MEMO/08/740

Briuselis, 2008 m. lapkričio 26 d.

Atkūrimo kelias. Sanglaudos politikos priemonių paketas - Klausimai apie sanglaudos politikos indėlį į Europos ekonomikos atkūrimo planą ir atsakymai į juos

Koks vaidmuo ekonomikos atkūrimo plane skiriamas sanglaudos politikai?

• ES sanglaudos politikai skiriama daugiau nei trečdalis ES biudžeto – 2007–2013 m. į bendrai finansuojamus projektus ES regionuose ir valstybėse narėse bus investuoti 347 mlrd. EUR. Šios investicijos – saugus finansavimo šaltinis ilgalaikėms tikrosios ekonomikos problemoms spręsti. Jos skirtos nuolatinėms darbo vietoms kurti ir ekonomikos augimui užtikrinti, įgyvendinant tokius Lisabonos strategijos prioritetus, kaip šiuolaikiški infrastruktūros tinklai, galimybė naudotis plačiajuosčiu interneto ryšiu, mažų įmonių rėmimas, inovacijos, aplinka, žmogiškieji ištekliai ir mokymas.
• Sanglaudos politikos indėlį į Komisijos parengtą ekonomikos atkūrimo paketą sudaro įvairios teisinės ir neteisinės priemonės. Pagrindinis tikslas – pagreitinti mokėjimus valstybėms narėms ir sudaryti palankesnes sąlygas naudotis struktūrinių fondų parama, nes taip būtų greičiau įgyvendinami projektai, o Europos ekonomika taptų patikimesnė bei dinamiškesnė.

Kiek išankstinių mokėjimų jau pervesta valstybėms narėms?

2007–2008 m. visos valstybės narės gavo po 5 % visų struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF)) išmokų. Iš Sanglaudos fondo Ispanijai, Portugalijai ir Graikijai 2007 m. pervesta po 2 % išankstinių mokėjimų, o 2008 m. – po 3 %. ES-12 valstybėms narėms 2007 m. pervesta po 2,5 % išankstinių mokėjimų ir po 4 % 2008 m.

Atkūrimo plane siūlomi papildomi išankstiniai mokėjimai 2009 m. Kokia bus jų suma?

Komisija siūlo keisti bendrąsias ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo veiklos reglamentavimo nuostatas taip, kad būtų galima atlikti papildomus išankstinius mokėjimus:

• iš struktūrinių fondų ES-12 valstybės narės 2009 m. gaus papildomus 2 %, arba 2,3 mlrd. EUR, (be jau numatytų 2 %), o ES-15 bus skirta 2,5 %, t. y. apie 3,8 mlrd. EUR. ES tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms 2009 m. taip pat būs skirti papildomi 2 % išankstinių mokėjimų (apie 155 mln. EUR);
• Sanglaudos fondo paramos nuostatos nekeičiamos: 2009 m. Ispanija, Graikija ir Portugalija gaus 2,5 % išankstinių mokėjimų, o ES-12 valstybės narės – 4 %.

Iš viso pagal kiekvienai valstybei narei numatytą finansinį paketą 27 valstybėms narėms pagal šias priemones bus papildomai išmokėta 6,25 mlrd. EUR.

Kada bus atliekami nauji išankstiniai mokėjimai?

2009 m. išankstiniai mokėjimai bus atliekami, kai tik bus priimtas iš dalies pakeistas reglamentas (paprastai per 30 dienų nuo reglamento priėmimo).

Kaip praktiškai veikia sanglaudos paramos lėšų mokėjimo sistema?

Komisija moka trimis etapais:

• išankstinis finansavimas (išankstiniai mokėjimai),
• tarpiniai mokėjimai,
• galutinio likučio mokėjimas.

Komisijos sprendimu dėl veiksmų programos 2007–2013 m. laikotarpiui skirta tam tikra išankstinio finansavimo suma. Ji mokama dalimis, kaip nurodyta pateiktose lentelėse. Tarpiniai mokėjimai grindžiami valstybių narių Komisijai atsiųstais išlaidas pagrindžiančiais dokumentais.

Kaip valstybės narės gali atitikti pagal sanglaudos politiką iš Briuselio gaunamo finansavimo reikalavimus, jei jų nacionalinis iždas jau patiria sunkumų?

Išankstiniais mokėjimais siekiama kuo greičiau skirti grynųjų pinigų programavimo laikotarpio pradžioje, kad būtų sudarytos sąlygos sumokėti projektų paramos gavėjams. Valstybės narės įsipareigoja skirti atitinkamuose reglamentuose nustatytą nacionalinio bendro finansavimo dalį (15–50 %, priklausomai nuo programos), tačiau sistema yra lanksti. Valstybės narės atskiriems pagal kokią nors programą vykdomiems projektams gali nustatyti skirtingas Bendrijos ir nacionalinio finansavimo proporcijas. Pavyzdžiui, 2009 m. kai kurie veiksmai galėtų būti 100 % finansuojami iš struktūrinių fondų, jei programavimo laikotarpio pabaigoje bus išlaikyta jų ir iš nacionalinių fondų finansuojamų veiksmų pusiausvyra.

Kaip dar būtų galima keisti teisės aktus?

Komisija pasiūlė toliau keisti teisės aktus, kad projektai būtų įgyvendinami greičiau. Visų pirma siekiama:

• paspartinti didelių projektų įgyvendinimą priimant mokėjimų prašymus Komisijai dar oficialiai nepatvirtinus projekto;
• supaprastinti tinkamumo taisykles, kad tam tikros papildomos išlaidos būtų kompensuojamos fiksuoto dydžio išmokomis (pvz., bendros valymo ir apsaugos paslaugos verslo parkuose). Tam reikės keisti bendrojo reglamento dėl struktūrinių fondų 56 straipsnį;
• supaprastinti išankstinių mokėjimų, teikiamų projekto paramos gavėjui kaip valstybės pagalba, tvarkymą. Praktiškai tai reiškia, kad gavėjui teikiami valstybės pagalbos išankstiniai mokėjimai galėtų sudaryti 100 % paramos ir nebūtų pažeidžiamos kitos sąlygos.

Prieš pradedami taikyti visi pakeisti teisės aktai turi būti patvirtinti Tarybos.

Kokios paramos valstybės narės gali prašyti Europos investicijų banko (EIB) arba kitų finansų įstaigų, kad projektai nenutrūktų?

Europos Komisija, EIB, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei bankas „Kreditanstalt für Wiederaufbau“ vykdo bendrą iniciatyvą JASPERS („Bendra parama projektams Europos regionuose remti“) – remia valstybes nares ir regionus, rengiančius didelio masto projektus (aplinkos projektų bendros išlaidos yra daugiau nei 25 mln. EUR, o kitų sričių projektų bendros išlaidos – 50 mln. EUR). Komisija drauge su partneriais siekia itin išplėsti galimybę naudotis JASPERS – todėl nuo 2009 m. 25 % didinamas techninę pagalbą teikiančių darbuotojų skaičius. Tad tikimasi, kad valstybėms narėms ruošiant didelio masto projektus, kad jie būtų greičiau įgyvendinti, techninius klausimus padės spręsti daugiau nei 70 specialistų (dabar jų – 58).

Ar Komisija ragina valstybes nares perskirstyti sanglaudos politikos investicijų prioritetus, atsižvelgiant į dabartinę neramią ekonominę padėtį?

Europos Komisija valstybes nares ragina svarstyti galimybes keisti prioritetus ir tikslus, siekiant paspartinti išlaidas tose srityse, kur didesnis ekonomikos augimo potencialas. Daugiau dėmesio galėtų būti skiriama efektyvesnį energijos vartojimą, įskaitant gyvenamųjų namų sektoriuje, skatinančioms priemonėms ir didesnę paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios yra pagrindinė Europos ekonomikos augimo varomoji jėga. Todėl Komisija glaudžiai bendradarbiaus su Europos investicijų fondu (EIF) ir kitais partneriais, kad būtų sparčiau diegiamos ir plėtojamos galiojančios nuostatos dėl finansų inžinerijos produktų mažosioms ir vidutinėms įmonėms pagal iniciatyvą JEREMIE („Bendros Europos lėšos mažosioms ir vidutinėms įmonėms“). Be to, Komisija drauge su EIF, EIB ir visomis valstybėmis narėmis kitais metais pradės dvi specialias tinklų kūrimo programas – tam tikrus forumus, skirtus dalytis informacija, patarimais ir gerąja patirtimi.

Komisija taip pat siūlo bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant paprastinti programų vykdymą ir turinį, kad jos būtų greičiau įgyvendinamos.

[ ]