Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Europos semestro rudens dokumentų rinkinys. Integracinio ir tvaraus augimo rėmimas

Briuselis, 2018 m. lapkričio 21 d.

Komisija išdėsto 2019 m. ES ekonominius ir socialinius prioritetus, teikia nuomones dėl biudžeto planų projektų ir patvirtina, kad Italijos atveju nustatyta itin rimta Stabilumo ir augimo pakto neatitiktis. Pirmą kartą į Europos semestrą integruota Graikija.

2019 m. Europos semestro ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo ciklas prasideda vykstant stabiliam, bet ne tokiam dinamiškam augimui didelio nenuspėjamumo sąlygomis. Nuo 2014 m. pasiekta daug, bet turi būti nuveikta dar daugiau integraciniam ir tvariam augimui bei darbo vietų kūrimui paremti, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą. ES lygmeniu tam būtina priimti sprendimus, kurių reikia siekiant toliau stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS). Nacionaliniu lygmeniu svarbu skubiai išnaudoti dabartinį augimo pagreitį fiskaliniams rezervams kaupti ir skolai mažinti. Investuojant ir vykdant struktūrines reformas dėmesį reikia dar labiau sutelkti į našumo ir augimo potencialo didinimą. Šie veiksmai sudarys sąlygas tvariam makrofinansiniam stabilumui ir padės užtikrinti ilgalaikį ES konkurencingumą. Tai savo ruožtu sudarys prielaidas kurti daugiau ir geresnių darbo vietų, didinti socialinį teisingumą ir užtikrinti aukštesnius gyvenimo standartus europiečiams.

Šiandienos dokumentų rinkinys grindžiamas 2018 m. rudens ekonomine prognoze ir Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio 2018 m. pranešime apie Sąjungos padėtį išdėstytais prioritetais.

Komisijos pirmininko pavaduotojas euro ir socialinio dialogo reikalams, taip pat atsakingas už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą Valdis Dombrovskis: „Dabar Europoje – geras ekonominis laikotarpis, bet didėjanti rizika rodo, kad jis nesitęs amžinai. ES šalims reikia labai tikslingų investicijų ir atnaujintų pastangų vykdyti reformas, kad stiprėtų jų augimo prielaidos ir didėtų našumas. Kalbant apie biudžeto politiką, metas mažinti valdžios sektoriaus skolas ir atkurti fiskalinius rezervus. Tai mums suteiks veiksmų laisvės, kurios reikės kito nuosmukio laikais. Dabar taip pat metas daryti pažangą stiprinant Europos ekonominę ir pinigų sąjungą.“

Už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Komisijos narė Marianne Thyssen: „Pastaraisiais metais atsigaunant ekonomikai buvo ypač aktyviai kuriamos darbo vietos, ir nedarbas ima siekti rekordines žemumas.Tuo pat metu darbo rinkoje dalyvauja vis daugiau žmonių. Darbo jėgos aktyvumo lygis pakilo iki rekordinio lygio – jis net aukštesnis negu JAV rodiklis. Dabar palankios sąlygos daugiau investuoti į mūsų visuomenę ir žmones, kad šis atsigavimas būtų nuolatinis ir naudingas kiekvienam – taip pat ir būsimoms kartoms.“

Už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas Komisijos narys Pierre'as Moscovici: „ES ekonomika ir toliau auga sveiku tempu. Šiandien Komisijos pateikiamais politiniais patarimais siekiama užtikrinti, kad ji liktų stipri ir taptų dar atsparesnė, nes vis labiau nenuspėjamomis pasaulinėmis aplinkybėmis niekas nėra savaime suprantamas dalykas. Kad euro zona tvariai klestėtų, jai reikia ne tik patikimų viešųjų finansų, bet ir konkurencingos ekonomikos bei įtraukios visuomenės.“

Praėjusiais metais išimtinai palanki pasaulinė ekonomikos padėtis ir žemos palūkanų normos padėjo remti augimą, užimtumą, investicijas ir mažinti skolą ES ir euro zonoje. Prognozuojama, kad visos valstybės narės ir toliau augs, nors ir lėčiau, nes vidaus vartojimas ir investicijos išlieka tvirti. Jeigu nebus didelių sukrėtimų, Europa turėtų pajėgti išlaikyti didesnį nei potencialus ekonomikos augimą, spartų darbo vietų kūrimą ir mažėjantį nedarbą. Euro zonos valstybių narių viešųjų finansų būklė labai pagerėjo, o bendras euro zonos valdžios sektoriaus deficitas dabar yra mažesnis nei 1 %. Tačiau skola tebėra didelė keliose šalyse. Ekonomikai toliau augant, metas kaupti fiskalinius rezervus, kurių gali reikėti prasidėjus kitam nuosmukio laikotarpiui ir siekiant sušvelninti galimą poveikį užimtumo ir socialinėje srityse.

2019 m. metinė augimo apžvalga

Metinėje augimo apžvalgoje (MAA), kurioje nustatomi bendrieji ateinančių metų ekonomikos ir socialiniai prioritetai, ES ir jos valstybės narės raginamos imtis ryžtingų ir darnių politikos veiksmų užtikrinti integracinį ir tvarų augimą. Nacionaliniu lygmeniu politikos pastangos turėtų būti sutelktos į kokybiškas investicijas ir reformas, kuriomis didinamas našumo augimas, įtraukumas ir instituciniai gebėjimai bei toliau užtikrinamas makrofinansinis stabilumas ir patikimi viešieji finansai. ES lygmens prioritetai yra bendrosios rinkos stiprinimas, ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) struktūros kūrimo baigimas ir pažanga įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio principus.

2019 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita

Įspėjimo mechanizmo ataskaitoje (ĮMA), kuri yra makroekonominiam disbalansui nustatyti skirta patikros priemonė, nurodyta, kad 2019 m. turi būti atliekama nuodugni trylikos valstybių narių apžvalga. Tose apžvalgose bus įvertinta, ar valstybėse yra susidaręs makroekonominis disbalansas. 2019 m. automatiškai bus atliekama tų valstybių narių, kuriose disbalansas buvo nustatytas per ankstesnę makroekonominio disbalanso procedūrą (MDP), nuodugni apžvalga. Tai tokios valstybės: Airija, Bulgarija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Švedija ir Vokietija. Bus atliekama ir Graikijos bei Rumunijos nuodugni apžvalga.

2019 m. bendros užimtumo ataskaitos projektas

Iš bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojama užimtumo ir socialinė padėtis Europoje, projekto matyti, kad visoje ES toliau kuriamos darbo vietos, mažėja nedarbas ir gerėja socialinė padėtis. Į ataskaitą įtraukti ir socialinių rodiklių suvestinės (joje valstybių narių rezultatai analizuojami atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramsčio principus) duomenys.

Antrąjį 2018 m. ketvirtį ES dirbo 239 mln. žmonių – tai didžiausias kada nors užregistruotas skaičius. Nuo J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos kadencijos pradžios sukurta maždaug 12 mln. darbo vietų. Žmonių, kuriems kyla skurdo arba socialinės atskirties rizika, dalis 2017 m. pastebimai sumažėjo: palyginti su ankstesniais metais, iš skurdo išbrido arba socialinę atskirtį įveikė daugiau kaip penki milijonai žmonių. Bendras žmonių, kuriems kyla skurdo arba socialinės atskirties rizika, skaičius sumažėjo labiau už prieš krizę buvusį lygį.

Tačiau, kad ekonomika atsigauna, dar turi pajusti visos visuomenės grupės. Vyresnio amžiaus asmenų užimtumas pastarąjį dešimtmetį gerokai išaugo, bet jaunimui, žemos kvalifikacijos gyventojams ir migrantų kilmės asmenims įsidarbinti tebėra sunku keliose valstybėse narėse. Moterų dalyvavimas darbo rinkoje toliau sparčiai auga, bet vyrų ir moterų darbo užmokesčio bei pensijų skirtumas vis dar labai nesumažėjo.

Namų ūkių pajamos didėja, bet kai kuriose valstybėse narėse jos tebėra mažesnės negu prieš krizę. Realusis darbo užmokestis 2018 m. augo, bet jo augimas ir toliau yra mažesnis už našumo augimą ir silpnesnis negu būtų galima tikėtis atsižvelgiant į teigiamus darbo rinkos ir ekonominius rezultatus. Apskritai nelygybė ir skurdas tebekelia susirūpinimą.

Rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos

Rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos, kurioje išdėstomos konkrečios priemonės, kurios yra itin svarbios euro zonos veikimui, buvo supaprastinta siekiant daugiau dėmesio skirti pagrindiniams uždaviniams. Rekomendacijoje raginama vykdyti politiką, kuria remiamas integracinis ir tvarus augimas ir gerinamas atsparumas, perbalansavimas bei konvergencija euro zonoje. Dokumentu rekomenduojama teikti pirmenybę reformoms, kuriomis didinamas našumas ir augimo potencialas, stiprinama bendroji rinka, gerinamos verslo aplinka ir darbo rinka bei skatinamos investicijos.

Komisija rekomenduoja gerinti viešųjų finansų kokybę bei struktūrą ir atkurti fiskalinius rezervus, kad per kitą nuosmukio laikotarpį būtų daugiau veiksmų laisvės. Šiuo metu einamosios sąskaitos deficitą turinčios valstybės narės turėtų siekti didinti našumą ir mažinti išorės skolą. Einamosios sąskaitos perteklių turinčios valstybės narės turėtų stiprinti investicijoms ir darbo užmokesčio augimui palankias sąlygas.

Komisija rekomenduoja perkelti mokesčių naštą nuo darbo jėgos, stiprinti švietimo sistemas, investuoti į gebėjimus ir aktyvios darbo rinkos politikos bei socialinės apsaugos sistemų veiksmingumą ir adekvatumą. Tai dera su Europos socialinių teisių ramsčio principais.

Komisija taip pat ragina daryti sparčią Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo pažangą, laikantis su pasiūlymu dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos susijusių Komisijos pasiūlymų, be kita ko, dėl Reformų rėmimo programos ir Europos investicijų stabilizavimo priemonės.

Rekomendacijoje taip pat raginama tęsti bankų sąjungos kūrimo darbą užtikrinant, kad pradėtų veikti Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, ir sukuriant Europos indėlių garantijų sistemą. Turėtų būti siekiama ir finansinės integracijos stiprinant Europos reguliavimo ir priežiūros struktūrą. Turėtų būti toliau dedamos pastangos mažinti neveiksnių paskolų kiekį ir užkirstas kelias jų susidarymui ateityje. Siekiant baigti kurti bankų sąjungą itin svarbu iki 2018 m. pabaigos priimti 2016 m. lapkričio mėn. priemonių bankų sektoriuje rinkinį. Labiau integruotas finansų sektorius – iki galo suformuota bankų sąjunga ir reali kapitalo rinkų sąjunga – padės sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį: jis geriau atitiks euro zonos svorį pasaulyje.

Nuomonės dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų

Komisija taip pat priėmė nuomones, ar euro zonos valstybių narių 2019 m. biudžeto planų projektai atitinka Stabilumo ir augimo paktą.

Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis

Italijos atveju, įvertinusi lapkričio 13 d. pateiktą peržiūrėtą biudžeto plano projektą, Komisija patvirtina, kad nustatyta itin rimta Italijai skirtos 2018 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacijos neatitiktis. Komisija jau 2018 m. spalio 23 d. priimtoje nuomonėje nustatė itin rimtą neatitiktį reikalavimams pirminiame biudžeto plano projekte, kurį Italija pateikė 2018 m. spalio 16 d.

Dešimties valstybių narių – Airijos, Austrijos, Graikijos, Kipro, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Suomijos ir Vokietijos – biudžeto planų projektai atitinka Stabilumo ir augimo paktą 2019 m.

Trijų valstybių narių – Estijos, Latvijos ir Slovakijos – biudžeto planų projektai iš esmės atitinka Stabilumo ir augimo paktą 2019 m. Iš šių šalių planų matyti, kad gali būti šiek tiek nukrypta nuo šalies vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba koregavimo planų siekiant to tikslo.

Keturių valstybių narių – Belgijos, Portugalijos, Prancūzijos ir Slovėnijos – biudžeto planų projektai gali neatitikti Stabilumo ir augimo pakto 2019 m. Iš tų valstybių narių biudžeto planų projektų matyti, kad gali būti labai nukrypta nuo koregavimo planų, kuriais siekiama atitinkamo vidutinės trukmės biudžeto tikslo.

Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis (perviršinio deficito procedūra)

Numatoma, kad Ispanijos nominalusis deficitas kitais metais sumažės tiek, kad nesieks 3 %, ir šaliai veikiausiai bus nustota taikyti perviršinio deficito procedūrą. Vadinasi nuo kitų metų Ispanijai būtų taikoma prevencinė pakto dalis. Šiame kontekste Ispanijos pateiktas biudžeto plano projektas gali neatitikti Stabilumo ir augimo pakto 2019 m. Tai grindžiama 2018 m. rudens ekonominės prognozės projekcija, kad 2019 m. bus labai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinės trukmės biudžeto tikslo, ir kad nebus laikomasi pereinamojo laikotarpio skolos mažinimo kriterijaus.

Veiksmai pagal Stabilumo ir augimo paktą

Komisija taip pat ėmėsi veiksmų pagal Stabilumo ir augimo paktą.

Italijos atveju Komisija atliko naują prima facie
neatitikties skolos kriterijui vertinimą. Italijos valdžios sektoriaus skola, 2017 m. siekusi 131,2 % BVP (tai tolygu
37 000 EUR vienam gyventojui), viršija Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Šis naujas vertinimas buvo būtinas, nes veiksniai, kuriuos Komisija analizavo praėjusį gegužės mėn., Italijos 2019 m. fiskaliniuose planuose iš esmės pakito. Į šioje naujoje ataskaitoje, parengtoje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalį, pateiktą analizę įtrauktas visų susijusių veiksnių vertinimas, be kita ko: i) faktas, kad negali būti tvirtinama, jog makroekonominės sąlygos, nepaisant pastaruoju metu sustiprėjusios ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizikos, paaiškina didelius Italijos atitikties skolos mažinimo kriterijui trūkumus, atsižvelgiant į tai, kad nominaliojo BVP augimas buvo didesnis negu 2 % nuo 2016 m.; ii) faktas, kad vyriausybės planai reiškia pastebimą atsitraukimą nuo ankstesnių augimą skatinančių struktūrinių reformų, ypač ankstesnių pensijų reformų; ir, visų pirma, iii) remiantis ir vyriausybės planais, ir Komisijos 2018 m. rudens prognoze, nustatyta rizika, kad 2018 m. bus labai nukrypta nuo rekomenduojamo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinės trukmės biudžeto tikslo, ir nustatyta itin rimta neatitiktis Italijai skirtai 2018 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacijai 2019 metais. Apskritai analizė rodo, kad reikėtų daryti prielaidą, jog nesilaikoma Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/1997 nustatyto skolos kriterijaus, todėl yra pagrįsta skola grindžiama perviršinio deficito procedūra.

Komisija nustatė, kad Vengrija nesiėmė veiksmingų priemonių, kad atsižvelgtų į 2018 m. birželio mėn. Tarybos rekomendaciją, ir siūlo Tarybai priimti Vengrijai skirtą persvarstytą rekomendaciją panaikinti didelį nuokrypį nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinės trukmės biudžeto tikslo. 2018 m. birželio mėn. Taryba pateikė Vengrijai skirtą 1 % BVP metinio struktūrinio koregavimo 2018 m. rekomendaciją pagal didelio nuokrypio procedūrą. Atsižvelgdama į vėlesnius įvykius ir į tai, kad Vengrija nesiėmė veiksmingų priemonių, kad panaikintų didelį nuokrypį, dabar Komisija siūlo persvarstytą rekomendaciją, kad 2019 m. metinis struktūrinis koregavimas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 1 % BVP. Vengrijos valdžios sektoriaus deficitas padidėjo nuo -1,6 % 2016 m. iki -2,4 % 2018 m. Prognozuojama, kad jis išliks kiek mažesnis negu -2 % ateinančius dvejus metus.

Komisija nustatė, kad Rumunija nesiėmė veiksmingų priemonių, kad atsižvelgtų į birželio mėn. Tarybos rekomendaciją, ir siūlo Tarybai priimti Rumunijai skirtą persvarstytą rekomendaciją panaikinti didelį nuokrypį nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinės trukmės biudžeto tikslo. 2018 m. birželio mėn. Taryba pateikė Rumunijai skirtą 0,8 % BVP metinio struktūrinio koregavimo ir 2018 m., ir 2019 m. rekomendaciją pagal didelio nuokrypio procedūrą. Atsižvelgdama į vėlesnius įvykius ir į tai, kad Rumunija nesiėmė veiksmingų priemonių, kad panaikintų didelį nuokrypį, dabar Komisija siūlo persvarstytą rekomendaciją, kad 2019 m. metinis struktūrinis koregavimas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 1 % BVP. Rumunijos valdžios sektoriaus deficitas padidėjo nuo -0,5 % 2015 m. iki -2,9 % 2016 m. Prognozuojama, kad jis pasieks -3,3 % 2018 m., -3,4 % 2019 m. ir -4,7 % 2020 m. Tai didžiausias deficitas ES.

Graikijai skirta griežtesnės priežiūros ataskaita

Komisija priėmė pirmą Graikijai skirtą griežtesnės priežiūros sistemos, įdiegtos 2018 m. rugpjūčio 20 d. pasibaigus Europos stabilumo mechanizmo stabilumo paramos programai, ataskaitą. Ataskaitoje daroma išvada, kad Graikijos pateiktu 2019 m. biudžeto plano projektu užtikrinama, kad bus laikomasi įsipareigojimo pasiekti pirminį perteklių – 3,5 % BVP. Nustatyta, kad pažanga įgyvendinant reformas kitose srityse yra nevienoda ir kad valdžios institucijos turės paspartinti įgyvendinimą, kad būtų pasiekti jų tikslai. 2018 m. birželio 22 d. Euro grupės susitikime susitarta dėl didelio skolos priemonių rinkinio. Sąlygiškų skolos priemonių taikymas priklausys nuo to, ar antrojoje griežtesnės priežiūros sistemos ataskaitoje reformų pažanga bus įvertinta teigiamai. Ataskaita bus paskelbta kitų metų pradžioje.

Kas toliau?

Komisija ragina Tarybą aptarti dokumentų rinkinį ir patvirtinti šiandien pateiktas gaires. Ji taip pat tikisi vaisingų diskusijų su Europos Parlamentu dėl ES ir euro zonos politikos prioritetų bei toliau bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais visais lygmenimis per Europos semestrą.

DAUGIAU INFORMACIJOS

Informacinis pranešimas apie Europos semestro rudens dokumentų rinkinį

2019 m. metinė augimo apžvalga

2019 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita

2019 m. euro zonai skirta rekomendacija

2019 m. bendros užimtumo ataskaitos projektas

Komunikatas dėl euro zonos 2019 m. biudžeto planų projektų

2019 m. biudžeto planų projektai

Italijai skirta ataskaita pagal 126 straipsnio 3 dalį

Graikijai skirta griežtesnės priežiūros ataskaita

2018 m. rudens ekonominė prognozė

Komisijos pirmininko pavaduotojo V. Dombrovskio paskyra tinkle „Twitter“: @VDombrovskis

Komisijos nario P. Moscovici paskyra tinkle „Twitter“: @pierremoscovici

Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato paskyra tinkle „Twitter“: @ecfin

IP/18/6462

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar