų stebėjimu susiję aspektai yra įtraukti į Europos Sąjungos integruotos jūrų politikos bendrąją sistemą.

Įgyvendinta EUROSUR sistema būtų esminis žingsnis į priekį laipsniškai kuriant integruotą Europos sienų valdymo sistemą. Įgyvendinant įvairias šiame komunikate pateikiamas priemones, pagrindinė solidarumo priemonė turėtų būti Išorės sienų fondas, kuris būtų naudojamas dalijantis valstybių narių finansine našta Europos Sąjungoje.

Jeigu norėtumėte sužinoti daugiau apie Komisijos pirmininko pavaduotojo Franko Fratinio veiklą, apsilankykite svetainėje http://www.ec.europa.eu/commission_barroso/frattini/index_en.htm.


[1] Informuotumas apie padėtį rodo, kaip valdžios institucijos geba nustatyti judėjimą per sienas ir rasti pagrįstų priežasčių imtis kontrolės priemonių.

[2] Reagavimo gebėjimu nustatomas laikas, reikalingas bet kokio judėjimo per sieną kontrolei užtikrinti, taip pat laikas ir priemonės, reikalingi tinkamai reaguoti į neįprastas aplinkybes.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site