Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

ES biudžetas. 4,8 mlrd. eurų saugančios Europos saugumo sričiai finansuoti

Strasbūras, 2018 m. birželio 13 d.

Komisija pasiūlė būsimame ilgalaikiame 2021–2027 m. ES biudžete gerokai padidinti esamą saugumo srities finansavimą – nuo 3,5 mlrd. iki 4,8 mlrd. eurų.

Grėsmės ne tik sudėtingėja, bet ir nepaiso sienų, bet ES parama gali užtikrinti didesnį Sąjungos atsparumą būsimoms saugumo srities problemoms ir geresnį jos pasirengimą nelaimėms. Prie 2,5 mlrd. eurų sumos sustiprintame Vidaus saugumo fonde (VSF) kone 1,2 mlrd. eurų bus pridėta saugiam branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimui kai kuriose valstybėse narėse, o dar 1,1 mlrd. eurų – ES agentūrų saugumo srities pajėgumams padidinti.

Pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas Frans Timmermans teigė: „Saugumas namuose ar gatvėje – viena pagrindinių žmogaus teisių. Europiečiai tikisi, kad jų šalių vyriausybės ir Sąjunga šią teisę užtikrins. Nustatę lankstesnes saugumo srities finansavimo sąlygas ir suderinę jį su valstybių narių poreikiais, užtikrintume geresnę europiečių apsaugą, kurios jie yra verti. “

Už migraciją, vidaus reikalus ir pilietiškumą atsakingas Europos Komisijos narys Dimitris Avramopoulos teigė: „Kai kalbama apie mūsų piliečių saugumą ir saugą, turėtume imtis visų įmanomų pastangų ir tam panaudoti mūsų lėšas. Būtent todėl kitų metų saugumo biudžetą padidiname trečdaliu – iki 4,8 mlrd. eurų. Tokiu būdu valstybėms narėms padedame geriau pasirengti būsimiems saugumo iššūkiams ir nenumatytoms ekstremaliosioms situacijoms. Piliečiams gi kuriame saugesnę ir atsparesnę Europą – Europą, kuri apsaugo.“

Už saugumo sąjungą atsakingas Komisijos narys Julianas Kingas pridėjo: „Susidūrę su terorizmo ir nusikalstamumo keliamomis daugialypėmis, tarpvalstybinėmis ir nuolat kintančiomis saugumo grėsmėmis turime imtis tvirto atsako – tokio, kuris nesidubliuotų su valstybių narių pastangomis, o jas papildytų ir padėtų užpildyti spragas ES viduje ir už jos išorės sienų. Šiandienos pasiūlymu gerokai sustiprinti Vidaus saugumo fondą būtent siūloma kurti atsparesnę Europą – veiksmingos ir tikros saugumo sąjungos pagrindą.“

Sustiprintas Vidaus saugumo fondas (VSF)

Piliečių apsauga yra pirmučiausia ir svarbiausia šalių pareiga, o Europos Sąjungai tenka svarbi funkcija – remti valstybių narių pastangas. Todėl šiandien Komisija siūlo daugiau ne dukart padidinti VSF, pagrindinės finansinės priemonės, kuria remiama valstybių narių veikla saugumo srityje, turimas lėšas – nuo 1 mlrd. iki 2,5 mlrd. eurų. Naujo fondo ypatumai

  • Nauji tikslai. Sustiprintam VSF keliami trys nauji tikslai: 1) aktyvesnis ES teisėsaugos institucijų keitimasis informacija; 2) tarpvalstybinių bendrų operacijų skatinimas; ir 3) kovos su nusikaltimais ir jų prevencijos bei kovos su radikalėjimu pajėgumų stiprinimas. Tokiu būdu valstybės narės galės lanksčiau ir veiksmingiau siekti rezultatų šiose prioritetinėse saugumo užtikrinimo srityse: kovos su terorizmu ir radikalėjimu; sunkių nusikaltimų ir organizuoto nusikalstamumo; kibernetinių nusikaltimų ir nusikaltimo aukų apsaugos.
  • Didesnis lankstumas ir tinkamesnis reagavimas į nelaimes. Valstybėms narėms fondas skirs 1,5 mlrd. eurų, kad jos galėtų užtikrinti ilgalaikį atsparumą saugumo srityje. Likęs 1 mlrd. eurų bus skirta nenumatytiems saugumo iššūkiams siekiant užtikrinti greitą reagavimą į nelaimes ir nukreipti lėšas valstybėms narėms, kurioms to labiausiai reikia.
  • Geresnis ES politikos sričių koordinavimas. Saugumas – kintantis kompleksinis reiškinys, į kurį ES turi reaguoti koordinuotai. Sustiprinto VSF parama bus veiksmingesnė, nes bus derinama su kitais ES fondais, įskaitant Sanglaudos politikos fondus ir programą „Europos horizontas“, taip pat Integruoto sienų valdymo fondą bei Prieglobsčio ir migracijos fondą, siekiant visose srityse kuo veiksmingesnio ES atsako į saugumo iššūkius.
  • Išorės aspekto svarba. Saugumas – visuotinės reikšmės klausimas, tad vidaus saugumas priklauso nuo mūsų veiksmų už ES ribų. VSF toliau rems priemones trečiosiose šalyse, kartu bus siekiama užtikrinti papildomumą su Sąjungos vidaus saugumo prioritetais ir šiose šalyse įgyvendinamais bendrais tikslais.
  • ES agentūrų stiprinimas. Tolesniam saugumo srityje veikiančių ES agentūrų – Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolas), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) – stiprinimui bus atskirai siūloma skirti 1,1 mlrd. eurų, tačiau ne iš šio fondo.

Branduolinių įrenginių eksploatavimo saugaus nutraukimo veiklos tęstinumas

ES branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo paramos programos (NDAP) tikslas – padėti valstybėms narėms likviduoti ir nutraukti tų branduolinių reaktorių veiklą, kurių eksploatacijos laikas artėja prie pabaigos, tačiau užtikrinti kuo didesnį saugumo lygį. 2021–2027 m. Sąjunga ir toliau teiks tik tikslinę finansinę 118 mln. eurų dydžio paramą branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimui Bulgarijoje ir Slovakijoje ir 552 mln. eurų dydžio paramą branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimui Lietuvoje. Dar 348 mln. eurų bus skirta Europos Komisijos branduolinių tyrimų įrenginių eksploatavimo nutraukimui ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui, o 160 mln. eurų – bendros branduolinės saugos ir apsaugos priemonėms.

Galiausiai šiandien Komisija taip pat pristato pasiūlymą Sąjungos civilinės saugos mechanizmui skirti dar 1,4 mlrd. eurų, neskaitant 4,8 mlrd. eurų, kurie jau numatyti būsimam saugumo srities finansavimui, ir taip, pasitelkus „rescEU“ sistemą, jį sustiprinti.

Tolesni veiksmai

Svarbu greitai susitarti dėl bendro ilgalaikio ES biudžeto ir jo sektoriams skirtų pasiūlymų siekiant užtikrinti, kad ES lėšos vietos lygmeniu kuo greičiau duotų konkrečių rezultatų.

Jeigu bus vėluojama, kaip nutiko dabartinio 2014–2020 m. biudžeto laikotarpio pradžioje: 5 000 priešakinių linijų specialistų, įskaitant mokytojus, jaunimo darbuotojus, policijos ir kalinimo įstaigų darbuotojus, negalėtų dalytis patirtimi apie radikalėjimo prevenciją; ES Europolo internetinės informacijos žymėjimo padalinys interneto platformose negalėtų pažymėti daugiau kaip 40 tūkst. šaltinių, kuriuose skelbiamas smurtinis ekstremistinis turinys, o valstybės narės negalėtų keistis svarbia saugumo informacija, įskaitant Šengeno informacinę sistemą (SIS), kuria 2017 m. buvo naudotasi 5 mlrd. kartų.

2019 m. susitarus dėl būsimo ilgalaikio biudžeto būtų sklandžiai pereita nuo dabartinio 2014–2020 m. ilgalaikio biudžeto, o užtikrintas finansavimo nuspėjamumas ir tęstinumas duotų visokeriopos naudos.

Pagrindiniai faktai

Saugumas yra politinis prioritetas nuo pat J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos kadencijos pradžios. Apie saugumą kalbėta dar 2014 m. liepos mėn. Pirmininko politinėse gairėse, ši tema gvildenta ir naujausiame 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie Sąjungos padėtį

Tačiau Europa buvo nepasirengusi 2015–2016 m. pabėgėlių krizės mastui ir skubumui. Siekdama išvengti humanitarinės krizės ir sudaryti sąlygas imtis bendrų veiksmų susidūrus su šiuo precedento neturinčiu iššūkiu ir naujomis saugumo grėsmėmis, ES pasinaudojo visomis dabartiniame biudžete numatytomis lankstumo galimybėmis, kad sutelktų papildomų lėšų. Be 2014–2020 m. pradinių asignavimų, skirtų PMIF ir VSF (sienų apsaugai ir policijai), kurių dydis yra 6,9 mlrd. eurų, papildomai sutelkta 3,9 mlrd. eurų ir taip migracijai, sienų valdymui ir vidaus saugumui bendrai numatyta skirti 10,8 mlrd. eurų; į šią sumą net neįtraukta didelė dalis lėšų, sutelktų pabėgėlių krizei už ES ribų spręsti.

Pasimokiusi iš praeities klaidų Komisija dabar siūlo padvigubinti įvairių sričių finansavimą – 10,4 mlrd. eurų skirti migracijai, 9,3 mlrd. eurų – sienų valdymui, 2,5 mlrd. eurų – vidaus saugumui ir 1,2 mlrd. eurų – branduolinės veiklos nutraukimui kai kuriose valstybėse narėse: bendra suma viršytų 23 mlrd. eurų.

Be to, parama saugumo, sienų ir migracijos valdymo srities veiklą vykdančioms ES agentūroms bus padidinta nuo 4,2 mlrd. iki 14 mlrd. eurų.

Daugiau informacijos

Klausimai ir atsakymai. ES biudžetas. Didesnis saugumo srities finansavimas 2021–2027 m.

Teisiniai tekstai ir faktų suvestinės:

Vidaus saugumo fondas

  • Faktų suvestinė. Naujas ES biudžetas. Vidaus saugumo fondas
  • Reglamento, kuriuo sukuriamas Vidaus saugumo fondas, pasiūlymas
  • Reglamento, kuriuo sukuriamas Vidaus saugumo fondas, priedai

Branduolinės veiklos nutraukimas

  • Faktų suvestinė. Naujas ES biudžetas. Branduolinė sauga ir branduolinės veiklos nutraukimas
  • Tarybos reglamento dėl Lietuvos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo paramos programos pasiūlymas
  • Tarybos reglamento dėl specialiosios branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimo programos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (Euratomas), pasiūlymas
  • Ataskaita dėl ES branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo pagalbos programų Bulgarijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje vertinimo ir įgyvendinimo

Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (sistema „rescEU“)

  • Faktų suvestinė. Naujas ES biudžetas. Sistema „rescEU“. Sąjungos civilinės saugos mechanizmas

 Daugiau informacijos apie ES ateities biudžetą

 

IP/18/4125

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar