Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

2018 m. rudens ekonominė prognozė. Stabilus, bet ne toks dinamiškas augimas didelio nenuspėjamumo sąlygomis

Briuselis, 2018 m. lapkričio 8 d.

Prognozuojama, kad po geriausio per dešimtmetį rezultato – 2,4 proc. 2017 m. – euro zonos ekonomikos augimas sulėtės iki 2,1 proc. 2018 m., o vėliau toliau lėtės iki 1,9 proc. 2019 m. ir 1,7 proc. 2020 m. Tokia pati padėtis numatoma ir 27 ES valstybėse narėse: prognozuojama, kad ekonomika augs 2,2 proc. 2018 m., 2,0 proc. 2019 m. ir 1,9 proc. 2020 m.

Pernai pasaulinė padėtis buvo išimtinai palanki ir sudarė sąlygas tvirtai ekonominei veiklai ir investicijoms ES ir euro zonoje. Prognozuojama, kad nepaisant nenuspėjamesnės aplinkos visų valstybių narių ekonomika ir toliau augs, nors ir lėčiau, nes vidaus vartojimas ir investicijos išlieka tvirti. Jeigu nebus didelių sukrėtimų, Europa turėtų pajėgti išlaikyti didesnį nei potencialus ekonomikos augimą, spartų darbo vietų kūrimą ir mažėjantį nedarbą. Tačiau šis pagrindinis scenarijus priklauso nuo vis daugėjančių tarpusavyje susijusių ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizikos veiksnių.

Komisijos pirmininko pavaduotojas euro ir socialinio dialogo reikalams, taip pat atsakingas už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą, Valdis Dombrovskis teigė: „Numatoma, kad šiais ir kitais metais augs visų ES šalių ekonomika, dėl to atsiras daugiau darbo vietų. Tačiau didėja tiek išorės, tiek vidaus aplinkos nenuspėjamumas ir rizika ir jie pradeda daryti poveikį ekonominės veiklos tempui. Turime išlikti budrūs ir dėti daugiau pastangų, kad padidintume savo ekonomikos atsparumą. ES lygmeniu tai reiškia, kad turime priimti konkrečius sprendimus dėl tolesnio savo ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo. Nacionaliniu lygmeniu yra dar daugiau priežasčių, dėl kurių reikia stiprinti fiskalinius rezervus ir mažinti skolą, kartu užtikrinant, kad augimo naudą pajustų ir pažeidžiamiausi visuomenės nariai.

Už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas Komisijos narys Pierre'as Moscovici sakė: „Europos ekonomika pakankamai tvirta, nors augimas palaipsniui lėtėja. Mes prognozuojame, kad ši tendencija nekis ateinančius dvejus metus, nes nedarbas toliau mažėja ir pasiekė žemesnį lygį, nei buvo prieš krizę. Numatoma, kad euro zonos valstybės skola toliau mažės, o deficitas išliks gerokai mažesnis nei 1 proc. BVP. Tarptautinė aplinka darosi vis nenuspėjamesnė, taigi politikos formuotojai tiek Briuselyje, tiek valstybių narių sostinėse turi stengtis užtikrinti, kad euro zonai pakaktų pajėgumo spręsti galimas ateities problemas.“

Vidaus paklausa skatina augimą

Pasaulyje didėjantis nenuspėjamumas, įtampa tarptautinėje prekyboje ir didesnės naftos kainos paveiks Europos ekonomikos augimą. Nors ne vienus metus užimtumas sparčiai augo, ekonomikos augimą kai kuriose valstybėse narėse taip pat paveiks lėčiau gerėjanti darbo rinkos padėtis ir didėjantys pasiūlos apribojimai.

Ekonomikos augimo veiksniai vis labiau priklauso nuo vidaus sąlygų: kai kuriose valstybėse narėse privatų vartojimą turėtų skatinti didesnis darbo užmokesčio augimas ir fiskalinės priemonės. Be to, tikimasi, kad finansavimo sąlygos ir dideli pajėgumų naudojimo koeficientai ir toliau bus palankūs investicijoms. Numatoma, kad 2019 m. – pirmą kartą nuo 2007 m. – visose valstybėse narėse bus investuojama daugiau.

Dėl visų šių veiksnių visose valstybėse narėse bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų toliau augti, tačiau tempas lėtės ir, atrodo, šiek tiek labiau, nei manyta vasarą.

Nedarbas toliau mažėja

Per pirmąjį 2018 m. pusmetį darbo rinkos sąlygos toliau gerėjo, o užimtumo augimas išliko toks pat, nors ekonomika augo lėčiau.

Tolesnis ekonomikos augimas ir struktūrinių reformų įgyvendinimas dalyje valstybių narių toliau padės kurti darbo vietas. Nedarbas ir toliau turėtų mažėti, tačiau lėčiau nei anksčiau, nes užimtumo augimą galiausiai stabdo didėjantis darbo jėgos trūkumas ir lėtesnis ekonomikos augimas.

Numatoma, kad euro zonoje nedarbas šiemet sumažės iki 8,4 proc., 2019 m. – iki 7,9 proc., o 2020 m. – iki 7,5 proc. 27 ES valstybėse narėse šiais metais prognozuojamas 7,4 proc. nedarbas, 2019 m. jis sumažės iki 7 proc., o 2020 m. bus 6,6 proc. Tai būtų žemiausias nedarbo lygis, užfiksuotas nuo 2000 m. sausio mėn., kai pradėti rengti mėnesiniai nedarbo duomenų rinkiniai.

Naftos kainų skatinamas infliacijos augimas

Prognozuojama, kad bendroji infliacija prognozės laikotarpiu išliks nedidelė. Euro zonoje infliacija turėtų siekti 1,8 proc. 2018 ir 2019 m. ir sumažėti iki 1,6 proc. 2020 m.

Dėl padidėjusių naftos kainų šiais metais infliacija didėjo, ir numatoma, kad teigiamas kainų bazės poveikis išliks ir kitų metų pirmąjį ketvirtį. Nors pagrindinė infliacija, kuri neapima energijos ir neperdirbtų maisto produktų kainų, šiemet kol kas buvo palyginti nedidelė, numatoma, kad ji dar kartą taps pagrindiniu bendrąją infliaciją 2020 m. skatinančiu veiksniu, nes stiprėjant darbo rinkoms didės darbo užmokestis.

Viešieji finansai. Skola mažėja, o bendras euro zonos valdžios sektoriaus deficitas dabar yra mažesnis nei 1 proc.

Prognozuojama, kad dėl mažesnių palūkanų išlaidų euro zonos valdžios sektoriaus deficitas, palyginti su BVP, šiais metais toliau mažės. Šis mažėjimas bus sustabdytas kitais metais – pirmą kartą nuo 2009 m., nes fiskalinė politikos kryptis 2019 m. taps skatinamąja, o 2020 m. – iš esmės neutrali. Numatoma, kad euro zonos valdžios sektoriaus deficitas 2018 m. sumažės iki 0,6 proc., 2019 m. – iki 0,8 proc., o 2020 m. – iki 0,7 proc. Numatoma, kad 27 ES valstybių narių valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo 0,6 proc. 2018 m. iki 0,8 proc. 2019 m., o 2020 m. sumažės iki 0,6 proc. Apskritai ši tendencija yra vienas iš reikšmingų padėties gerėjimo ženklų, palyginti su padėtimi prieš dešimtmetį – 2009 m., kai deficitas euro zonoje buvo aukščiausias – 6,2 proc., o ES – 6,6 proc.

Prognozuojama, kad euro zonoje ir beveik visose valstybėse narėse dėl skolą mažinančio pirminio pertekliaus ir nuolatinio augimo skolos ir BVP santykis ir toliau mažės. Euro zonos skolos ir BVP santykis sumažės nuo 86,9 proc. 2018 m. iki 84,9 proc. 2019 m. ir 82,8 proc. 2020 m. (2014 m. jis buvo net 94,2 proc.). 27 ES valstybių narių skolos ir BVP santykis sumažės nuo 80,6 proc. BVP 2018 m. iki 78,6 proc. 2019 m. ir 76,7 proc. 2020 m.

Perspektyvą temdo įvairūs tarpusavyje susiję rizikos veiksniai ir nenuspėjamumas

Su prognozėmis susijęs nenuspėjamumas yra didelis ir yra daug tarpusavyje susijusių ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizikos veiksnių. Jeigu bent vienas jų taptų realybe, jis galėtų sustiprinti kitus ir padidinti jų poveikį.

Perkaitus JAV ekonomikai ir prie to prisidėjus prociklinėms fiskalinėms paskatoms, palūkanų normos galėtų kilti greičiau, nei tikėtasi, o tai turėtų didelį neigiamą šalutinį poveikį už JAV ribų, visų pirma besiformuojančiose rinkose, kurios jautriai reaguoja į kapitalo srautų pokyčius ir yra veikiamos skolų JAV doleriais. Dėl to gali padidėti įtampa finansų rinkose. ES taip pat galėtų nukentėti dėl savo stiprių prekybos ryšių ir poveikio bankams.

Be to, tikėtinas JAV einamosios sąskaitos deficito padidėjimas galėtų padidinti įtampą prekiaujant su Kinija. Atsižvelgiant į įmonių skolos ir finansinio nestabilumo lygį, dėl to Kinijoje gali padidėti nevaldomo koregavimo rizika. Bet koks prekybos įtampos padidėjimas taip pat neigiamai paveiktų ES: darytų poveikį pasitikėjimui, investicijoms ir didelei jos integracijai į pasaulines vertės grandines.

Pačioje ES labai įsiskolinusių valstybių narių viešųjų finansų kokybė ir tvarumas galėtų turėti įtakos vietos bankų sektoriui: kelti pavojų finansiniam stabilumui ir stabdyti ekonominę veiklą.

Galiausiai išlieka rizika, susijusi su derybų dėl „Brexitʼo“ baigtimi.

Grynai techninė prielaida dėl 2019 ir 2020 m., susijusi su Jungtine Karalyste

Siekiant palyginti tam tikro laiko pokyčius, į projekcijas įtrauktos visos 28 valstybės narės, tarp jų ir Jungtinė Karalystė. Turint omenyje vykstančias derybas dėl JK išstojimo iš ES sąlygų, projekcijos grindžiamos grynai technine prielaida, kad 27 ES valstybių narių ir JK prekybos santykiai nepakis. Tai daroma išimtinai prognozavimo tikslais ir neturi jokios įtakos vykstančioms deryboms, susijusioms su 50 straipsnio procesu.

Pagrindiniai faktai

Ši prognozė pagrįsta techninėmis prielaidomis dėl valiutos kursų, palūkanų normų ir biržos prekių kainų (galutinė duomenų įtraukimo data – 2018 m. spalio 22 d.). Dėl visų kitų gautų duomenų, įskaitant prielaidas dėl vyriausybių politikos, šioje prognozėje atsižvelgiama į informaciją, gautą iki spalio 22 d. imtinai. Teikiant projekcijas laikomasi prielaidos, kad politika nesikeis, nebent būtų paskelbta patikima ir pakankamai išsami informacija apie politikos priemones.

Kitoje 2019 m. vasario mėn. skelbsimoje 2019 m. žiemos tarpinėje ekonominėje prognozėje Europos Komisija atnaujins BVP ir infliacijos projekcijas.

Nuo šių metų Europos Komisija sugrįžo prie senos praktikos: kasmet skelbs po dvi išsamias prognozes (pavasario ir rudens) ir po dvi tarpines prognozes (žiemos ir vasaros), o ne po tris išsamias prognozes žiemą, pavasarį ir rudenį, kaip buvo daroma nuo 2012 m. Tarpinės prognozės apima visų valstybių narių ir euro zonos, taip pat visos ES metinį ir ketvirčio BVP ir einamųjų bei vėlesnių metų infliaciją. Šitaip grįžtama prie Komisijos ankstesnio prognozių teikimo modelio ir Komisijos prognozių tvarkaraštis suvienodinamas su kitų institucijų (pvz., Europos Centrinio Banko, Tarptautinio valiutos fondo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) tvarkaraščiais.

Daugiau informacijos

Visas dokumentas. 2018 m. rudens ekonominė prognozė.

Komisijos pirmininko pavaduotojo V. Dombrovskio paskyra tinkle „Twitter“: @VDombrovskis

Komisijos nario P. Moscovici paskyra tinkle „Twitter“: @pierremoscovici

Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato paskyra tinkle „Twitter“: @ecfin

IP/18/6254

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar

Documents


AF18_Tables_EN.pdf