Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Rezervas „rescEU“. Komisija palankiai vertina preliminarų susitarimą stiprinti ES civilinę saugą*

Briuselis, 2018 m. gruodžio 12 d.

Šiandien Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba ėmėsi pagrindinių veiksmų, kad būtų pasiektas politinis susitarimas dėl rezervo „rescEU“, kuriuo siekiama stiprinti ES civilinės saugos reagavimo į nelaimes pajėgumus.

Pastaraisiais metais nuo įvairių gaivalinių nelaimių nukentėjo šimtai žmonių visuose ES regionuose, o infrastruktūrai padaryta žala skaičiuojama milijardais. Siekiant geriau apsaugoti piliečius, rezervu „rescEU“ bus stiprinamas esamas ES civilinės saugos mechanizmas. Visų pirma bus sukurtas naujas Europos pajėgumų rezervas, kurį, be kita ko, sudarys miškų gaisrų gesinimo orlaiviai, specialūs vandens siurbliai, paieškos ir gelbėjimo operacijų miestuose pajėgumai, lauko ligoninės ir greitosios medicinos pagalbos grupės.

Šia proga Pirmininkas J.-C. Junckeris sakė: „Europa, sauganti piliečius, turi padėti įvykus nelaimei. Kai yra pavojingas miškų gaisras arba potvynis, kuriam suvaldyti nepakanka nacionalinių reagavimo pajėgumų, mūsų piliečiams reikia veiksmų, o ne žodžių. Rezervu „rescEU“ bus konkrečiai parodytas solidarumas nuo nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms.“

Už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingas Komisijos narys Christos Stylianides sakė: „Gaivalinės nelaimės nepaiso sienų, o klimato kaita didina jų riziką ir poveikį. Rezervas „rescEU“ pakylės civilinės saugos mechanizmą į naują lygį. O šiandien matome, kad viskas yra įmanoma, tereikia pastangų. Esu dėkingas Europos Parlamentui, visų pirma Parlamento narei pranešėjai Elisabettai Gardini, Parlamento nariui, nuomonės dėl biudžeto referentui Jose-Manueliui Fernandesui ir Tarybai pirmininkaujančiai Austrijai už prisiimtą vadovaujamą vaidmenį. Patobulinus ES civilinės saugos mechanizmą atsiras daugiau pajėgumų, bus geriau koordinuojama valstybių narių veikla ir, svarbiausia, užtikrintas veiksmingesnis ES piliečių solidarumas. Tai yra Europos iššūkių sprendimas.

Europos reagavimo pajėgumų stiprinimas

ES stiprins reagavimo pajėgumus šiais veiksmais:

  • bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis sukurs bendrą Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų rezervą. Šie pajėgumai apims gaisro gesinimo orlaivius ir kitas reagavimo į situacijas, kurioms reikia greitosios medicinos pagalbos, arba į cheminius, biologinius, radiologinius ir branduolinius incidentus, priemones;
  • bendrai finansuos rezervo „rescEU“ pajėgumų, naudojamų vykdant ES civilinės saugos mechanizmo operacijas, veiklos išlaidas;
  • bendrai finansuos rezervo „rescEU“ pajėgumų plėtojimą;
  • didins finansinę paramą Europos civilinės saugos rezerve užregistruotiems pajėgumams, įskaitant paramą išlaidoms, susijusioms su prisitaikymu, remontu, veiklos vykdymu (ES viduje) ir transportu (už ES ribų).

Nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms stiprinimas

ES sustiprins paramą valstybėms narėms, kad jos geriau valdytų nelaimių riziką:

  • sukurs supaprastintą duomenų teikimo sistemą, daugiausia dėmesio skiriant pagrindinių rūšių rizikai, darančiai tarpvalstybinį poveikį, ir mažai tikėtinai didelio poveikio rizikai;
  • rems valstybes nares, kad jos, remdamosi konsultacijų mechanizmu, rengdamos ekspertų misijas ir įgyvendinamos rekomendacijas, sustiprintų savo turimas priemones;
  • dalysis žiniomis ir patirtimi, sukurdama ES civilinės saugos žinių tinklą.

Tolesni veiksmai Šiandien pasiekus politinį susitarimą, rezervui „rescEU“ turės oficialiai pritarti Europos Parlamentas ir ES Taryba.

Pagrindiniai faktai

Kodėl reikia rezervo „rescEU“? Dabartinis ES civilinės saugos mechanizmas grindžiamas sistema, pagal kurią ES koordinuoja savanoriškus dalyvaujančių valstybių įnašus ir teikia pagalbą jos paprašiusiai šaliai. Siūlymus suteikti pagalbą koordinuoja Briuselyje esantis Europos reagavimo į nelaimes koordinavimo centras. Pastaruoju metu dėl ekstremalių oro sąlygų ir kitų reiškinių valstybės narės nebepajėgia padėti vienos kitoms, ypač tada, kai panaši nelaimė tuo pačiu metu įvyksta keliose valstybėse narėse. Tokiais atvejais, kai ištekliai yra riboti arba jų visai nėra, ES neturi galimybių padėti nukentėjusioms valstybėms narėms. Be to, dėl didėjančios rizikos pobūdžio kyla poreikis bendrai apsvarstyti, kokių reikia pajėgumų, kurių šiuo metu valstybės narės neturi, kad būtų galima įveikti mažai tikėtiną didelio poveikio riziką.

Europos Sąjungoje įvyko daug nelaimių, nusinešusių gyvybių ir padariusių žalos gyventojams, bendruomenėms, įmonėms ir aplinkai. Vien 2017 m. Europoje dėl gaivalinių nelaimių žuvo 200 žmonių. Ekonominiai nuostoliai taip pat dideli: 2016 m. Europos žemyne padaryta beveik 10 mlrd. EUR žala.

 

*Atnaujinta 2018 12 12 18:10 val.

IP/18/6766

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar