Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

2019 m. pavasario ekonominė prognozė. Ekonomika toliau auga, bet lėčiau

Briuselis, 2019 m. gegužės 7 d.

Prognozuojama, kad 2019 m. Europos ekonomika septintus metus iš eilės toliau plėsis, o realusis BVP augs visose ES valstybėse narėse. Pasaulyje nemažėjant netikrumui, Europos ekonomiką turės palaikyti vidaus veiklos dinamika. Tikimasi, kad kitais metais augimas bus spartesnis.

Pastarojo meto pasaulio ekonomikos augimo ir pasaulinės prekybos sulėtėjimas, taip pat didelis netikrumas dėl prekybos politikos turi poveikio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo perspektyvoms 2019 ir 2020 m. Įtakos turi ir negerėjanti padėtis gamybos pramonėje, ypač tose šalyse, kurios susiduria su specifinėmis problemomis automobilių pramonėje.

Komisijos pirmininko pavaduotojas euro ir socialinio dialogo reikalams, taip pat atsakingas už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą Valdis Dombrovskis sakė: „Vyraujant ne itin palankioms išorės sąlygoms, įskaitant įtampą prekybos srityje, Europos ekonomika išlieka atspari. Ekonomika turėtų toliau augti visose ES valstybėse narėse, o ateinančiais metais dėl tvirtos vidaus paklausos, nuolatinio užimtumo augimo ir mažų finansavimo išlaidų augimas turėtų paspartėti. Tačiau išlieka didelė rizika, kad ekonominė perspektyva bus prastesnė. Išorės riziką, be kita ko, sudaro tolesnis prekybos konfliktų eskalavimas ir silpna besiformuojančių rinkų, visų pirma Kinijos, ekonomika. Europoje mes turėtume išlikti pasirengę galimam „Brexit'ui“ be susitarimo, politiniam netikrumui ir galimam grįžimui prie užburto valstybių ir bankų ryšių rato.

Už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas Komisijos narys Pierre'as Moscovici sakė: „2019 ir 2020 m. Europos ekonomika toliau augs. Visose mūsų valstybėse narėse augimas išlieka teigiamas, ir mes ir toliau matome gerų pokyčių, susijusių su darbo vietomis, įskaitant darbo užmokesčio didėjimą. Tai reiškia, kad ir esant ne itin palankioms aplinkybėms pasaulyje ir nuolatiniam netikrumui, Europos ekonomika laikosi tvirtai. Nepaisant to, turėtume būti pasirengę prireikus suteikti didesnę paramą ekonomikai ir toliau vykdyti augimą skatinančias reformas. Svarbiausia yra tai, kad turime vengti griebtis protekcionizmo, kuris tik padidintų dabartinę socialinę ir ekonominę įtampą mūsų visuomenėse.“

2019 m. BVP augimo sulėtėjimas turėtų pasiekti žemiausią lygį

Kadangi manoma, kad pasaulinė prekyba ir augimas šiais ir kitais metais išliks vangūs, palyginti su sparčiu 2017 m. tempu, ekonomikos augimas Europoje priklausys vien nuo vidaus veiklos. Šiuo metu daugiau europiečių nei kada nors anksčiau turi darbą ir tikimasi, kad užimtumas toliau didės, nors ir lėčiau. Dėl to, taip pat dėl augančio darbo užmokesčio, sumažėjusios infliacijos, palankių finansavimo sąlygų ir fiskalinių paramos priemonių kai kuriose valstybėse narėse tikimasi, kad vidaus paklausa padidės. Prognozuojama, kad šiais metais BVP ES iš viso išaugs 1,4 %, o euro zonoje – 1,2 %.

Tikimasi, kad 2020 m. gerėjant pasaulinėms finansinėms sąlygoms ir dėl politinių paskatų kai kuriose besiformuojančios ekonomikos šalyse neigiami vidaus veiksniai sumažės ir ekonominė veikla už ES ribų atsigaus. Prognozuojama, kad kitais metais BVP augimas šiek tiek sustiprės – iki 1,6 % ES ir 1,5 % euro zonoje. 2020 m. duomenys taip pat geresni dėl to, kad tais metais yra daugiau darbo dienų.

Nedarbas toliau mažėja

Nepaisant sulėtėjusio augimo 2018 m. pabaigoje, darbo rinkos sąlygos toliau gerėjo. Nuo tada, kai 2000 m. sausio mėn. buvo pradėti rinkti mėnesiniai duomenys, nedarbas ES pasiekė žemiausią lygį – 2019 m. kovo mėn. jis siekė 6,4 %, nors kai kuriose valstybėse narėse jis vis dar buvo per aukštas. Nedarbo lygis euro zonoje šiuo metu yra mažiausias nuo 2008 m.

Manoma, kad per ateinančius dvejus metus užimtumo augimo tempas sulėtės dėl nuosaikesnio augimo poveikio ir laikinų fiskalinių priemonių panaikinimo kai kuriose valstybėse narėse. Numatoma, kad 2019 m. nedarbo lygis ES toliau mažės ir 2020 m. turėtų siekti 6,2 %. Prognozuojama, kad 2019 m. nedarbo lygis euro zonoje sumažės iki 7,7 %, o 2020 m. – iki 7,3 %, o tai yra mažiau nei iki krizės pradžios 2007 m.

Infliacija išlieka nedidelė

Infliacija ES šiais metais turėtų sumažėti iki 1,6 %, o 2020 m. – padidėti iki 1,7 %. Dėl mažesnio energijos kainų kilimo euro zonos bendroji infliacija sumažėjo nuo 1,9 % 2018 m. paskutinį ketvirtį iki 1,4 % pirmąjį šių metų ketvirtį. Per artimiausius ketvirčius energijos kainų infliacija turėtų toliau mažėti, o ženklų, kad didesnis darbo užmokesčio augimas didintų kainų spaudimą, nedaug, todėl prognozuojama, kad euro zonos infliacija (suderintas vartotojų kainų indeksas) tiek 2019, tiek 2020 m. sieks 1,4 %.

Valstybės skola toliau mažėja, nepaisant mažesnio augimo

Prognozuojama, kad skolos ir BVP santykis 2019 ir 2020 m. sumažės daugelyje valstybių narių, nes deficitas išlieka mažas, o nominaliojo BVP augimas turėtų likti didesnis už vidutinę palūkanų už negrąžintą skolą normą. Darant prielaidą, kad politika nesikeis, prognozuojama, kad ES skolos ir BVP santykis sumažės nuo 81,5 % 2018 m. iki 80,2 % 2019 m. ir 78,8 % 2020 m. Bendras Euro zonos skolos ir BVP santykis turėtų sumažėti nuo 87,1 % 2018 m. iki 85,8 % 2019 m. ir 84,3 % 2020 m.

Numatoma, kad bendras ES valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo 0,6 % BVP 2018 m. iki 1 % BVP 2019 ir 2020 m. Jis taip pat padidės euro zonoje – nuo 0,5 % BVP 2018 m. iki 0,9 % 2019 m., ir išliks nepakitęs 2020 m., darant prielaidą, kad politika nesikeis. Šiais metais padidėjimą daugiausia lėmė lėtesnis BVP augimas ir ekspansinė fiskalinė politika kai kuriose valstybėse narėse.

Prastesnės perspektyvos rizika tebėra didelė

Išlieka didelė rizika, kad ekonominė perspektyva bus prastesnė. Protekcionistinių priemonių rizika visame pasaulyje ir dabartinis pasaulio BVP augimo ir prekybos sulėtėjimas gali trukti ilgiau, nei tikėtasi, ypač jei lūkesčių nepateisins Kinijos ekonomikos augimas. Europoje rizika apima „Brexit‘o“ be susitarimo riziką ir galimybę, kad šiuo metu gamybai trukdantys laikini sutrikimai gali užsitęsti. Taip pat esama rizikos, kad dėl išaugusio politinio netikrumo ir augimui mažiau palankios politikos gali būti atšauktos privačiojo sektoriaus investicijos.

Kalbant apie teigiamus aspektus, privatusis vartojimas ir investicijos ES galėtų būti atsparesni, nei tikėtasi, ypač jei įmonių ir vartotojų pasitikėjimą mažiau veiktų netikrumas ir vidaus pasipriešinimas, ir jei kartu būtų imtasi griežtesnių, nei manyta, fiskalinės politikos priemonių šalyse, kuriose yra fiskalinio manevravimo galimybių ir vykdomos augimą skatinančios reformos.

Su JK susijusi grynai techninė prielaida dėl 2019 m.

Atsižvelgiant į JK išstojimo iš ES procesą, 2019 ir 2020 m. prognozės grindžiamos grynai technine prielaida, kad ES 27 ir JK prekybos modeliai nepakis. Tai daroma išimtinai prognozavimo tikslais ir neturi jokios įtakos vykstančiam procesui, susijusiam su 50 straipsniu.

Pagrindiniai faktai

Ši prognozė pagrįsta techninėmis prielaidomis dėl valiutos kursų, palūkanų normų ir biržos prekių kainų (galutinė duomenų įtraukimo data – 2019 m. balandžio 24 d.). Dėl visų kitų gautų duomenų, įskaitant prielaidas dėl vyriausybių politikos, šioje prognozėje atsižvelgiama į informaciją, gautą iki balandžio 23 d. imtinai.

Teikiant projekcijas laikomasi prielaidos, kad politika nesikeis, nebent būtų paskelbta patikima ir pakankamai išsami informacija apie politikos priemones.

Kitoje 2019 m. vasaros ekonominėje prognozėje Europos Komisija atnaujins BVP ir infliacijos projekcijas.

Daugiau informacijos

Visas dokumentas – 2019 m. pavasario ekonominė prognozė

Komisijos pirmininko pavaduotojo V. Dombrovskio paskyra tinkle „Twitter“: @VDombrovskis

Komisijos nario P. Moscovici paskyra tinkle „Twitter“: @pierremoscovici

Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato paskyra tinkle „Twitter“: @ ecfin

Informacijos suvestinė Ekonominės padėties pažanga

Ankstesnė medžiaga spaudai 2019 m. žiemos ekonominė prognozė. Visuotinio nenuspėjamumo sąlygomis augimas mažėja

 

IP/19/2388

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar