Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Sąjungos padėtis 2018 m. Svarbesnis ES vaidmuo pasaulio arenoje – Europos Komisija siūlo veiksmingiau priimti bendros užsienio ir saugumo politikos sprendimus

Briuselis, 2018 m. rugsėjo 12 d.

banner

2018 m. rugsėjo 12 d. skaitydamas pranešimą apie Sąjungos padėtį Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė:  „Turime padidinti savo galimybes užsienio politikos klausimais kalbėti vienu balsu. Dėl šios priežasties Komisija šiandien siūlo pereiti prie sprendimų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma tam tikrose išorės santykių srityse. Ne visose, bet tam tikrose, be kita ko, žmogaus teisių ir civilinių misijų srityse. Dabartinės Sutartys tai leidžia, tad manau, kad atėjo laikas pasinaudoti primirštu Lisabonos sutarties lobiu – nuostata dėl pereigos, kuria remdamiesi sprendimus galime priimti kvalifikuota balsų dauguma.“

Šiandien Europos Komisija pasiūlė, kaip padidinti Europos Sąjungos galimybes atlikti svarbesnį ir veiksmingesnį vaidmenį pasaulinėje arenoje. Visų pirma Pirmininkas J.-C. Junckeris pasiūlė valstybėms narėms pasinaudoti galiojančiomis ES taisyklėmis ir tam tikrose ES bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityse pereiti nuo vieningo balsavimo prie sprendimų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma. Tai padėtų ES atlikti svarbesnį vaidmenį pasaulio arenoje, labiau veikti pasaulinius įvykius ir prisiimti tarptautinę atsakomybę.

Komisija nustatė tris konkrečias sritis, kuriose būtų galima tai padaryti siekiant užtikrinti, kad ES labiau populiarintų savo vertybes pasaulyje, gintų savo interesus ir greitai priimtų sprendimus. Tai yra: 1) kolektyvinis reagavimas į žmogaus teisių pažeidimus, 2) veiksmingas sankcijų taikymas, 3) civilinių saugumo ir gynybos misijų pradėjimas ir valdymas.

Naudojimasis Sutartyse numatytomis galimybėmis

Vėlesniais Sutarties pakeitimais valstybės narės laipsniškai perėjo prie dažnesnio sprendimų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma. Tačiau galiojančiomis Sutarties nuostatomis, leidžiančiomis bendros užsienio ir saugumo politikos klausimus spręsti lanksčiau, ir toliau beveik nesinaudojama. Konkrečiai tai yra Europos Sąjungos sutarties 31 straipsnio 2 ir 3 dalys – jos suteikia daug iki šiol neišnaudotų galimybių. Šiandienos sudėtingame ir prieštaringame pasaulyje, kur viskas tarpusavyje susiję, atėjo laikas pasinaudoti turimomis priemonėmis ir suteikti ES galių apginti savo piliečius, paremti kolektyvinius interesus ir užtikrinti stabilumą savo kaimynystėje ir tolesnėse šalyse.

Nors pastaraisiais metais ES bendros užsienio ir saugumo politikos svarba labai išaugo, vieningas balsavimas ne kartą trukdė veiksmingai priimti sprendimus ir ES greitai bei ryžtingai veikti. Todėl Europos Komisija nustatė konkrečias sritis, kuriose ES gebėjimas veikti turėtų būti labai padidintas. Šiandien paskelbtame komunikate Europos Komisija išdėstė, kuriose srityse Taryba galėtų pasinaudoti galiojančiomis Sutartimis ir dažniau sprendimus priimti kvalifikuota balsų dauguma kartu išsaugodama principą ES siekti bendro sutarimo. Didinti užsienio politikos sprendimų veiksmingumą dar svarbiau atsižvelgiant į galimą Europos Sąjungos plėtrą ateityje.

Konkrečiai Europos Komisija ragina vadovus 2019 m. gegužės 9 d. Sibiu įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime susitarti išplėsti sprendimų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma taikymą bendros užsienio ir saugumo politikos srityje remiantis ES sutarties 31 straipsnio 3 dalimi, vadinamąja nuostata dėl pereigos, pagal kurią Europos Vadovų Taryba gali (vieningai) leisti Tarybai tam tikrais bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais priimti sprendimą kvalifikuota balsų dauguma. Tie klausimai susiję su:

  1. pozicijomis dėl žmogaus teisių tarptautiniuose forumuose;
  2. sprendimais dėl sankcijų režimo taikymo;
  3. sprendimais dėl civilinių bendros užsienio ir saugumo politikos misijų.

Sprendimų priėmimas kvalifikuota balsų dauguma stiprina Sąjungą ir padeda pasiekti bendrą sutarimą

Patirtis rodo, kad kitose srityse, kuriose nustatyta taisyklė sprendimus priimti kvalifikuota balsų dauguma, būtent ES prekybos politikoje, ne tik stiprinamas ES vaidmuo pasaulio arenoje, bet ir priimami veiksmingesni sprendimai. Sprendimų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma perspektyva yra galingas katalizatorius, galintis paskatinti valstybes nares siekti veiksmingo bendro sutarimo ir vienybės. Bendras sutarimas taip pat reiškia didesnę atsakomybę už priimtus sprendimus.

Tačiau Sutartyje numatyta tam tikrų specialių apsaugos priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti valstybių narių pagrindinius interesus ir prerogatyvas įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką: karinio arba gynybinio pobūdžio sprendimai į sprendimų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma sritį neįtraukti (ES sutarties 31 straipsnio 4 dalis). Be to, ES sutarties 31 straipsnio 2 dalyje numatytas sustabdymo principas, kuriuo remdamosi valstybės narės gali prieštarauti, kad sprendimas būtų priimamas kvalifikuota balsų dauguma dėl „esminių ir konkrečiai nurodytų su nacionaline politika susijusių priežasčių“.

 

Pagrindiniai faktai

Vieningai sprendimai ir toliau bus priimami šiose politikos srityse: mokesčių, socialinio draudimo ar socialinės apsaugos, naujų šalių stojimo į ES, operatyvinio policijos bendradarbiavimo ir bendros užsienio ir saugumo politikos, net jeigu Sutartyse yra numatytos galimybės pasinaudoti lankstesniais sprendimo priėmimo būdais.

Europos Sąjungos sutartyje numatyta galimybė pereiti nuo dabar taikomos bendros vieningo balsavimo taisyklės prie bendros užsienio ir saugumo politikos sprendimų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma. ES sutarties 31 straipsnio 2 dalyje Tarybai jau leista spręsti kvalifikuota balsų dauguma tam tikrais iš anksto apibrėžtais atvejais. Specialia bendrai užsienio ir saugumo politikai taikoma ES sutarties 31 straipsnio 3 dalies nuostata dėl pereigos Europos Vadovų Taryba įgaliojama leisti plačiau taikyti kvalifikuotą balsų daugumą sprendžiant bendros užsienio ir saugumo politikos klausimus, jei valstybės narės tam vieningai pritaria. Abi Sutarties nuostatos atspindi įsitikinimą, kad veiksminga, savalaikė ir įtikinama bendra užsienio ir saugumo politika galėtų būti palaipsniui pagrįsta ne tik vienbalsiu sprendimu, bent tam tikrose atrinktose srityse.

Romos sutarties 60-mečio proga priimtoje 2017 m. Romos deklaracijoje pripažinta, kad stipri ES yra kaip niekada svarbi. Kad Sąjunga atliktų svarbesnį vaidmenį pasaulio arenoje, pranešime apie Sąjungos padėtį 2017 m. Pirmininkas J.-C. Junckeris pasiūlė „apsvarstyti, kurie užsienio politikos sprendimai galėtų būti priimami kvalifikuota balsų dauguma, o nebe vienbalsiai“, – tai padėtų ES tapti veiksmingesne pasaulinio masto veikėja. Siekiant šio tikslo, 2018 m. birželio mėn. Mezebergo deklaracijoje dėl Europos pažado užtikrinti saugumą ir klestėjimą atnaujinimo Vokietijos Kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat paragino „ieškoti naujų būdų, kaip padidinti ES bendros užsienio ir saugumo politikos sprendimų priėmimo spartą ir veiksmingumą“ ir „vykdant platesnio masto diskusijas dėl sprendimų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma principo taikymo, kai sprendžiami ES politikos klausimai, išsiaiškinti galimybes bendros užsienio ir saugumo politikos srityje priimti sprendimus balsų dauguma“.

 

Daugiau informacijos

INFORMACINIS PRANEŠIMAS. Balsavimas kvalifikuota balsų dauguma – veiksmingesnės Europos užsienio ir saugumo politikos laidas

Europos Komisijos komunikatas „Svarbesnis vaidmuo pasaulio arenoje. Veiksmingesnis ES bendros užsienio ir saugumo politikos sprendimų priėmimas“

Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio pranešimas apie Sąjungos padėtį 2018 m.

 

PRIEDAS. ES sutarties 31 straipsnis

1. Sprendimus pagal šį skyrių [2 SKYRIUS. KONKREČIOS NUOSTATOS DĖL BENDROS UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKOS] vieningai spręsdamos priima Europos Vadovų Taryba ir Taryba, išskyrus atvejus, kai šiame skyriuje numatyta kitaip. Teisėkūros procedūra priimami aktai nėra priimami.

Bet kuri balsuojant susilaikiusi Tarybos narė savo susilaikymą gali pateisinti padarydama oficialų pareiškimą pagal šią pastraipą. Tokiu atveju ji nėra įpareigojama taikyti sprendimo, bet pripažįsta, kad tas sprendimas įpareigoja Sąjungą. Atitinkama valstybė narė, paisydama savitarpio solidarumo, nesiima jokių veiksmų, galinčių prieštarauti arba kliudyti tuo sprendimu grindžiamai Sąjungos veiklai, o kitos valstybės narės gerbia jos poziciją. Jei šitaip savo susilaikymą pateisinusios Tarybos narės sudaro ne mažiau kaip trečdalį valstybių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip trečdaliui Sąjungos gyventojų, sprendimas nepriimamas.

2. Nukrypdama nuo 1 dalies nuostatų, Taryba kvalifikuota balsų dauguma:

- priima Sąjungos veiksmus nustatančius arba poziciją apibrėžiančius sprendimus remdamasi su Sąjungos strateginiais interesais ir tikslais susijusiu Europos Vadovų Tarybos sprendimu, nurodytu 22 straipsnio 1 dalyje;

- priima Sąjungos veiksmus nustatantį arba poziciją apibrėžiantį sprendimą, remdamasi pasiūlymu, kurį pateikia Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Europos Vadovų Tarybos specialiu prašymu, jos pačios arba vyriausiojo įgaliotinio iniciatyva;

- priima visus sprendimus, įgyvendinančius sprendimą, kuris nustato Sąjungos veiksmus arba apibrėžia Sąjungos poziciją;

- skiria specialų įgaliotinį pagal 33 straipsnį.

Jei Tarybos narė pareiškia, kad dėl esminių ir konkrečiai nurodytų su nacionaline politika susijusių priežasčių ji neketina pritarti sprendimui, priimamam kvalifikuota balsų dauguma, dėl jo nebalsuojama. Vyriausiasis įgaliotinis, glaudžiai konsultuodamasis su atitinkama valstybe nare, ieško jai priimtino sprendimo. Jeigu jam nepavyksta, Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali prašyti, kad tas klausimas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai vieningai priimti sprendimą.

3. Europos Vadovų Taryba gali vieningai priimti sprendimą, nustatantį, kad Taryba sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma ir kitais 2 dalyje nenurodytais atvejais.

4. 2 ir 3 dalys netaikomos karinio arba gynybinio pobūdžio sprendimams.

5. Procedūrinius klausimus Taryba sprendžia savo narių balsų dauguma.

IP/18/5683

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar