Navigation path

Left navigation

Additional tools

Biokuras – patikima naftos alternatyva transporto sektoriuje

European Commission - MEMO/07/5   10/01/2007

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

MEMO/07/5

Briuselis, 2007 m. sausio 10 d.

Biokuras – patikima naftos alternatyva transporto sektoriuje

Žymiai padidėjus naftos kainoms ir susirūpinimui dėl stabilaus, patikimo ir aplinkai nekenksmingo energijos tiekimo, biokuro naudojimo transporto sektoriuje skatinimas – Europos politikos prioritetas. Šiuo metu biokuras yra vienintelė priemonė siekiant žymiai sumažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo naftos. Atsižvelgdama į Europos energetikos politiką, Komisija įsipareigoja skatinti biokuro gamybą ir naudojimą pasiūlydama keletą 2020 m. privalomų mažiausių planinių rodiklių, t. y. kad biokuro dalis sudarytų 10% visų transporto priemonių degalų kiekio.

Transporto priemonių Europoje vis daugiau. Automobiliai ir sunkvežimiai yra tiek naudingi visuomeniniu ir ekonominiu atžvilgiais, kad gyvenimą be jų šiandien sunku įsivaizduoti. Tačiau padėtis tampa netoleruojama. Transporto priemonės išskiria beveik trečdalį CO2 – šiltnamio efektą sukeliančių dujų, turinčių didžiausią poveikį klimato kaitai – kurių kiekis, kaip numatoma, žymiai didės. Be to, transporto sektorius 98 % priklauso nuo naftos, daugiausia importuojamo iškastinio kuro, kuris turėtų brangti, kai jo atsargos bus vis daugiau eikvojamos.

ES siūlo nedelsiant imtis veiksmų šiai padėčiai ištaisyti – ji skatina dyzeliną ir benziną pakeisti biodegalais, kurie yra netaršus iš atsinaujinančių išteklių (organinių medžiagų) gaminamas kuras. Sektoriui plečiantis atsiras naujų darbo vietų, o žemės ūkio produkcijai atsivers naujos rinkos. Biodegalai taip pat gali būti viena iš priemonių sprendžiant dideles bendras problemas, pvz., energijos išteklių diversifikacija ir įsipareigojimų pagal Kioto protokolą vykdymas.

2003 m. priimtoje Biokuro direktyvoje Europa nusistatė šiuos tikslus: 2005 m. 2 % transporto sunaudojamo benzino ir dyzelino pakeisti biodegalais, o 2010 m. – 5,75 %. 2005 m. planinis rodiklis nepasiektas. Iki 2010 m. galima būtų tikėtis apčiuopiamos pažangos, tačiau vis tiek nepakankamai 2010 m. planiniam rodikliui pasiekti. Todėl Komisija siūlo stiprinti teisės sistemą ir nustatyti mažiausią 10% rinkos dalį, kurią 2020 m. sudarytų biokuras.

Nors gaminant daugumą biokuro rūšių išskiriama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įmanoma juos gaminti ir kitaip arba taip, kad sukeltų kitų aplinkosaugos problemų. Tam, kad to būtų išvengta ir būtų skatinama kurti „antrosios kartos“ biokurą, Komisija siūlo įvesti skatinimo ir paramos sistemą.

Biokuro naudojimui ir gamybai skatinti Europos lygiu gali padėti keletas politikos krypčių. Atleidimas nuo mokesčių yra seniai naudojama paramos priemonė biokuro sektoriuje. Keletas valstybių narių tai pat yra paskelbusios apie specialių prievolių įvedimą. Šios prievolės įpareigoja tiekėjus į rinką patiekti tam tikrą biokuro procentinę dalį – taip investuotojams suteikiamos papildomos garantijos ir skatinama biokuro pramonė.

Įprasčiausios iš biokuro rūšių šiuo metu yra biodyzelinas, gaminamas iš aliejinių augalų, pvz., rapsų sėklų ir saulėgražų, ir bioetanolis, gaminamas iš cukraus ir krakmolingų augalų, pvz., burokėlių ar javų. Šios dvi skystųjų transporto degalų rūšys galėtų plačiai pakeisti dyzeliną ir benziną. Jie galėtų būti naudojami šiuolaikinių automobilių varikliuose (šių nekeičiant, kai naudojami mažos koncentracijos mišiniai, arba juos pakeisti be didelių išlaidų, kai naudojami didelės koncentracijos mišiniai) ir platinami pasitelkiant esamą infrastruktūrą. Šiuo metu vykdomi moksliniai tyrimai siekiant sukurti „antrosios kartos“ biokuro gamybos būdus, kad jį būtų galima gaminti iš medienos, žolės ir kai kurių kitų rūšių atliekų.

Priedas. Biokuro naudojimo pažanga valstybėse narėse 2003–2005 m.

Valstybė narė
Biokuro dalis 2003 m. (%)
Biokuro dalis 2004 m. (%)
Biokuro dalis 2005 m. (%)
Nacionalinis orientacinis planinis rodiklis 2005 m. (%)
Austrija
0,06
0,06
0,93
2,50
Belgija
0,00
0,00
0,00
2,00
Kipras
0,00
0,00
0,00
1,00
Čekija
1,09
1,00
0,05
3,70[1]
Danija
0,00
0,00
nėra duomenų
0,10
Estija
0,00
0,00
0,00
2,00
Suomija
0,11
0,11
nėra duomenų
0,10
Prancūzija
0,67
0,67
0,97
2,00
Vokietija
1,21
1,72
3,75
2,00
Graikija
0,00
0,00
nėra duomenų
0,70
Vengrija
0,00
0,00
0,07
0,60
Airija
0,00
0,00
0,05
0,06
Italija
0,50
0,50
0,51
1,00
Latvija
0,22
0,07
0,33
2,00
Lietuva
0,00
0,02
0,72
2,00
Liuksemburgas
0,00
0,02
0,02
0,00
Malta
0,02
0,10
0,52
0,30
Nyderlandai
0,03
0,01
0,02
2,00[2]
Lenkija
0,49
0,30
0,48
0,50
Portugalija
0,00
0,00
0,00
2,00
Slovakija
0,14
0,15
nėra duomenų
2,00
Slovėnija
0,00
0,06
0,35
0,65
Ispanija
0,35
0,38
0,44
2,00
Švedija
1,32
2,28
2,23
3,00
Jungtinė Karalystė
0,026[3]
0,04
0,18
0,19[4]
ES-25
0,5%
0,7%
1,0 % (įvertis)
1,4%

Šaltinis – šalių ataskaitos pagal Biokuro direktyvą.


[1] 2006
[2] 2006
[3] 0,03 % kiekio, kuris atitinka 0,26 % visos energijos tariant, kad biodyzelinas sudaro 100 %.
[4] 0,3 % kiekio, kuris atitinka 0,19 % visos energijos tariant, kad biodyzelino ir bioetanolio proporcija yra 50:50.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website