Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Sąjungos padėtis 2018 m. Komisija atskleidžia veiksmingesnės finansinės struktūros investicijoms už ES ribų remti planą

Briuselis, 2018 m. rugsėjo 12 d.

Europos Komisija pristato veiksmingesnio valdymo modelio ir glaudesnio daugiašalių bei nacionalinių vystymosi proceso dalyvių bendradarbiavimo veiksmus.

 

banner

 

2018 m. rugsėjo 12 d. pristatydamas metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį, Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pasiūlė Naująjį Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljansą, kad investicijos būtų nukreiptos ten, kur svarbiausia – į įgūdžių ugdymą ir darbo vietų kūrimą. Tam reikia veiksmingesnio valdymo modelio ir glaudesnio daugiašalių bei nacionalinių vystymosi proceso dalyvių Europoje bendradarbiavimo. Todėl šiandien Europos Komisija siūlo keletą būdų, kaip spręsti investavimo iššūkius ir teikti daugiau galimybių Afrikoje, ES kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje. Tarp jų – raginimas daugiašaliams ir nacionaliniams vystymosi proceso dalyviams imtis bendrų iniciatyvų ir stipresnė Europos finansinė struktūra, atitinkanti naujosios Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės užmojį.

Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: „Europos Sąjunga gali pasigirti įspūdingais paramos investicijoms už ES ribų rezultatais. Tačiau galėtume pasiekti kur kas daugiau, jei dirbtume veiksmingiau ir glaudžiau. Mums nereikia naujų institucijų ar išminčių, kad pasiektume mūsų tikslų; mums reikia išmintingų sprendimų, kurie būtų skubiai priimti pasikliaunant esamomis struktūromis ir partneriais. Komisija pasirengusi atlikti savo vaidmenį – užtikrinti tinkamą valdymą. Daugybė investicijų iššūkių ir galimybių Afrikoje, ES kaimyninėse šalyse ir pasaulyje negali laukti.“

Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas sakė: „Turime didinti ES išorės veiksmų finansinį pajėgumą. Principas yra paprastas. Pagal novatorišką Investicijų plano Europai modelį padidinsime galimų skirti lėšų kiekį, sutelkdami ES biudžeto lėšas ir EIB, ERPB, valstybių narių vystymosi bankų ir privačiojo sektoriaus lėšas. Taip galėsime daugiau investuoti į programas, kuriomis remiamas ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas bei vystymasis ir kuriomis padedama šalinti pagrindines migracijos priežastis kaimyninėse šalyse, Afrikoje ir kitur.“

Už tarptautinį bendradarbiavimą ir vystymąsi atsakingas Komisijos narys Nevenas Mimica sakė: „Darniam vystymuisi užtikrinti, stabilumui skatinti ir pasaulinio masto iššūkiams įveikti ekonominio ir politinio pažeidžiamumo sąlygomis ypač svarbu sudaryti palankesnes sąlygas viešosioms ir privačioms investicijoms Afrikoje, kaimyninėse šalyse ir mūsų partnerių šalyse. Komisija, pasitelkdama neseniai pasiūlytą Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę, šioje srityje nori veikti su plačiu užmoju. Esu įsitikinęs, kad šiandien mūsų siūloma struktūra yra geriausias ir veiksmingiausias būdas įgyvendinti mūsų plataus užmojo pasiūlymus trumpalaikėje perspektyvoje.“

Dubliavimosi vengimas, užtikrinant glaudesnį bendradarbiavimą

Komisija nustatė glaudesnio Europos investicijų banko (EIB), kaip ES banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ir nacionalinių bei regioninių vystymosi proceso dalyvių bendradarbiavimo galimybes, siekiant pasinaudoti jų atitinkama patirtimi ir kompetencija, kartu išlaikant įvairovę rinkoje. Vienas toks sėkmingas koordinavimo pavyzdys yra Vakarų Balkanų investicijų programa, pagal kurią bendri partneriai yra Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, o taip pat Komisija, Europos Tarybos vystymo bankas ir keletas kitų dvišalių paramos teikėjų. Tokį modelį būtų galima pritaikyti ir kitose srityse. Turėtų būti naudojamos jau veikiančios struktūros, o ne kuriamos naujos, o pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas sąveikai ir veiksmingesniam bendradarbiavimui. Tai galima padaryti, pavyzdžiui, pasitelkiant veikiančias atitinkamas regionines ar specializuotas pavienes finansų įstaigas arba įgyvendinant bendras iniciatyvas.

Didesnis veiksmingumas pasitelkiant stipresnę Europos finansinę struktūrą

Siekdama užtikrinti, kad ES pasiektų savo išorės politikos tikslus ir kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų panaudoti veiksmingai, Komisija yra pasirengusi užtikrinti tvirtesnį politikos valdymą ir priežiūrą, kai priimami sprendimai dėl ES biudžeto garantijos naudojimo išorės investicijoms, neprisiimdama vystymosi banko užduočių. Be to, Komisija siūlo iš anksto labiau koordinuoti darbą su valstybėmis narėmis, kad tarptautinių finansų įstaigų valdymo struktūrose jos kalbėtų vieningai ir kad darbas geriau atitiktų ES vystymosi finansavimo tikslus. Tai ilgainiui galėtų nuvesti prie bendro balsavimo ES valstybių narių vardu Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko valdyboje.

Galiausiai pagal kitą daugiametę finansinę programą (DFP) ES turėtų sukurti išorės investicijų platformą – taip visos esamos ES biudžeto išorės investicijų programos ir priemonės būtų sujungtos į vieną platformą. Komisija ir valstybės narės, pasitelkdamos nepriklausomus ekspertus, atliekančius programų ir projektų portfelių rizikos vertinimą, nustatytų sektorinius ir geografinius prioritetus. Europos investicijų bankas – ES investicijų partneris – ir kitos vystymosi finansų įstaigos pagal savo atitinkamą kompetenciją turėtų tiesioginę prieigą prie ES garantijos, kad vietoje būtų suteikta didžiausia pridėtinė vertė. Komisija būtų atsakinga už tai, kad būtų tikrinama, ar planuojami projektai atitinka reikalavimus, ir už bendrą ES garantijos naudojimo valdymą, tačiau neatliktų jokių bankinių operacijų.

Tolesni veiksmai

2018 m. spalio mėn. Komisija sukvies visus susijusius subjektus, įskaitant valstybes nares, vystymosi finansų įstaigas ir kitas suinteresuotąsias šalis, kad būtų galima kuo greičiau įgyvendinti šiandien pristatytus veiksmus. Tai neturi įtakos vykstančioms deryboms dėl būsimos Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės, kurią Komisija pasiūlė 2018 m. birželio mėn. ir kuriai numatoma skirti 89,2 mlrd. EUR iš ES biudžeto. Priemone per tris jos srautus – geografinį, teminį ir greitojo reagavimo – bus sprendžiami tokie pasauliniai iššūkiai, kaip žmogaus teisės, lyčių lygybė, klimato kaita, migracija ir konfliktų prevencija. Pasiūlyme apžvelgiamos tinkamiausios konkrečiomis aplinkybėmis finansinės priemonės, pavyzdžiui, dotacijos, finansinės priemonės ir garantijos arba jų derinys. Į pasiūlymą įtrauktas Išorės investicijų plano modelis, be to, didinamas Europos darnaus vystymosi fondas – naujai Išorės veiksmų garantijai suteikiama iki 60 mlrd. EUR. Dėl pasiūlymo šiuo metu derasi Europos Parlamentas ir valstybės narės Taryboje.

Pagrindiniai faktai

Siekiant reaguoti į vis sudėtingesnius iššūkius visame pasaulyje, pradedant konfliktais ir migracija ir baigiant klimato kaita ir demografiniais sunkumais, vystymuisi finansuoti reikia pasitelkti įvairius finansavimo šaltinius – tiek viešuosius, tiek privačius. ES turi pritaikyti savo dabartinius modelius, kad kuo labiau padidintų jų veiksmingumą besikeičiančiame pasaulyje.

Siekiant paskatinti investicijas Afrikos ir Europos kaimyninėse šalyse partnerėse, 2016 m. pradėtas įgyvendinti Europos išorės investicijų planas. Juo siekiama prisidėti prie JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo ir sutelkti bei pritraukti tvarias viešąsias ir privačiąsias investicijas, kad būtų pagerintas ekonominis ir socialinis vystymasis bei kuriamos darbo vietos. Jo finansavimo šaltinis – Europos darnaus vystymosi fondas, grindžiamas sėkminga J.-C. Junckerio plano Europos strateginių investicijų fondo patirtimi, panaudojant 4,1 mlrd. EUR ES biudžeto garantiją privatiems investuotojams pritraukti į projektus, kurių inovacijos ir rizika yra didesnės. Pasinaudojant 75 mln. EUR garantija, viena Išorės investicijų plano investicijų programa galėtų sukurti 800 000 darbo vietų.

Išorės investicijų planas jau duoda pirmuosius rezultatus. 2018 m. liepos 10 d. ES patvirtino finansinių garantijų programų paketą, kurio vertė maždaug 800 mln. EUR. Tai padės pritraukti maždaug 8–9 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų Afrikoje ir kaimyninėse šalyse, o iki 2020 m. ši suma gali siekti 44 mlrd. EUR. Derinant valstybių narių ir kitų šaltinių įnašus, investicijos pagal aptariamą planą galėtų išaugti dvigubai – iki 88 mlrd. EUR.

Siekdama spręsti dabartinius pasaulinius iššūkius, Europos Komisija kitame ilgalaikiame ES biudžete (2021–2027 m.) siūlo padidinti išorės veiksmų biudžetą iki 123 mlrd. EUR, gerokai supaprastinti jo struktūrą ir padaryti jį lankstesniu ir veiksmingesniu.

Daugiau informacijos

Informacinis pranešimas: Sąjungos padėtis 2018 m. Veiksmingesnė finansinė struktūra investicijoms už ES ribų remti. Dažnai užduodami klausimai

Komunikatas „Veiksmingesnės investicijų už Europos Sąjungos ribų finansinės struktūros kūrimas

Komunikatas „Naujas Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljansas

Išorės investicijų plano svetainė

2018 m. liepos 11 d. pranešimas spaudai. ES išorės investicijų planas. Pirmieji projektai Afrikoje ir kaimyninėse šalyse

2018 m. birželio 14 d. pranešimas spaudai. ES biudžetas. ES pasirengimas tinkamai atlikti stiprios pasaulinės veikėjos vaidmenį

Europos Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio 2018 m. pranešimas apie Sąjungos padėtį

IP/18/5703

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar