Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

ES biudžetas 2021–2027. Komisija džiaugiasi, kad preliminariai susitarta dėl būsimo Europos gynybos fondo

Briuselis, 2019 m. vasario 20 d.

ES institucijos pasiekė dalinį politinį susitarimą dėl Europos gynybos fondo, kuris padės kurti novatorišką ir konkurencingą gynybos pramonės bazę ir prisidės prie ES strateginės autonomijos stiprinimo.

Pasaulyje, kuriame vis daugiau nestabilumo ir tarpvalstybinių grėsmių mūsų saugumui, nė viena šalis negali sėkmingai veikti pati viena. Būtent todėl J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija deda beprecedentes pastangas, kad galėtų apsaugoti ir apginti europiečius. Komisijos 2018 m. birželio mėn. pasiūlytas Europos gynybos fondas, įtrauktas į 2021–2027 m. ilgalaikį ES biudžetą, – viena iš iniciatyvų, kuria siekiama sustiprinti ES pajėgumus apsaugoti savo piliečius.

Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas sakė: „Tai svarbus žingsnis siekiant, kad europinis bendradarbiavimas gynybos srityje taptų realybe. Europos gynybos fondas padės valstybėms narėms kuo efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus, skatinti stiprią ir novatorišką gynybos pramonę ir puoselėti ES autonomiją ir technologinę lyderystę gynybos srityje.“

Už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir MVĮ atsakinga Komisijos narė Elżbieta Bieńkowska pridūrė: „Šis susitarimas – dar vienas didelis žingsnis siekiant užtikrinti, kad Europa savo piliečiams suteiktų dar didesnį saugumą. Fondas skatins technologines inovacijas ir bendradarbiavimą Europos gynybos sektoriuje, kad Europa galėtų pasinaudoti novatoriškiausiomis sąveikiosiomis gynybos technologijomis ir įranga tokiose naujoviškose srityse kaip dirbtinis intelektas, šifravimo programinė įranga, dronų technologija ar palydovinis ryšys.“

Susitarimu, jei Europos Parlamentas ir Taryba jį oficialiai patvirtins, bus susitarta dėl toliau nurodytų aspektų.

  • Fondas teiks paramą visu pramoninio projektavimo ciklu, pradedant moksliniais tyrimais ir baigiant prototipų kūrimu ir sertifikavimu.
  • Fondas jungtinius mokslinių tyrimų projektus daugiausia finansuos teikdamas subsidijas.
  • Pasibaigus mokslinių tyrimų ir projektavimo etapams, kuriais bus galima gauti 100 proc. finansavimą, iš ES biudžeto skiriamos lėšos papildys valstybių narių investicijas: bus bendrai finansuojamos prototipų kūrimo išlaidos (iki 20 proc.) ir tolesnis testavimas, kvalifikavimo ir sertifikavimo veikla (iki 80 proc.).
  • Fondas, siūlydamas didesnes finansavimo normas, teiks paskatas vykdyti tokius tarpvalstybinius projektus, kuriuose dalyvautų daug gynybos srities tiekimo grandinės MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių.
  • Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projektai, tenkinantys tam tikrus reikalavimus, gali gauti 10 proc. dydžio papildomą bendrą finansavimą, tačiau toks finansavimas automatiškai neskiriamas.
  • Projektai visų pirma turės derėti su valstybių narių pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką (ir ypač pagal Pajėgumų plėtojimo planą) suderintais gynybos prioritetais, tačiau taip pat galės būti atsižvelgta į regioninius ir tarptautinius (pavyzdžiui, NATO nustatytus) prioritetus.
  • Paprastai atitinkančiais reikalavimus bus laikomi tik tie jungtiniai projektai, kuriuose dalyvaus bent trys reikalavimus atitinkantys subjektai iš bent trijų valstybių narių ar asocijuotųjų šalių.
  • Bent 4 proc. (tačiau ne daugiau kaip 8 proc.) biudžeto bus skirta revoliucinėms, didelės rizikos inovacijoms, sustiprinsiančioms Europos ilgalaikę technologinę lyderystę ir gynybos autonomiškumą.
  • Iš esmės į finansavimą galės pretenduoti tik ES ar asocijuotosiose šalyse įsisteigę subjektai, kurių nekontroliuoja trečiosios šalys ar jų juridiniai subjektai. ES veikiančios trečiųjų šalių bendrovių patronuojamosios įmonės gali išimties tvarka tenkinti reikalavimus finansavimui gauti, jeigu laikomasi iš anksto nustatytų sąlygų, kuriomis užtikrinama, kad nebūtų keliamas pavojus ES ir valstybių narių gynybos interesams. Už ES ribų veikiantys subjektai ES finansavimo gauti negalės, tačiau galės dalyvauti bendradarbiavimo projektuose. Taigi, ES niekam neužkerta kelio dalyvauti Europos gynybos fondo veikloje, bet nustato tokias finansavimo sąlygas, kokios nustatomos ES įmonėms trečiųjų šalių rinkose.

Tolesni veiksmai

Preliminarų Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimą, pasiektą vadinamosiose trišalio dialogo derybose, dabar turi formaliai patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba. Būsimo Europos gynybos fondo pasiūlymo biudžeto klausimai ir tam tikros horizontaliosios nuostatos priklausys nuo bendro susitarimo dėl ES kito ilgalaikio biudžeto, kurį Komisija pasiūlė 2018 m. gegužės mėn.

Pagrindiniai faktai

2014 m. birželio mėn. paskelbtose politinėse gairėse Pirmininkas J.-C. Junckeris nurodė, kad Europos piliečių saugumo stiprinimas turėtų būti laikomas prioritetu. 2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį jis paskelbė apie Europos gynybos fondo sukūrimą.

Nuo tada J.-C. Junckerio vadovaujama ir valstybių narių remiama Europos Komisija daro viską, kad bendradarbiavimui gynybos srityje būtų skiriama lėšų iš ES biudžeto.

Lėšų šiai veiklai Komisija ketina skirti ir iš dabartinio ES biudžeto, galiosiančio iki 2020 m. Pirmą kartą Europos istorijoje ES skatina europinį bendradarbiavimą gynybos srityje ir tam skiria 590 mln. EUR (iš kurių 90 mln. EUR – moksliniams tyrimams 2017–2019 m. ir 500 mln. EUR – įrangos ir technologijų kūrimui 2019–2020 m.).

  • Bendradarbiavimas gynybos srityje jau vyksta. Pirmieji iš 2017 m. biudžeto finansuoti ES dotacijų susitarimai buvo susiję su mokslinių tyrimų projektu „Ocean2020“, kuriame dalyvauja 42 partneriai iš 15 ES šalių ir kuriuo remiamos jūrų stebėjimo misijos. Įgyvendinant projektą, operacijoms imta naudoti dronus ir bepiločius povandeninius laivus. Per ateinančias savaites Komisija paskelbs dar daugiau bendradarbiavimu grindžiamų gynybos srities mokslinių tyrimų projektų, kurie bus finansuojami iš 2018 m. biudžeto, ir pristatys darbo programą ir galutinį kvietimą teikti pasiūlymus, kurie galės būti finansuojami iš 2019 m. biudžeto likučio.
  • Komisija jau pradėjo bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad finansuotų bendrus gynybos pramonės projektus. Atsižvelgdama į valstybių narių nuomones, Komisija per kelias savaites priims pirmąją darbo programą, pagal kurią iš 2019–2020 m. ES biudžeto pagal Europos gynybos pramonės plėtros programą bus bendrai finansuojami jungtiniai gynybos pramonės projektai.

Remdamasi šiomis dviem bandomosiomis programomis ir padidinusi pirminį finansavimą, Komisija 2018 m. birželio mėn. pasiūlė sukurti iš būsimo ES ilgalaikio biudžeto finansuojamą 13 mlrd. EUR vertės atskirą Europos gynybos fondą, apimsiantį tiek mokslinius tyrimus, tiek pajėgumų didinimą.

Europos gynybos fondas papildys kitas Komisijos pasiūlytas ES programas. Visų pirma 6,5 mlrd. EUR bus skirta Europos infrastruktūros tinklų priemonei, siekiant išplėsti ES strateginę transporto infrastruktūrą, kad ja būtų galima naudotis karinio mobilumo tikslais, o dar 100 mlrd. EUR pasiūlyta skirti naujai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Europos horizontas“.

 

Daugiau informacijos

Europos Sąjungos padėtis 2016 m.

Pranešimas spaudai „Europos gynybos fondas“, 2017 m. birželio mėn.

Pranešimas spaudai apie pirmąsias gynybos mokslinių tyrimų dotacijas, 2018 m. vasario mėn.

Pranešimas spaudai dėl Europos gynybos fondo 2021–2027 m., 2018 m. birželio mėn.

Informacijos suvestinė „Europos gynybos fondas“, 2018 m. birželio mėn.

Komisijos narės E. Bieńkowskos pranešimas apie gynybą ir kosmosą, 2019 m. sausio mėn.

Pranešimas spaudai apie Europos gynybos pramonės plėtros programą, 2019 m. vasario mėn.

 

IP/19/1269

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar