Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Naujas Pasaulio dykumėjimo atlasas atskleidžia, kad planetos gamtos išteklių būklė dar niekada nebuvo tokia bloga

Briuselis, 2018 m. birželio 21 d.

Šiandien Europos Komisijos mokslo ir žinių tarnyba Jungtinis tyrimų centras paskelbė naują Pasaulio dykumėjimo atlaso leidimą. Juo naudodamiesi sprendimų priėmėjai galės tinkamiau vietoje spręsti dirvožemio praradimo ir dirvožemio degradacijos, kitaip tariant, blogos jo būklės, problemas.

Atlase pirmą kartą išsamiai ir remiantis įrodymais įvertinta dirvožemio degradacija pasaulio mastu ir akivaizdžiai parodoma, kaip svarbu nedelsiant imtis taisomųjų priemonių. 

Už švietimą, kultūrą, jaunimo reikalus ir sportą atsakingas Komisijos narys Tiboras Navracsicsius, kuris yra atsakingas ir už Jungtinį tyrimų centrą, teigė: „Per du dešimtmečius nuo ankstesnio Pasaulio dykumėjimo atlaso leidimo žemės ir dirvožemio būklė smarkiai pablogėjo. Jei norime planetą išsaugoti ateinančioms kartoms, turime kuo skubiau keisti požiūrį į šiuos vertingus išteklius. Šis naujas ir daug pažangesnis atlaso leidimas viso pasaulio politikos formuotojams suteikia išsamios ir lengvai prieinamos informacijos apie dirvožemio degradaciją ir jos priežastis, taip pat kokiomis priemonėmis dykumėjimą būtų galima sustabdyti ir nualintą žemę atkurti.“ 

Jį papildė už aplinką, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Karmenu Vella: „Pasaulio dykumėjimo atlasas padės mums geriau suprasti augančią dykumėjimo ir dirvožemio degradacijos problemą ir atrasti būdų jai spręsti. Iš atlaso matyti, kad dykumėjimas vis labiau paveikia ES teritoriją. Jame pabrėžiama, kaip svarbu žemės ir miškų ūkio, energetikos ir klimato politikos srityse imtis priemonių, kad būtų saugomas dirvožemis ir tvariai naudojama žemė ir vanduo. Tai jau numatyta ES Dirvožemio teminėje strategijoje ir ji teikia vilties, kad pajėgsime sustabdyti žemės būklės blogėjimą, kaip siekiama vienu iš 2030 m. darnaus vystymosi tikslų.“ 

Atlase pateikiama konkrečių pavyzdžių, kaip dėl žmogaus veiklos nyksta rūšys, kyla grėsmė pristigti maisto, intensyvėja klimato kaita ir žmonės yra priversti palikti savo namus. 

Duomenys rodo, kad augant gyventojų skaičiui ir kintant mūsų vartojimo modeliams, planetos gamtos ištekliams tenka dar neregėtas krūvis:

  • daugiau kaip 75 proc. Žemės ploto jau yra nualinta, o iki 2050 m. gali būti ir daugiau kaip 90 proc.;

  • kasmet, daugiausia Afrikoje ir Azijoje, nualinamas pusės Europos Sąjungos dydžio plotas (4,18 mln. km²);

  • su dirvožemio degradacija susiję ES ekonominiai nuostoliai skaičiuojami dešimtimis milijardų eurų kasmet;

  • prognozuojama, kad iki 2050 m. dėl dirvožemio degradacijos ir klimato kaitos pasaulio pasėlių derlius sumažės apie 10 proc. Labiausiai bus paveiktos Indija, Kinija ir Afrika į pietus nuo Sacharos – ten pasėlių derlius gali sumažėti perpus;

  • kadangi sparčiai kertami miškai, klimato kaitos poveikį sušvelninti bus dar sunkiau;

  • prognozuojama, kad iki 2050 m. dėl įvairių su žemės išteklių stygiumi susijusių problemų bus priversti persikelti iki 700 milijonų žmonių. Iki amžiaus pabaigos šis skaičius gali išaugti iki 10 milijardų. 

Nors dirvožemio būklė blogėja visame pasaulyje, tai vyksta vietos mastu ir turi būti sprendžiama vietos priemonėmis. Tam, kad būtų sustabdyti dirvožemio degradacija ir biologinės įvairovės nykimas, vietos subjektai turi parodyti daugiau ryžto ir veiksmingiau bendradarbiauti. 

Žemės ūkio plėtra – viena pagrindinių dirvožemio degradacijos priežasčių – galėtų būti apribota didinant derlių esamoje dirbamoje žemėje, pereinant prie augalinės mitybos, vartojant gyvulinės kilmės baltymus iš tvarių šaltinių ir mažinant maisto nuostolius bei švaistymą. 

Atlase aiškiai aptariamos pagrindinės dirvožemio degradacijos visame pasaulyje priežastys. Jame taip pat sukauptas didžiulis kiekis duomenų, prognozių ir pasaulinių duomenų rinkinių, pagal kuriuos galima nustatyti svarbius biofizinius ir socialinius bei ekonominius procesus, kurie pavieniui arba kartu su kitais procesais gali nulemti netvarų žemės naudojimą ir dirvožemio degradaciją. 

Pagrindiniai faktai 

Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje pasaulio valstybių vadovai įsipareigojo „iki 2030 m. kovoti su dykumėjimu, atkurti nualintą žemę ir dirvožemį, įskaitant žemę, paveiktą dykumėjimo, sausros ir potvynių, ir siekti, kad žemės būklė neblogėtų visame pasaulyje“. Nors pasaulio mastu dykumėjimo problema sprendžiama pagal Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu, dirvožemio degradacija patenka į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Biologinės įvairovės konvencijos sritį. Dirvožemio degradacijos ir dykumėjimo problemos svarba paskatino suformuluoti 15.3 darnaus vystymosi tikslą, kuriuo siekiama sustabdyti žemės būklės blogėjimą. 

Dykumėjimo poveikis jaučiamas 8 proc. ES teritorijos, daugiausia pietų, rytų ir vidurio Europoje. Šių regionų, kurių bendras plotas 14 mln. hektarų, dirvožemis itin jautrus dykumėjimui. Pagal JT konvenciją dėl kovos su dykumėjimu šią problemą turinčios paskelbė trylika ES valstybių narių: Bulgarija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. ES yra pasiryžusi visomis išgalėmis saugoti dirvožemį ir skatinti tausiai naudoti žemę. Į šiuos įsipareigojimus atsižvelgiama teikiant energetikos, žemės ir miškų ūkio, klimato kaitos, mokslinių tyrimų ir kitų sričių pasiūlymus. 

Naująjį šiandien paskelbtą atlaso leidimą parengė ES mokslininkai naudodamiesi naujais duomenų apdorojimo metodais, tūkstančiais itin našių kompiuterių ir 1,8 petabaitų palydovinių duomenų. Tokią duomenų apimtį galima palyginti su 2,7 milijonais kompaktinių diskų arba daugiau kaip 6 metų trukmės visą parą nenutrūkstamu didelės raiškos vaizdo įrašu. Pirmas atlaso leidimas paskelbtas 1992 m. prieš Žemės problemoms spręsti skirtą aukščiausiojo lygio susitikimą Rio de Žaneire, o antras, kuriame išnagrinėta daugiau konkrečių atvejų, – 1998 m. 

Daugiau informacijos

Naujasis Pasaulio dykumėjimo atlasas 

Jungtinio tyrimų centro informacijos suvestinė

 

IP/18/4202

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar