Navigation path

Left navigation

Additional tools

MEMO/08/33

Briuselis, 2008 m. sausio 23 d.

Informacinis pranešimas apie atsinaujinančios energijos ir klimato kaitos priemones

1. ĮVADAS

Per pastaruosius dešimtmečius mūsų gyvenimo būdas ir didėjanti gerovė turėjo didžiulį poveikį energetikos sektoriui, dėl to labai pakito energetikos perspektyvos. Vis didėjantis energijos poreikis, sparčiai kylančios naftos kainos, nestabilus energijos išteklių tiekimas ir nuogąstavimai dėl visuotinio atšilimo privertė mus suvokti, kad energija nėra neišsemiamas šaltinis. Todėl ES vadovai įsipareigojo plėtoti atsinaujinančią energiją; ši energija gali pakeisti iškastinį kurą, padėti įvairinti energijos tiekimą ir mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį. Investicijų į atsinaujinančią energiją, taupų energijos naudojimą ir naujas technologijas stiprinimas prisideda prie darnaus vystymosi bei tiekimo saugumo ir padeda kurti naujas darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą, stiprinti konkurencingumą ir kaimo plėtrą. Reikalinga visapusiška atsinaujinančios energijos skatinimo ir naudojimo teisinė sistema. Tik taip verslo bendruomenei gali būti užtikrintas ilgalaikis stabilumas, kad verslininkai galėtų priimti racionalius investicinius sprendimus atsinaujinančios energijos sektoriuje ir kad Europos Sąjunga galėtų žengti į švaresnę, saugesnę ir konkurencingesnę ateitį.

2. PRIELAIDOS

2007 m. sausio mėn. Europos Komisija pateikė integruotą pasiūlymą dėl energetikos ir klimato kaitos, kuriame nagrinėjami energijos tiekimo, klimato kaitos ir pramoninės plėtros klausimai. Po dviejų mėnesių Europos valstybių ir vyriausybių vadovai pritarė šiam planui ir susitarė dėl Europos energetikos politikos.

Pagal šį planą numatyta:

20 % padidinti energijos efektyvumą
20 % sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį
Užtikrinti, kad iki 2020 m. 20 % visų ES energijos sąnaudų sudarytų atsinaujinanti energija
Užtikrinti, kad iki 2020 m. 10 % transporto priemonių degalų sudarytų biodegalai.

Tai išties plataus užmojo tikslai, nes šiuo metu tik 8,5 % energijos pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Kad 2020 m. atsinaujinanti energija sudarytų 20 % visų energijos sąnaudų, prireiks didelių visų valstybių pastangų visuose ūkio sektoriuose.

Siekiant kiekvienai valstybei narei tinkamai paskirstyti užduotis, susijusias su 20 % planinio rodiklio įgyvendinimu, būtinas bendras europinis požiūris. Be to, investuotojams turi būti aiškūs nustatytieji tikslai ir būdai, kuriais šių tikslų bus siekiama.

3. KOMISIJOS PASIŪLYMAS

Siekdama atsinaujinančios energijos politikos tikslų, Europos Komisija pasiūlė priimti direktyvą. Ja siekiama nustatyti nacionalinius atsinaujinančios energijos planinius rodiklius, kurių pagrindu būtų nustatytas bendras privalomas tikslas, kad 2020 m. atsinaujinanti energija sudarytų 20 % visos suvartojamos energijos, ir kiekvienai valstybei narei privalomas minimalus tikslas, kad bent 10 % visų transporto sektoriuje naudojamų degalų sudarytų biodegalai.

Su atsinaujinančia energija susiję trys sektoriai: elektros energijos, šildymo bei aušinimo ir transporto. Valstybės narės savo nuožiūra gali spręsti, kaip derinti šių sektorių pastangas siekti nacionalinių planinių rodiklių, ir pasirinkti priemones, kurios geriausiai atitinka jų aplinkybes. Joms taip pat bus suteikta galimybė savo planinius rodiklius įgyvendinti remiant atsinaujinančios energijos plėtrą kitose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse.

Minimalus tikslas, kad biodegalai sudarytų 10 % visų transporto sektoriuje naudojamų degalų, taikomas visoms valstybėms narėms. Naudojant biodegalus sprendžiama viena didžiausių ES energijos tiekimo saugumo problemų – priklausomybė nuo naftos.

Be to, direktyva taip pat siekiama pašalinti kliūtis atsinaujinančios energijos plėtrai, pvz., supaprastinamos su atsinaujinančios energijos plėtra susijusios administracinės procedūros ir skatinama plėtoti geresnių rūšių atsinaujinančią energiją (nustatant biokuro tvarumo standartus ir pan.).

4. PLANINIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS

Norint veiksmingai pasiekti bendrą tikslą, kad atsinaujinančios energijos dalis išaugtų iki 20 %, būtina kuo aiškiau nustatyti kiekvienos valstybės narės individualius planinius rodiklius. Todėl Komisija pasiūlė paprastą penkių etapų metodą:

  • Suvartotos atsinaujinančios energijos dalis 2005 m. – baziniais visų su priemonėmis susijusių skaičiavimų metais – pakoreguojama atsižvelgiant į šalių pradinį įdirbį ir į valstybių narių, 2001–2005 m. atitinkamą rodiklį padidinusių daugiau kaip 2 %, veiksmus.
  • Prie pakoreguotos 2005 m. atsinaujinančios energijos dalies kiekvienai valstybei narei pridedama 5,5 %.
  • Ši likusi dalis (0,16 tonų naftos ekvivalento (tne) kiekvienam asmeniui Europos Sąjungoje) yra įvertinama pagal BVP vienam gyventojui indeksą (siekiant atkreipti dėmesį į tai, kad valstybių narių gerovės lygis skiriasi), o po to dauginama iš kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiaus.
  • Šie du elementai sudedami ir nustatoma viso 2020 m. numatyto galutinio suvartojamo energijos kiekio dalis, kurią turi sudaryti atsinaujinanti energija.
  • Galiausiai atskiroms valstybėms narėms nustatoma 2020 m. planinio atsinaujinančios energijos rodiklio viršutinė riba.

Taikant šį planinių rodiklių nustatymo metodą sudaromos sąlygos valstybėms narėms tinkamai paskirstyti numatomą veiklą. Kartu nustačius apyvartinių kilmės garantijų tvarką valstybėms narėms suteikiama galimybė savo planinių rodiklių siekti kuo efektyviau – užuot plėtojusios vietinius atsinaujinančios energijos šaltinius, valstybės narės kilmės garantijas (pažymėjimus, patvirtinančius atsinaujinančios energijos kilmę) galės pirkti iš kitų valstybių narių, kuriose atsinaujinančios energijos gamybos sąnaudos yra mažesnės.

5. BIODEGALAI

Siekiant užtikrinti, kad degalų specifikacijos būtų nuoseklios ir prieinamos, kiekvienai valstybei narei nustatytas vienodas planinis rodiklis – atsinaujinanti energija turi sudaryti 10 % visos transporto sektoriuje naudojamos energijos. Valstybės narės, kurios neturi atitinkamų išteklių biodegalams gaminti, galės lengvai iš kitur gauti degalų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Nors techniškai įmanoma, kad Europos Sąjunga savo biodegalų poreikius patenkintų remdamasi vien tik vidaus ištekliais, vis dėl to tikėtina, kad šie poreikiai bus tenkinami derinant ES vidaus gamybą ir importą iš trečiųjų šalių; be to, tai būtų pageidautina.

Kyla klausimas, ar biodegalų gamyba yra tausi. Kadangi biodegalai yra labai svarbi atsinaujinančios energijos politikos dalis ir pagrindinė priemonė transporto sektoriaus išmetamų teršalų problemai spręsti, jų naudojimą skatinti reikėtų tik jei jų gamyba yra tausi. Nors didžioji dalis šiuo metu ES sunaudojamų biodegalų pagaminami tausiai, šis klausimas yra pagrįstas ir į jį reikia atsakyti. Todėl direktyvoje nustatomi griežti aplinkos tvarumo kriterijai, kad biodegalai, naudojami Europos tikslams pasiekti, būtų tausūs ir kad jų naudojimas neprieštarautų mūsų bendriesiems aplinkosaugos tikslams. Todėl juos naudojant turi bent minimaliai sumažėti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir turi būti laikomasi įvairių su biologine įvairove susijusių reikalavimų. Be kita ko taip bus užkirstas kelias biodegalų žaliavų gamybai naudoti didelės biologinės įvairovės žemę, pvz., natūralius miškus ir saugomas teritorijas.

Biodegalai yra brangesni už kitų rūšių atsinaujinančią energiją, todėl jei nebus nustatytas minimalus biodegalų naudojimo planinis rodiklis šio sektoriaus plėtra mažai tikėtina. Tačiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų padėtis labiausiai blogėja būtent transporto sektoriuje, o biodegalų naudojimas yra viena iš keleto priemonių (kartu su transporto priemonių degalų sąnaudų mažinimu), kurios iš tiesų gali padaryti didelį poveikį transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Be to, transporto sektoriaus priklausomybė nuo naftos yra didžiausia energijos tiekimo saugumo problema. Turime galvoti ir apie ateitį – jau šiandien gaminami automobiliai, kurie 2020 m. bus pasenę. Transporto priemonių gamintojai turi žinoti, kokiems degalams pritaikytus automobilius jiems derėtų kurti.

6. KOKIE ATSINAUJINANČIOS ENERGIJOS PRIVALUMAI?

Plačiai pripažįstami įvairūs atsinaujinančios energijos privalumai, susiję su poveikiu klimato kaitai, energijos tiekimo saugumu ir ilgalaike ekonomine nauda. Remiantis Komisijos tyrimu, jeigu pasieksime savo atsinaujinančios energijos naudojimo planinius rodiklius:

  • anglies dioksido per metus bus išmetama 600–900 mln. tonų mažiau – taip bus sumažinta klimato kaita, o kitos šalys bus paskatintos sekti mūsų pavyzdžiu;
  • iškastinio kuro, daugiausia importuojamo, per metus bus sunaudojama 200–300 mln. tonų mažiau, taigi bus geriau užtikrintas energijos išteklių tiekimas Europos piliečiams;
  • bus paskatinta aukštųjų technologijų pramonės plėtra, atsiras naujų ekonominių galimybių ir bus sukurta naujų darbo vietų.

Bendros išlaidos sudarys apie 13–18 mlrd. EUR per metus. Tačiau dėl šių investicijų atpigs technologijos, susijusios su atsinaujinančia energija, kuri ateityje sudarys vis didesnę mūsų energetinių išteklių dalį.

Atsinaujinančios energijos naudojimas yra ekonomiškai pagrįstas

Naftos kainoms pasiekus šiandieninį lygį, atsinaujinantys energijos šaltiniai vis dažniau laikomi ekonomiškai pagrįsta alternatyva. Atsižvelgiant į tai, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai naudojami vis dažniau, galime tikėtis, kad laikui bėgant atsinaujinančios energijos kaina ir toliau mažės, panašiai kaip ir informacinių technologijų sektoriuje. Iš tikrųjų pastaraisiais metais kainos jau pastebimai sumažėjo.

Praėjusiais metais bendros investicijos į atsinaujinančią energiją padidėjo 43 %. Prognozuojama, kad rinkos pajamos, susijusios su saulės energija, vėjo energija, biokuru ir kuro elementais, iki 2016 m. padidės apytiksliai iki 150 mlrd. EUR; kaip galima spręsti iš rekordinio dydžio investicijų į vėjo energiją, saulės energiją ir biokurą, pasiekta technologinė branda, padaugėjo paskatų užsiimti tokia veikla ir padidėjo investuotojų pasitikėjimas.

Diegiant ir plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius, šis procesas tęsis toliau. Tuo tarpu iškastinio kuro, ypač naftos, kaina nuo 1998 m. tolygiai auga. Taigi tendencijos aiškios: atsinaujinančios energijos kainos mažėja, o iškastinio kuro – auga.

Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas padeda plėsti ir vietos bei regioninio užimtumo galimybes. Atsinaujinančios energijos apyvarta ES yra 30 mlrd. EUR, šiame sektoriuje sukuriama apie 350 000 darbo vietų. Užimtumo galimybės didžiulės: nuo fotovoltinių elementų gamybos aukštųjų technologijų sektoriuje iki vėjo jėgainių priežiūros darbų ar biomasės gamybos žemės ūkio sektoriuje.

Aktyvi ES atsinaujinančios energijos politika teikia naujų galimybių pramonei. Kuo anksčiau bus pradėtas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, tuo mažesnė tikimybė, kad reiks imtis radikalesnių priemonių ir taikytis prie staigių pokyčių. Bus sutaupyta lėšų, kurių nebereiks skirti importuojamam iškastiniam kurui, o didesnė energijos šaltinių įvairovė leis užtikrinti, kad Europos Sąjunga bus geriau apsaugota nuo išorės sukrėtimų.

Atsinaujinančios energijos naudojimas yra ekologiškai pagrįstas

Atsinaujinančios energijos naudojimas yra glaudžiai susijęs su mūsų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu. Jeigu smarkiai nepadidinsime atsinaujinančios energijos dalies ES energetikoje, bus praktiškai neįmanoma pasiekti ES tikslus, susijusius su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu.

Tačiau sąvoka „švari energija“ vartojama ne tik kalbant apie būtinybę mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir apie tradicinius teršalus, tokius kaip azoto oksidai, sieros dioksidai ir kietosios dalelės. Šie teršalai kenksmingi ir mūsų sveikatai, ir aplinkai.

Visas iškastinio kuro energijos ciklas yra kenksmingas aplinkai: nuo žaliavų gavybos, energijos gamybos iki vežimo ir vartojimo. Naudojant atsinaujinančią energiją, neigiamas poveikis tampa minimalus arba jo apskritai nėra.

Žinoma, ir atsinaujinanti energija gali turėti trūkumų; negalima paneigti, kad dėl jos naudojimo kyla ekologinių ir estetinių problemų, tačiau laikui bėgant nauji technologiniai sprendimai šį poveikį padės mažinti. Žvelgiant plačiau, nėra jokios abejonės, kad neigiamas klimato kaitos poveikis yra kur kas didesnis.

Naudojant atsinaujinančią energiją užtikrinamas energijos tiekimo saugumas

Vis daugiau problemų kyla dėl to, kad esame priklausomi nuo riboto energijos šaltinių (naftos ir dujų) kiekio. Nafta nebėra pigus produktas, dėl kurio tiekimo galime būti tikri. Pirmaisiais šio dešimtmečio metais naftos barelio kaina buvo apie 25–30 USD, o šiandien beveik pasiekė 100 USD už barelį.

Vertinant iš tiekimo saugumo perspektyvos, didžioji ES atsinaujinančios energijos dalis pagaminama pačioje Europos Sąjungoje. Dėl to Europos Sąjunga tampa atsparesnė tiekimo sutrikimams, o kuro kainos auga lėčiau. Todėl prasminga patiems gaminti daugiau energijos iš kuo įvairesnių atsinaujinančių energijos šaltinių. Energijos išteklių įvairovė leidžia užtikrinti saugesnį jos tiekimą.

ES piliečiai pirmenybę teikia atsinaujinančiai energijai

Vis akivaizdesni vartotojų požiūrio į ekologišką energiją pokyčiai. Tyrimai rodo, kad ekologiškus atsinaujinančios energijos šaltinius vartotojai vertina labiau už tradicinius neekologiškus energijos šaltinius ir renkasi tas elektros tiekimo bendroves, kurių tiekiamai energijai gaminti naudojamos ir atsinaujinančios energijos technologijos[1].

Remiantis 2007 m. sausio mėn. atliktu „Eurobarometro“ nuomonių tyrimu, 55 % Europos piliečių mano, kad atsinaujinančios energijos naudojimas yra labai perspektyvus. 60 % teigia, kad energetikos moksliniai tyrimai turėtų būti vienas iš Europos Sąjungos prioritetų.

Be to, piliečiai remia energetinės struktūros pokyčius, aktyvesnius mokslinius tyrimus bei taikomąją veiklą ir energetinio stabilumo užtikrinimą.

Daugelis jų mano, kad nacionalinės vyriausybės visų pirma turėtų užtikrinti mažas energijos kainas ir nepertraukiamą energijos tiekimą, o 40 % piliečių už energiją, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių, yra pasirengę mokėti daugiau.

Akivaizdu, kad atsinaujinanti energija Europos piliečiams yra svarbi. Vis daugiau piliečių mano, jog labai svarbu didinti šių šaltinių naudojimą, kad mūsų gyvenamoji aplinka būtų švari, tausojama ir saugesnė.

7. ATSINAUJINANTI ENERGIJA EUROPOS SĄJUNGOJE ŠIANDIEN

Europos Sąjunga jau dabar pirmauja pasaulyje atsinaujinančios energijos sektoriuje, kurio svarba pasaulinei ekonomikai yra didžiulė ir vis didėja. ES siekia ir toliau pirmauti šioje sparčiai besivystančioje srityje. Tačiau kol kas atsinaujinančios energijos plėtra visoje ES yra netolygi, o atsinaujinanti energija, palyginti su vyraujančiomis dujomis, nafta ir anglimi, vis dar sudaro mažą visos ES vartojamos energijos dalį.

Įvairių rūšių atsinaujinančios energijos išteklių technologinė ir komercinė plėtra nevienoda. Kai kuriose vietovėse ir tam tikromis sąlygomis vieni energijos šaltiniai, tokie kaip vėjas, vanduo, biomasė ir saulės energija, ekonomiškai jau yra gana efektyvūs. Tačiau kitų, tokių kaip fotovoltiniai šaltiniai, ateitis priklausys nuo didėjančio poreikio gerinti masto ekonomiją ir mažinti išlaidas.

Šiuo metu atsinaujinančios energijos srityje galioja dvi ES direktyvos: viena skirta elektros energijai, kita – biokurui. Trečiasis sektorius – šildymo ir aušinimo – Europos lygmeniu iki šiol nereglamentuojamas. Užsibrėžus iki 2020 m. pasiekti nustatytą planinį rodiklį, atsiranda galimybė pasiūlyti vieną išsamią direktyvą, kuri būtų taikoma visiems trims atsinaujinančios energijos sektoriams. Todėl šiuose skirtinguose sektoriuose būtų galima taikyti atskiras priemones ir tuo pačiu spręsti tiems sektoriams bendrus klausimus, pvz., klausimus, susijusius su paramos schemomis ir administracinėmis kliūtimis. Priėmus vieną direktyvą ir po vieną nacionalinį veiksmų planą, valstybės narės būtų paskatintos į energetikos politiką žvelgti plačiau ir siekti kuo geriau paskirstyti išteklius.

Naująja Europos Komisijos direktyva nustatomi atsinaujinančios energijos tikslai ir siekiai sukurti stabilią bei integruotą visų atsinaujinančios energijos rūšių sistemą, kuri būtina investuotojų pasitikėjimui stiprinti ir numatytam atsinaujinančios energijos vaidmeniui užtikrinti. Kartu sistemoje pakankamai lanksčiai atsižvelgiama į aplinkybes kiekvienoje valstybėje narėje, kurioms suteikiama veikimo laisvė efektyviai įgyvendinti planinius rodiklius, be kita ko taikant patobulintą kilmės garantijų perdavimo režimą. Be to, direktyvoje pateikiama konkrečių priemonių, kuriomis siekiama pašalinti kliūtis atsinaujinančios energijos plėtrai, tokias kaip per didelė administracinė kontrolė, ir paskatinti plačiau naudoti efektyvesnę atsinaujinančią energiją.


[1] Suinteresuotų mokslininkų sąjunga, www.ucsusa.org


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website