Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Europos semestro žiemos dokumentų rinkinys. Valstybių narių pažangos įgyvendinant ekonominius ir socialinius prioritetus vertinimas

Briuselis, 2019 m. vasario 27 d.

Atlikusi kasmetinį valstybių narių ekonominės ir socialinės padėties vertinimą šiandien Europos Komisija pabrėžia, kad reikia skatinti investicijas, vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir įgyvendinti gerai parengtas reformas.

Įvairiose šalyse uždaviniai labai skiriasi ir jiems spręsti reikia tinkamų ir ryžtingų politikos veiksmų.

Ši konkrečių šalių uždavinių apžvalga parengta atsižvelgiant į Europos ekonomiką, kuri 2019 m. turėtų augti jau septintus metus iš eilės, tačiau lėtesniu tempu. Užimtumas kaip niekada didelis, o nedarbas rekordiškai mažas. Viešųjų finansų būklė taip pat pagerėjo visose valstybėse narėse, nors kai kurių šalių skola išlieka didelė. Tačiau iššūkių vis dar yra. Našumo augimas vangus, visuomenė vis sparčiau senėja, o spartūs technologiniai pokyčiai labai veikia darbo rinkas. Kai kuriose valstybėse narėse realios namų ūkių pajamos ir toliau nesiekia prieš krizę buvusio lygio. Jaunimo nedarbas labai sumažintas, tačiau kai kuriose valstybėse narėse išlieka nepriimtinai didelis. Didesnio pasaulinio neapibrėžtumo sąlygomis labai svarbu, kad ES valstybės narės aktyviau skatintų našumą, didintų savo ekonomikos atsparumą ir užtikrintų, kad ekonomikos augimas būtų naudingas visiems piliečiams.

Atsižvelgiant į lapkričio mėn. paskelbtą metinę augimo apžvalgą ir rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos, kuriose nustatyti Europos lygmens prioritetai, šiandien paskelbtose 28 šalių ataskaitose dėmesys sutelkiamas į nacionalinį Europos semestro aspektą. Ataskaitose pateikiama išsami konkrečių šalių ekonominių ir socialinių uždavinių analizė. Remiantis ataskaitomis su valstybėmis narėmis bus diskutuojama dėl nacionalinės politikos pasirinkimo galimybių, prieš joms pateikiant nacionalines programas balandžio mėn., o pavasario pabaigoje bus suformuluotos metinės konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos.

Šiandienos dokumentų rinkinio naujovė – Komisijos pradėta diskusija dėl investicijų uždavinių ir prioritetų valstybėse narėse ir pirmos idėjos, kaip ES fondai, visų pirma ES sanglaudos politikos fondai, gali būti naudingi kitu 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu. Tai taip pat padės užtikrinti didesnį ekonominės politikos koordinavimo ir ES lėšų, kurios keliose valstybėse narėse sudaro didelę viešųjų investicijų dalį, naudojimo suderinamumą. Šis naujas tikslas atspindėtas visose šalių ataskaitose, prie kiekvienos iš jų taip pat pridėtas naujas priedas dėl galimo būsimų ES sanglaudos politikos fondų naudojimo.

Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už eurą ir socialinį dialogą, taip pat už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą, Valdis Dombrovskis sakė: „Europos ekonomika auga jau septintus metus iš eilės. Tačiau augimas lėtėja. Kad ateityje išlaikytume pagreitį, reikės užtikrinti aukšto lygio konkurencingumą ir nuolat didėjančią konvergenciją. Jei norime išnaudoti visą ekonomikos augimo potencialą, mums reikia struktūrinių reformų. Taip pat reikia tikslingų investicijų, kurios paskatintų visos Europos našumo augimą.“

Už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Komisijos narė Marianne Thyssen sakė: „Demografiniai pokyčiai ir naujos technologijos iš esmės keičia darbo rinką, o daugelyje valstybių narių vis labiau trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Turime dėti daugiau pastangų. Jei norime išlaikyti savo gyvenimo lygį, investicijos į žmonių įgūdžius, visų pirma siekiant pagerinti žemos kvalifikacijos darbuotojų įgūdžius, turi būti mūsų svarbiausias prioritetas.“

Už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas Komisijos narys Pierre'as Moscovici sakė: Siekdami nustatyti problemas ir užtikrinti, kad jos būtų laiku sprendžiamos, atlikome išsamią visų 28 ES valstybių narių ekonomikos analizę. Dėl ekonomikos augimo ir politikos veiksmų daugelis Europos disbalansų sėkmingai naikinami, tačiau ilgalaikių problemų dar yra. Šiais metais lėtėjant augimui kaip niekada svarbu vyriausybėms imtis veiksmų mūsų ekonomikos atsparumui sustiprinti: mažinti skolą, skatinti našumą, daugiau ir kokybiškiau investuoti ir kovoti su nelygybe. Kalbant apie Graikiją, šiandien paskelbta antroji griežtesnės priežiūros ataskaita rodo didelę pažangą, tačiau dar yra sričių, kuriose reikia daugiau pastangų, todėl raginu valdžios institucijas iki kito Euro grupės susitikimo jų imtis.“

Už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė Corina Creţu kalbėjo: „Šių metų šalių ataskaitose – svarbi naujovė: jose daug dėmesio skiriama investicijų kliūtims ir regioniniams skirtumams, taip pat įtrauktas Komisijos vertinimas, kaip būsimo ES finansavimo lėšos turėtų būti investuojamos kiekvienoje šalyje. Tai padės mums pradėti diskusiją dėl valstybių narių kito dešimtmečio investavimo prioritetų ir dėl to, kaip panaudoti sanglaudos politikos lėšas.

Konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo pažanga

Šalių ataskaitose įvertinama valstybių narių pažanga įgyvendinant 2018 m. liepos mėn. Komisijos konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas. Apskritai valstybės narės padarė tam tikrą pažangą įgyvendindamos daugiau kaip du trečdalius visų rekomendacijų, pateiktų nuo Europos semestro pradžios 2011 m. Valstybės narės didžiausią pažangą padarė įgyvendindamos rekomendacijas finansinių paslaugų srityje, atsižvelgdamos į finansų sektoriaus stabilizavimo ir patikimumo po finansų krizės prioritetą. Didelė pažanga padaryta įgyvendinant reformas, kuriomis sudaromos sąlygos kurti darbo pagal neterminuotas sutartis vietas ir sprendžiama darbo rinkos segmentacijos problema.

Pastaraisiais metais vienas iš būdų, kuriuo Komisija siekia padėti valstybėms narėms intensyviau vykdyti reformas, yra struktūrinių reformų rėmimo programa. Jos tikslas – teikti techninę paramą visoms to prašančioms ES valstybėms narėms ir padėti joms rengti ir įgyvendinti augimą skatinančias reformas. Tai taikoma ir reformoms, kurios akcentuojamos konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose.

Į šiandienos dokumentų rinkinį Komisija taip pat įtraukė struktūrinių reformų rėmimo programos 2019 m. darbo programą. 2019 m. techninė parama pagal šią programą bus skirta daugiau kaip 260 projektų, vykdomų 26 valstybėse narėse. Naujieji projektai papildys 290 projektų, atrinktų 2017 ir 2018 m.

Makroekonominio disbalanso naikinimas

Lapkričio mėn. Komisija pradėjo nuodugnias 13-os valstybių narių apžvalgas, kad išanalizuotų, ar jose susidaręs makroekonominis disbalansas, ir, jei taip, įvertintų, ar disbalansas didelis. Komisija priėjo prie išvados, kad disbalansas arba perviršinis disbalansas susidaręs visose 13-oje minėtų valstybių narių, tačiau tam tikrais atvejais jo mastas sumažėjo. Nuodugnių apžvalgų rezultatų santrauka:

- Bulgarijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Rumunijoje ir Švedijoje yra susidaręs ekonominis disbalansas.

- Kipre, Graikijoje ir Italijoje yra susidaręs perviršinis ekonominis disbalansas.

Per Europos semestrą Komisija pagal specialią stebėsenos procedūrą toliau peržiūrės visų valstybių narių, kuriose nustatytas disbalansas arba perviršinis disbalansas, raidą ir politikos priemones, kurių jos ėmėsi.

Nuomonė dėl Slovėnijos biudžeto plano projekto

Šiandien Komisija taip pat skelbia nuomonę dėl atnaujinto Slovėnijos biudžeto plano projekto, nes pateiktasis praėjusių metų spalio mėn. buvo paremtas nesikeičiančios politikos scenarijumi, ir pastaruoju metu Slovėnija pateikė naują. Komisijos nuomone, kyla rizika, kad atnaujintas biudžeto plano projektas neatitiks Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Tiek Slovėnijos plane, tiek Komisijos prognozėje numatyta, kad įgyvendinant biudžeto plano projektą gali būti labai nukrypta nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama šalies vidutinio laikotarpio tikslo. Slovėnija raginama sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2019 m. biudžetas atitiktų Stabilumo ir augimo paktą.

Graikijai skirta griežtesnės priežiūros ataskaita

Komisija priėmė antrąją griežtesnės priežiūros sistemos ataskaitą, skirtą Graikijai, kuri praėjusią vasarą baigė savo stabilumo paramos programą ir įsitraukė į semestro procesą. Ataskaitoje įvertinta Graikijos pažanga įgyvendinant 2018 m. birželio mėn. Euro grupėje prisiimtus politinius įsipareigojimus. Joje daroma išvada, kad Graikija padarė didelę pažangą vykdydama konkrečių reformų įsipareigojimus, kurių terminas – 2018 m. pabaiga, tačiau kai kuriose srityse tempas buvo lėtas, todėl susijusių pagrindinių reformų įgyvendinimas labai vėlavo.

Nacionalinių produktyvumo tarybų pažangos ataskaita

Komisija taip pat paskelbė 2016 m. rugsėjo 20 d. Tarybos rekomendacijos dėl nacionalinių produktyvumo tarybų įsteigimo įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Ataskaitoje analizuojama ES ir euro zonos našumo ir konkurencingumo raida ir pateikiama įsteigtų produktyvumo tarybų 2018 m. pabaigoje apžvalga. Nacionalines produktyvumo tarybas jau įsteigė 10 euro zonos valstybių narių. Visos likusios euro zonos valstybės narės patvirtino ketinimą tokias tarybas įsteigti artimiausiu metu. Veikiančios tarybos, kurių struktūra dėl konkrečioms šalims būdingų aplinkybių skiriasi, jau dabar aktyviai prisideda prie nacionalinių diskusijų apie uždavinius, susijusius su produktyvumu. Komisija įsteigė produktyvumo tarybų tinklą, kuriame jos gali lengviau keistis nuomonėmis, praktinės patirties pavyzdžiais ir patirtimi.

Užimtumo gairių atnaujinimas

Komisija taip pat priėmė pasiūlymą toliau taikyti 2018 m. Tarybos sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. Šių metų pasiūlymu dar kartą patvirtinama, kad užimtumo gairės atitinka 20 Europos socialinių teisių ramsčio principų, nes jų bendri tikslai ir prioritetai tebėra tinkami. Užimtumo gairėse nurodomi bendri nacionalinės užimtumo politikos prioritetai ir tikslai, jos sudaro teisinį konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų pagrindą šiose srityse ir kiekvienais metais turi būti priimamos iš naujo.

Valstybių narių mokymo ir perkvalifikavimo strategijų apžvalgos ataskaita

Šiandien Komisija taip pat paskelbė Tarybos rekomendacijos dėl įgūdžių tobulinimo krypčių, kuri yra naujosios 2016 m. birželio mėn. Komisijos pasiūlytos Naujos Europos įgūdžių darbotvarkės dalis, įgyvendinimo ataskaitą. Šiuo metu ES yra 61 mln. suaugusiųjų, įgijusių ne aukštesnį kaip pagrindinį išsilavinimą. Įgyvendindamos šią rekomendaciją valstybės narės įsipareigojo menkų įgūdžių ir žemos kvalifikacijos suaugusiesiems suteikti naujų ir geresnių galimybių ugdyti pagrindinius raštingumo, skaičiavimo ir skaitmeninius įgūdžius, taip pat įgyti aukštesnę kvalifikaciją. Šioje ataskaitoje apžvelgiamos skirtingo masto ir užmojo priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės. Daugelį iš jų remia Europos socialinis fondas.

Tolesni veiksmai

Tikimasi, kad Taryba aptars šalių ataskaitas ir nuodugnių apžvalgų rezultatus. Per ateinančius mėnesius Komisija, atsižvelgdama į atitinkamų ataskaitų analizę, rengs dvišalius susitikimus su valstybėmis narėmis. Komisijos pirmininko pavaduotojai, Komisijos nariai ir Komisijos tarnybų atstovai lankysis valstybėse narėse, susitiks su vyriausybių, nacionalinių parlamentų atstovais, socialiniais partneriais bei kitomis suinteresuotosiomis šalimis ir aptars ataskaitose nustatytus faktus. Šių vizitų metu taip pat bus konkrečiai aptarti priedai, kuriuose nagrinėjama, kaip ES sanglaudos politikos fondai galėtų padėti patenkinti konkrečius investicijų poreikius valstybėse narėse.

Balandžio mėn. valstybės narės turi pateikti savo nacionalines reformų programas, kuriose išsamiai nurodomi nacionaliniai reformų prioritetai, ir stabilumo (euro zonos šalys) arba konvergencijos (euro zonai nepriklausančios šalys) programas, kuriose išdėstomos jų daugiametės fiskalinės strategijos.

Remdamasi visomis šiomis programomis, pavasarį Komisija pasiūlys naują konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų rinkinį ir jame aptars pagrindinius 2019–2020 m. spręstinus uždavinius. Rekomendacijose taip pat bus pateiktos fiskalinės politikos gairės. Jos bus grindžiamos Komisijos pavasario prognoze, į kurią bus įtraukti galutiniai Eurostato patvirtinti 2018 m. biudžeto duomenys.

Pagrindiniai faktai

Šis žiemos dokumentų rinkinys yra metinio ekonominės politikos koordinavimo ES lygmeniu ciklo – Europos semestro – dalis. Jis parengtas atsižvelgiant į lapkričio mėn. paskelbtą 2019 m. metinę augimo apžvalgą ir euro zonai skirtą rekomendaciją (rudens dokumentų rinkinys), kuriose nustatyti ateinančių metų Europos lygmens prioritetai. Dabar dėmesys sutelkiamas į nacionalinį Europos semestro aspektą.

Dokumentų rinkinys pagrįstas naujausiais Komisijos 2019 m. žiemos ekonominės prognozės duomenimis ir nuolatiniu dialogu su valstybių narių valdžios institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis, kurio tikslas – apžvelgti ilgainiui padarytą pažangą. Šalių ataskaitos suteikia pagrindą valstybėms narėms iki balandžio mėn. vidurio parengti nacionalines programas, o Komisijai vėliau pavasarį pateikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas (pavasario dokumentų rinkinį).

Daugiau informacijos

Informacinis pranešimas Europos semestro žiemos dokumentų rinkinys

28 šalių ataskaitos

Komunikatas dėl pagrindinių šalių ataskaitų išvadų

Nuomonė dėl 2019 m. Slovėnijos biudžeto plano projekto

Graikijai skirta antroji griežtesnės priežiūros ataskaita

Struktūrinių reformų rėmimo programos metinė darbo programa

Atnaujintos 2019 m. užimtumo gairės

Tarybos rekomendacijos dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems pažangos ataskaita

Tarybos rekomendacijos dėl nacionalinių produktyvumo tarybų įsteigimo pažangos ataskaita

Europos semestro ciklo tvarkaraštis

 

Anksčiau skelbti dokumentai

2019 m. metinė augimo apžvalga

2019 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita

2019 m. euro zonai skirta rekomendacija

2019 m. bendros užimtumo ataskaitos projektas

Europos socialinių teisių ramstis ir socialinių rodiklių suvestinė

2019 m. žiemos ekonominė prognozė

2019 m. Europos semestro pradžia. Rudens dokumentų rinkinys

 

Komisijos pirmininko pavaduotojo V. Dombrovskio paskyra tinkle „Twitter“: @VDombrovskis

Komisijos narės M. Thyssen paskyra tinkle „Twitter“: @mariannethyssen

Komisijos nario P. Moscovici paskyra tinkle „Twitter“: @Pierremoscovici

Komisijos narės C. Creţu paskyra tinkle „Twitter“: @CorinaCretuEU

Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato paskyra tinkle „Twitter“: @ecfin

Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato paskyra tinkle „Twitter“: @EU_Social

Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato paskyra tinkle „Twitter“: @EUinmyRegion

 

IP/19/1389

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar