Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

2018 m. rudens standartinė „Eurobarometro“ apklausa. Artėjant Europos Parlamento rinkimams, ES vertinama iš esmės teigiamai

Briuselis, 2018 m. gruodžio 21 d.

Šiandien paskelbtais „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, dauguma europiečių teigė manantys, kad jų balsas ES yra svarbus. Toks rezultatas gautas pirmą kartą. Teigiamai ES vertinančių europiečių skaičius auga.

Parama ekonominei ir pinigų sąjungai tebėra didelė, o euro zonoje – rekordiškai didelė

Tai keli pagrindiniai šiandien paskelbtos naujausios standartinės „Eurobarometro“ apklausos, kuri buvo atlikta lapkričio 8–22 d., rezultatai.

1. Daugėja teigiamų politinių rodiklių

Pirmą kartą nuo tada, kai užduodamas toks klausimas, didžioji dauguma europiečių teigė manantys, kad ES rūpi jų nuomonė (49 proc., +4 proc. punktai, palyginti su 2018 m. pavasariu). 47 proc. su tuo nesutiko (2 proc. punktais mažiau nei 2018 m. pavasarį), o 4 proc. (-2  proc. punktai) atsakė nežinantys. Šešiolikoje ES valstybių narių dauguma respondentų sutiko, kad ES jų nuomonė yra svarbi – daugiausia tokių respondentų buvo Danijoje (73 proc.), Švedijoje (71 proc.) ir Vokietijoje (70 proc.).

Teigiamą nuomonę apie ES turi 43 proc. europiečių (t. y. 3 proc. punktais daugiau nei 2018 m. pavasarį) – tai aukščiausias lygis nuo pat 2009 m. rudens. Daugiau nei trečdalis respondentų (36 proc., 1 proc. punktu mažiau nei 2018 m. pavasarį) ES vertina nei teigiamai, nei neigiamai, o penktadalis – neigiamai (20 proc., -1 proc. punktas). 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Nuo paskutinės standartinės „Eurobarometro“ apklausos 2018 m. pavasarį teigiamą nuomonę apie ES turinčių respondentų dalis išaugo septyniolikoje ES valstybių narių: daugiausia Švedijoje (53 proc., +11 proc. p.), Ispanijoje (43 proc., +10 proc. p.) ir Jungtinėje Karalystėje (43 proc., +9 proc. p.).

Pasitikėjimas ES išlieka stabilus (42 proc.) ir yra didžiausias nuo 2010 m. rudens. ES iš esmės pasitikima septyniolikoje ES valstybių narių (2018 m. pavasarį –15); labiausiai – Lietuvoje (65 proc.), Danijoje (60 proc.) ir Švedijoje (59 proc.) Pasitikėjimas ES tebėra didesnis nei pasitikėjimas nacionalinėmis vyriausybėmis ar parlamentais. 42 proc. europiečių pasitiki Europos Sąjunga, o 35 proc. – savo šalies parlamentu ir vyriausybe (abiem atvejais 1 proc. p. daugiau nei 2018 m. pavasarį).

2. ES pilietybė ir laisvas judėjimas remiami visose ES valstybėse narėse

Visose 28 valstybėse narėse ES piliečiais jautėsi didžioji dauguma respondentų – 71 proc. (1 proc. p. daugiau, palyginti su 2018 m. pavasariu). Ši tendencija ryškiausia Liuksemburge (89 proc.), mažiausiai ryški Bulgarijoje (51 proc.).

Dauguma respondentų (83 proc., 1 proc. punktu daugiau nei 2018 m. pavasarį) pritarė laisvam ES piliečių judėjimui. Visose valstybėse daugiau nei du trečdaliai respondentų teigė remiantys narėse laisvą piliečių judėjimą.

3. Parama eurui ir toliau lieka didelė

Praėjus dvidešimčiai metų nuo bendros valiutos įvedimo parama ekonominei ir pinigų sąjungai ir euro zonai tebėra rekordiškai didelė — bendrą ES valiutą remia trys ketvirtadaliai respondentų (75 proc., +1 proc. p.).

Kad Europos ekonomikos padėtis yra gera, mano 49 proc. europiečių (tai 1 proc. punktu mažiau nei 2018 m. pavasarį). Kita vertus, 38 proc. (+1 proc. p.) respondentų laikėsi nuomonės, kad Europos ekonomikos padėtis yra bloga, o 13 proc. nuomonės neturėjo.

Nors skirtumas – vos vienas procentinis punktas, nacionalinę ekonomiką teigiamai vertino kiek daugiau – 49 proc. – respondentų (stabilus skaičius) nei neigiamai – 48 proc. (+1 proc. p.). Šešiolikoje ES valstybių narių (palyginti su 14 valstybių narių 2018 m. pavasarį) dauguma respondentų laikėsi nuomonės, kad nacionalinės ekonomikos padėtis yra gera. Daugiausia taip teigusių respondentų buvo Maltoje (95 proc.), Liuksemburge ir Nyderlanduose (po 91 proc.). Tokios nuomonės laikėsi ir aštuoni iš dešimties respondentų Danijoje, Vokietijoje, Švedijoje (po 88 proc.) ir Austrijoje (81 proc.). Mažiausiai respondentų, maniusių, kad jų nacionalinė ekonomika laikosi gerai, buvo Graikijoje (6 proc.), Kroatijoje (16 proc.), Ispanijoje ir Bulgarijoje (po 18 proc.).

4. Migracija ir terorizmas tebelieka opiausios europiečių problemos

Svarbiausia ES lygmens problema tebelieka imigracija – ją paminėjo 40 proc. respondentų (+2 proc. p., palyginti su 2018 m. pavasariu). Imigracijos problema minėta dvigubai dažniau nei terorizmo (20 proc.) – palyginti su 2018 m. pavasariu, terorizmas kaip problema minėtas gerokai rečiau (-9 proc. p.), tačiau lieka antras pagal svarbą. Trečioje vietoje – valstybių narių viešieji finansai (19 proc., +2 proc. p.). Viešieji finansai tarp trijų didžiausių problemų patenka pirmą kartą nuo 2014 m. rudens; jie pralenkė ekonominę padėtį, pirmą kartą nuo 2010 m. rudens nusmukusią į ketvirtą vietą (18 proc.). Klimato kaitą kaip problemą nurodė 16 proc. respondentų (didžiausias – net 5 proc. p. – padidėjimas). Ši problema dabar – penktoje vietoje.

Nors nedarbo problema ES lygmeniu tėra šeštoje vietoje (13 proc., žemiausias lygis nuo 2010 m.), nacionaliniu lygmeniu nedarbas kelia didžiulį susirūpinimą (23 proc., -2 proc. p.). Tai yra žemiausias rodiklis nuo 2007 m. Didėjančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos (21 proc., +4 proc. p.) nacionaliniu lygmeniu užima tokią pačią poziciją kaip imigracijos problema (21 proc.). Pirmą kartą nuo 2008 m. rudens susirūpinimas pragyvenimo išlaidomis yra viena iš dviejų svarbiausių nacionalinio lygmens problemų. Ketvirtoje vietoje (20 proc., -3 proc. p.) – sveikata ir socialinė apsauga, sugrįžusios į 2017 m. rudens lygį. Penktą vietą dalijasi ekonominė padėtis (15 proc., nepasikeitė) ir pensijos (15 proc., -2 proc. p.), o šeštoje – į naujas aukštumas pakilę aplinka, klimatas ir energijos klausimai (14 proc., +4 proc. p.).

 

Pagrindiniai faktai

2018 m. lapkričio 8–22 d. atliekant 2018 m. rudens standartinę „Eurobarometro“ apklausą (EB 90) respondentai buvo apklausiami individualiai. Apklausoje dalyvavo 32 600 ES valstybių narių[1] ir šalių kandidačių[2] gyventojų.

[1] 27 424 interviu 28 ES valstybėse narėse.

[2] 28 Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, penkiose šalyse kandidatėse (buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Turkijoje, Juodkalnijoje, Serbijoje ir Albanijoje) ir Kipro turkų bendruomenės gyvenamoje šalies dalyje, kurios nekontroliuoja Kipro Respublikos valdžia.

 

Daugiau informacijos

Standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 90

PRIEDAS

1. Mano nuomonė ES yra svarbi

Europos ekonomikos padėties suvokimas

 

2. Nuomonė apie ES

1

 

3. Pasitikėjimas ES

Nuomonė apie ES

 

4. Paramos eurui lygis tebelieka didžiausias

 Pasitikėjimas ES

 

5. Europos ekonomikos padėties suvokimas

Europos ekonomikos padėties suvokimas

 

6. Nacionalinės ekonomikos padėties suvokimas

Nacionalinės ekonomikos padėties suvokimas

 

 7. Laisvas judėjimas

Laisvas judėjimas

 

8. ES pilietybė

ES pilietybė

 

9. Didžiausios ES problemos 

 Laisvas judėjimas

 Daugiausia du atsakymai: šeši dažniausiai paminėti punktai.

 

10. Didžiausios nacionalinės problemos

 ES pilietybė

 Daugiausia du atsakymai: šeši dažniausiai paminėti punktai.

 

IP/18/6896


Side Bar