Navigation path

Left navigation

Additional tools

MEMO/08/31

Briuselis, 2008 m. sausio 23 d.

Valstybės pagalba. Valstybės pagalbos aplinkosaugai gairės. Dažnai pateikiami klausimai

(Taip pat žr. IP/08/80)

Kam reikalingos valstybės pagalbos aplinkosaugai gairės?

Valstybės pagalba turi atitikti tam tikrus kriterijus, ir ją teikti turi leisti Europos Komisija. Kad padėtų valstybėms narėms, Komisija išleidžia gaires ir planus, iš anksto pranešdama, kokios priemonės laikomos suderinamomis su bendrąja rinka, taip greičiau suteikdama leidimą tų priemonių imtis.

Aplinkosauga yra svarbus Europos Sąjungos uždavinys. Manoma, kad aplinkosaugos lygis nėra pakankamai aukštas ir kad šioje srityje reikia nuveikti daugiau. Taip daugiausia yra todėl, kad bendrovės ne iki galo įvertina taršos daromą žalą visuomenei. Kad išspręstų šį rinkos nepakankamumo klausimą ir paskatintų siekti aukštesnio aplinkosaugos lygio, vyriausybės gali tai teisiškai reguliuoti, taip užtikrindamos, kad bendrovės sumoka už padaromą taršą (pvz., mokėdamos mokesčius ar naudodamosi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemomis) arba laikosi tam tikrų aplinkosaugos standartų.

Kai kuriais atvejais taip pat leidžiama valstybės pagalba, kad privačiąsias įmones paskatintų daugiau investuoti į aplinkosaugą ar kad palengvintų kai kurių įmonių palyginti didelę finansinę naštą ir kartu sugriežtintų bendrą aplinkosaugos politiką.

Kartu gairėmis užtikrinama, kad nebūtų įmanoma suteikti netikslingos ar per didelės valstybės pagalbos, kuri ne tik iškraipytų konkurenciją, bet ir trukdytų įgyvendinti aplinkosaugos tikslus.

Kas sieja valstybės pagalbos aplinkosaugai gaires ir Energijos ir klimato kaitos paketą?

2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba nustatė tikslą 20 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį ir privalomą tikslą, kad iki 2020 m. 20 % visų ES energijos sąnaudų sudarytų atsinaujinanti energija.

Energijos ir klimato kaitos pakete Komisija nustato reikšmingas politines priemones, taikomas, be kitų sričių, atsinaujinančiai energijai ir prekybai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimais. Kad šiuos tikslus būtų galima įgyvendinti, pakete numatyti rinkos mechanizmai, kuriais būtų užtikrinama, kad teršėjai mokėtų už padaromą taršą ir kad būtų skatinamos labiau aplinką tausojančios technologijos. Svarbi paketo dalis – naujosios pagalbos aplinkosaugai gairės, kuriomis valstybės narės ir pramonė skatinamos labiau stengtis saugoti aplinką.

Pirmiausia, kad būtų išsaugota veiksminga konkurencija, pakete nurodytos rinkos priemonės papildomos pagalbos aplinkosaugai gairėmis. Aišku, kad be veiksmingos konkurencijos minėtų tikslų pasiekti nepavyks. Jeigu teršėjai moka nepakankamai ir gali išvengti aplinkosaugai būtinų investicijų, nes gauna valstybės pagalbą, tai ne tik iškraipys konkurenciją, bet ir trukdys įgyvendinti svarbius ES aplinkosaugos tikslus.

Antra, pagalbos aplinkosaugai gairėse nurodyta nemažai priemonių, kuriomis papildomas ir sustiprinamas didesnės aplinkosaugos siekis. Gali būti tokių atvejų, kai valstybės narės negali tinkamai taikyti principo „teršėjas moka“. Tokiais atvejais valstybės pagalba gali tapti būdu išvengti rinkos nepakankamumo, susijusio su neigiamais išoriniais padariniais aplinkai. Gavusios valstybės pagalbą atskiros įmonės gali pakeisti savo elgseną ir pradėti taikyti labiau aplinką tausojančius veiklos būdus ar investuoti į švaresnes technologijas. Valstybės narės, gavusios minėtą pagalbą, gali priimti išsamesnį nei Bendrijos teisės aktą ar standartus, sumažindamos kai kurioms bendrovėms nepakeliamus apribojimus. Tai gali padėti siekti Bendrijos aplinkosaugos tikslų.

Jei pagalba tikslinga, gairės bus labai naudingos. Pavyzdžiui, padedamos bendrovių, valstybės narės gali padengti 100 % papildomų atsinaujinančios energijos gamybos išlaidų.

Kas iš esmės pasikeitė naujosiose aplinkosaugos gairėse, palyginti su ankstesnėmis gairėmis?

Esminiai pakeitimai naujosiose aplinkosaugos gairėse, palyginti su 2001 m. gairėmis, yra tokie:

  1. Gairėse yra keletas naujų nuostatų, pavyzdžiui, dėl pagalbos greitai prisitaikyti prie standartų, pagalbos aplinkosaugos tyrimams, pagalbos dėl centrinio šildymo, tvarkant atliekas ir dėl pagalbos, susijusios su prekybos leidimais schemomis.
  2. Pagalbos intensyvumas labai išaugo. Pagalbos didelėms įmonėms intensyvumas padidėjo nuo 30–40 % iki 50–60 %, mažoms įmonėms – nuo 50–60 % iki 70–80 %. Be to, tais atvejais, kai investicijos, skirtos Bendrijos standartams tobulinti ar aplinkosaugos lygiui gerinti, jei standartai nenustatyti, yra susijusios su ekologinėmis inovacijomis, gali būti suteikta papildoma 10% parama. Taip pat atsirado galimybė konkurso būdu gauti 100 % paramos. Kitaip nei 2001 m. gairėse, daugiau neteikiama papildoma pagalba remtiniems regionams ar atsinaujinančios energijos įrenginiams, kuriais patenkinami visos bendruomenės poreikiai, įsigyti.
  3. Dėl mokesčių sumažinimo, gairėse išlieka galimybė ilgą laiką taikyti išlygas dėl aplinkosaugos mokesčių be papildomų sąlygų, jeigu bendrovių, kurioms sumažinti mokesčiai, mokama suma atitinka bent minimalią Bendrijos normą. Jeigu bendrovės mokama suma neatitinka minimalios Bendrijos normos, bendrovė vis tiek gali naudotis išlygomis dėl mokesčių, bet valstybė narė privalo įrodyti, kad šios išlygos būtinos ir proporcingos. Dideles nuolaidas gaunančios ar netgi visai nuo mokesčių atleistos bendrovės kartais yra didelės teršėjos. Komisijos nuomone, tam tikromis sąlygomis tokios išlygos dėl mokesčių gali būti leistos, bet valstybės narės turėtų patvirtinti jų būtinumą.
  4. Gairės yra išdėstytos standartiniame vertinime ir išsamiame vertinime. Didelę pagalbą gaunančioms atskiroms įmonėms skirtas išsamaus vertinimo metodas imtas taikyti siekiant kruopščiau išnagrinėti atskirus atvejus, kurie galėtų labiausiai iškraipyti konkurenciją ir prekybą. Atleidimo nuo mokesčių ar jų sumažinimo schemos bus vertinamos tik schemos lygmeniu, t. y. atskiros įmonės išsamiai vertinamos nebus.
  5. Naujosios gairės glaudžiai siejamos su būsima bendrąja išimtimi, kurią Komisija priims iki vasaros pertraukos. Bendrąja išimtimi bus panaikintas valstybių narių įsipareigojimas pranešti Komisijai apie tam tikras pagalbos priemones, taip sumažinant administracinę naštą. Numatyta, kad apie tam tikrų tipų pagalbą aplinkosaugai iki tam tikro dydžio ateityje Komisijai pranešti nereikės. Be to, numatyta, kad pagal bendrąją išimtį galima taikyti supaprastintą metodą pagalbos dydžiui skaičiuoti.

Kodėl pagalbos dydis nustatomas remiantis papildomomis išlaidomis aplinkosaugos investicijoms, o ne visomis išlaidomis investicijoms?

Pagalbos dydis priklauso nuo papildomų išlaidų investicijoms, būtinų norint pasiekti nustatytą aplinkosaugos lygį, kai, pavyzdžiui, naudojama privalomus standartus atitinkanti įranga arba taikomas gamybos būdas, kuris, nesant standartų, būtų mažiau tausojantis aplinką. Jeigu taip nebūtų, bet kuri aplinkosaugos lygį gerinanti investicija galėtų būtų remiama iš pagalbos aplinkosaugai lėšų, net jeigu investavimas nekainuoja daugiau nei neinvestavimas. Taip pat būtų teikiama pagalba, kad padidėtų pajėgumas ar produktyvumas. Turėtų būti leidžiama tik tokia valstybės pagalba, kuri teikia papildomą aplinkosauginį poveikį, ir tikimybė, kad pagalbos reikia gerinant aplinkosaugos lygį, yra didesnė, kai pagalba suteikiama remiantis papildomomis išlaidomis.

Kodėl pagalbos investicijoms intensyvumas nėra 100 %, nors pagalba padengia tik papildomas išlaidas aplinkosaugai?

Pagalbos investicijoms intensyvumas paprastai nesudaro 100 % papildomų išlaidų investicijoms, nes, pirma, papildomų išlaidų apskaičiavimas nėra tikslus, pavyzdžiui, neatsižvelgiama į veiklos pelną, gautą per visą įrenginio naudojimo laiką. Antra, tai, kad įmonė suvokiama kaip tausojanti aplinką, gali jai suteikti prekybinės vertės ar netgi nulemti įmonės išlikimą ateityje. Todėl skatinant investicijas nebūtina padengti visų apskaičiuotų papildomų išlaidų aplinkosaugai.

Tačiau tais atvejais, kai valstybės pagalbą galima gauti dalyvaujant konkurse, pagalbos intensyvumas gali siekti 100 %. Be to, be pagalbos investicijoms, pagalba gali būti skirta su atsinaujinančios energijos gamyba ir bendrąja gamyba susijusiai veiklai, kad būtų padengtas skirtumas tarp energijos gamybos išlaidų ir tos energijos rinkos kainos. Pagalba netgi galima užtikrinti normalią kapitalo grąžą. Tokiu atveju padengiama 100 % papildomų išlaidų.

Kas yra orientacinė investicija?

Orientacinė investicija – tai investicija, kuri būtų buvusi vykdyta be valstybės pagalbos. Tai yra techniniu požiūriu panaši investicija, kuria pasiekiamas žemesnis aplinkosaugos lygis (atitinkantis privalomus Bendrijos standartus, jeigu tokie yra) ir kuri būtų įgyvendinta neteikiant pagalbos. Atsinaujinančios energijos srityje orientacine investicija dažnai yra dujomis kūrenama elektrinė, turinti tokį patį gamybos produktyvumą, o bendros gamybos srityje – dvi atskiros, bet tarpusavyje susijusios elektrinės, iš kurių viena gamina elektros energiją, o kita – šiluminę energiją. Tačiau orientacinės investicijos pasirinkimas priklauso nuo gamybos tipo ir rinkos, o atitinkama orientacinė investicija laikui bėgant taip pat gali keistis. Dėl šios priežasties gairėse orientacinė investicija nėra labiau sukonkretinta.

Pagalbą galima gauti, jeigu įmonė laikosi išsamesnio nei Bendrijos standarto. O kas yra Bendrijos standartas?

ES teisės aktuose numatyti standartai, kuriais nustatomas būtinas pasiekti aplinkosaugos lygis. 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvoje 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės nustatyta pareiga taikyti geriausius turimus metodus, kaip numatyta naujausioje atitinkamoje informacijoje, kurią paskelbė Komisija, taip pat laikoma Bendrijos standartu.

Tik tie standartai, kurie Bendrijos teisės aktais tiesiogiai nustatyti atskiroms įmonėms, yra laikomi Bendrijos standartais. Valstybėms narėms nustatyti įsipareigojimai šiose gairėse standartais nelaikomi.

Kada atliekamas išsamus vertinimas?

Teikiant didelę pagalbą pavojus, kad bus iškraipyta konkurencija ir prekyba, yra didesnis, dėl šios priežasties tokia pagalba išsamiai vertinama. Todėl apie didelę pagalbą, skirtą atskiriems gavėjams, Komisijai būtina pranešti atskirai, net jeigu ta pagalba teikiama pagal schemą, kurią Komisija jau patvirtino. Teikiant pagalbą su energijos gamyba susijusiai veiklai, didelės pagalbos rodikliu laikomos pajėgumo ribos. Komisijai turi būti atskirai pranešta apie žemiau nurodytą pagalbą:

  1. pagalbą investicijoms, kai pagalbos vienai įmonei dydis viršija 7,5 mln. EUR;
  2. pagalbą energijos taupymo veiklai, kai pagalbos vienai įmonei dydis per 5 metus viršija 5 mln. EUR;
  3. pagalbą atsinaujinančios elektros energijos ir (arba) bendros atsinaujinančios šilumos gamybos veiklai, kai pagalba teikiama atsinaujinančios elektros energijos gamybos įrenginiams gamybos vietose, kuriose atsinaujinančios elektros energijos gamybos pajėgumai viršija 125 MW;
  4. pagalbą biokuro gamybos veiklai, kai pagalba teikiama biokuro gamybos įrenginiams gamybos vietose, kurių gamybos pajėgumai viršija 150 000 t per metus;
  5. pagalbą bendros gamybos veiklai, kai pagalba teikiama bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiams, kurių elektros energijos gamybos pajėgumai viršija 200 MW. Pagalba bendrai šilumos gamybai bus vertinama atsižvelgiant į pranešimą apie elektros gamybos našumą.

Aišku, tai, kad numatyta valstybės pagalba yra detaliai vertinama, nereiškia, kad ji bus uždrausta. Tai reiškia, kad Komisija atidžiai patikrins, ar pagalba yra būtina ir ar ji tikrai prisidės prie aplinkos apsaugos, per daug neiškraipydama konkurencijos.

Kaip mano įmonė gali gauti pagalbą aplinkosaugai?

Gairėse nustatytos taisyklės dėl sąlygų, kurių turi laikytis valstybės narės, teikdamos valstybės pagalbą. Todėl jeigu įmonė nori pagerinti aplinkosaugos lygį ir jai reikia pagalbos, ji turėtų susisiekti su savo valstybės narės valdžios institucija, atsakinga už pagalbos aplinkosaugai teikimą.
Visą plano tekstą galima rasti tinklalapyje
http://ec.europa.eu/comm/competition/state_aid/reform/reform.cfm


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website