Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Sauganti Europa. ES siekia didinti atsparumą ir geriau kovoti su hibridinėmis grėsmėmis

Briuselis, 2018 m. birželio 13 d.

Po Solsberio išpuolio ir Europos Vadovų Tarybai paraginus, Europos Komisija ir Vyriausioji įgaliotinė šiandien siūlo tolesnius žingsnius tęsiant kovą su hibridinėmis, cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis (CBRN) grėsmėmis.

Be to, Komisija atsiskaito už Bendros kovos su hibridinėmis grėsmėmis sistemos įgyvendinimą ir įvertina pažangą, padarytą sprendžiant svarbiausius su saugumu susijusius klausimus, įskaitant CBRN veiksmų plano įgyvendinimą.

Vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini sakė: „Pasauliui susiduriant su naujais iššūkiais, stipriname Europos Sąjungos kovą su hibridinėmis grėsmėmis kibernetinėje, dezinformacijos ar kontržvalgybos srityje. Drauge su valstybėmis narėmis ir partneriais, kaip antai, NATO, siekiame padidinti mūsų pajėgumus reaguoti į šiuos iššūkius ir mūsų atsparumą cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių rizikai, kad tinkamai apsaugotume savo piliečius.

Už migraciją, vidaus reikalus ir pilietiškumą atsakingas Europos Komisijos narys Dimitris Avramopoulos teigė: „Saugumas yra mūsų prioritetas nuo pat pirmos dienos. Tačiau turime padaryti daugiau, kad užkirstume kelią priešiškiems užsienio subjektams ir nesuteiktume teroristams priemonių ir erdvės veikti. Šiandien dar labiau sutelkiame pastangas, kad atkirstume jų prieigą prie gyvybei pavojingų cheminių medžiagų ir taip kurtume atsparesnę Europą, visapusiškai pasirengusią įveikti sudėtingas ir dinamiškas saugumo grėsmes.“

Už saugumo sąjungą atsakingas Komisijos narys Julianas Kingas teigė: „Solsberio išpuolis – akivaizdus priminimas, kad cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių rizika yra labai reali. Šiandien peržiūrime, kaip įgyvendinamas pernai pradėtas CBRN veiksmų planas. Taip siekiame geriau pasirengti šioms ir kitoms hibridinėms grėsmėms, kurios gali padaryti rimtos žalos ir sukelti nestabilumą. Itin akylūs turime būti artėjant rinkimams.“

ES atsako į hibridines grėsmes stiprinimas

Valstybinių ir nevalstybinių veikėjų hibridinė veikla toliau kelia rimtą ir didelę riziką ES ir jos valstybėms narėms. Pavyzdžiui, rinkimų laikotarpiai yra laikomi itin didelės strateginės svarbos ir jautriais taikiniais. Nors už atsparumo tokioms grėsmėms didinimą ir pajėgumų stiprinimą iš esmės atsako pačios valstybės narės, ES taip pat siekia didinti kovos su minėtomis grėsmėmis pajėgumus, be kita ko, bendradarbiaudama su tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, NATO. Siekdamos sustiprinti kolektyvinį atsaką į atsirandančias grėsmes, Komisija ir Vyriausioji įgaliotinė nustatė sritis, kuriose reikia imtis papildomų veiksmų.

  • Informuotumas apie padėtį. Europos išorės veiksmų tarnyboje įsteigtas Hibridinių grėsmių analizės ir informavimo centras jau dabar yra labai svarbus – jis gauna ir analizuoja informaciją, tačiau jam reikia daugiau kompetencijos, kad galėtų spręsti su pačiomis įvairiausiomis hibridinėmis grėsmėmis susijusius klausimus. Todėl šis centras bus išplėstas ir turės specializuotus Cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių (CBRN), Kontržvalgybos ir Kibernetinės analitikos padalinius.
  • Strateginė komunikacija. Remdamosi sukaupta patirtimi, Vyriausioji atstovė ir Komisija toliau plėtos ES strateginės komunikacijos pajėgumus ir užtikrins sistemingą dabartinių struktūrų sąveiką ir veiklos nuoseklumą. Tomis struktūromis taip pat naudosis kitos ES institucijos ir valstybės narės; jos apims ir minėtą saugią interneto platformą, kurioje bus renkami duomenys apie dezinformaciją.
  • Kibernetinio saugumo sektoriaus atsparumo didinimas ir atgrasymo priemonės. Pastaraisiais metais ES pasiūlė svarbių pajėgumų didinimo ir kovos su kibernetinėmis grėsmėmis priemonių, pavyzdžiui, pateikė pasiūlymą sukurti kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemą ir stipresnę bei modernizuotą Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūrą, valstybių narių ir ES agentūrų bendradarbiavimo kibernetinio išpuolio atveju planą ir Kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinį. Parlamentas ir Taryba turėtų paspartinti darbą, kad būtų užbaigtos derybos dėl Kibernetinio saugumo akto ir būtų susitarta dėl naujųjų elektroninių įrodymų rinkimo taisyklių. Kibernetinės gynybos mokymui koordinuoti rengiama speciali mokymo ir švietimo platforma. Kibernetinių išpuolių vykdytojų nustatymas taip pat labai svarbus, todėl ES ragina valstybes nares tęsti šios srities darbą.
  • Atsparumo priešiškų žvalgybos tarnybų veiklai didinimas. Lemiamos svarbos šioje srityje turi valstybių narių ir tarptautinių organizacijų, visų pirma NATO, veiklos koordinavimas. EIVT ir Komisija nustatys kokybiškesnes praktines priemones, kad palaikytų ir plėtotų ES gebėjimą sąveikiai kovoti su priešiškų žvalgybos tarnybų veikla, nukreipta prieš institucijas. Hibridinių grėsmių analizės ir informavimo centras bus papildytas kontržvalgybos kompetencija, kad galėtų teikti išsamias analizes ir instrukcijas.

Vyriausioji atstovė ir Komisija šiandien taip pat praneša apie tai, kaip įgyvendinamos 22 priemonės, įtrauktos į Bendrą kovos su hibridinėmis grėsmėmis sistemą. Tai, be kita ko, informacijos mainų gerinimas, kritinės infrastruktūros apsaugos ir kibernetinio saugumo didinimas, radikalizacijai ir ekstremizmui atsparios visuomenės kūrimas ir pan. Valstybės narės gavo paramą pagal minėtą sistemą, o ES atsakas į hibridines grėsmes buvo drauge su NATO sėkmingai išbandytas įvairiose pratybose.

Geresnis pasirengimas cheminėms, biologinėms, radiologinėms ir branduolinėms grėsmėms

2017 m. spalio mėn. Komisija pateikė veiksmų planą, kuriuo ES lygmeniu didinamas pasirengimas ir atsparumas saugumui kylančioms cheminėms, biologinėms, radiologinėms ir branduolinėms (CBRN) grėsmėms. Solsberio išpuolis ir didėjantis susirūpinimas teroristų interesu ir galimybėmis naudotis tokiomis medžiagomis rodo, kad CBRN ir ypač cheminės grėsmės saugumui yra realios. ES išnagrinės, kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti tarptautinių taisyklių ir standartų laikymąsi, be kita ko, galimas ES sankcijas už cheminius ginklus. Tuo pačiu metu Komisija drauge su valstybėmis narėmis paspartins darbus, kad su cheminėmis grėsmėmis susiję uždaviniai būtų išspręsti iki 2018 m. pabaigos, be kita ko:

  • parengiant cheminių medžiagų, keliančių ypatingą grėsmę saugumui, sąrašą;
  • užmezgant dialogą su tiekėjais, kad būtų galima mažinti grėsmes, kurias kelia cheminės medžiagos, kurios gali būti naudojamos kaip prekursoriai;
  • gerinant cheminių grėsmių nustatymą peržiūrint grėsmių scenarijus ir analizuojant dabartinius grėsmių nustatymo metodus;
  • didinant pirmojo reagavimo pajėgų, visų pirma teisėsaugos ir civilinės saugos darbuotojų, informuotumą;
  • inventorizuojant būtiniausių medicininių priemonių atsargas, laboratorijų, gydymo ir kitus pajėgumus, ir nuolat stebint jų prieinamumą visoje ES.

Prioritetinių saugumo srities klausimų sprendimo pažanga

Šiandien Komisijos pateiktoje Saugumo sąjungos pažangos ataskaitoje pateikiama naujausios informacijos apie teroristinio turinio šalinimą iš interneto ir pažangą siekiant užkirsti kelią radikalizacijai, kaip nustatyta gegužės 18 d. aukšto lygio ekspertų grupės radikalizacijos klausimais baigiamojoje ataskaitoje. Ataskaitoje taip pat apžvelgiama pažanga, padaryta kitose prioritetinėse saugumo srityse, įskaitant sąveikumą, informacijos mainus, kibernetinį saugumą ir teroristų finansavimą.

Galiausiai Komisija šiandien pristato ES veiksmų planą, kuriuo siekiama padidinti geležinkelių keleivių ir darbuotojų saugumą, ir taip įgyvendina savo įsipareigojimą geriau apsaugoti viešąsias erdves. Veiksmų planu siekiama užkirsti kelią galimiems išpuoliams traukiniuose ir reaguoti į juos – šiuo tikslu sukurta nauja valstybių narių bendradarbiavimo ir koordinavimo sistema, kuri bus įgyvendinama ir per ES geležinkelių keleivių saugumo platformą.

Komisija šiandien taip pat pristatė galimų mokėjimo grynaisiais apribojimų poveikio ataskaitą, kurioje padaryta išvada, kad tokie apribojimai terorizmo finansavimo prevencijai reikšmingo poveikio nepadarytų. Šiuo etapu Komisija neplanuoja jokios šios srities teisėkūros iniciatyvos.

Tolesni veiksmai

Šiandienos Bendrame komunikate dėl hibridinių grėsmių Europos Vadovų Tarybai pateikiama informacijos apie jau vykdomą veiklą ir sritis, kuriose reikėtų dėti daugiau pastangų. ES valstybės narės, Komisija ir Vyriausioji atstovė užtikrins, kad veiksmų būtų imamasi kuo greičiau.

Komisija toliau spręs prioritetinius saugumo srities klausimus ir rengsis rugsėjo mėn. vyksiančiam neformaliam valstybių ar vyriausybių vadovų posėdžiui vidaus saugumo klausimams spręsti.

Pagrindiniai faktai

Saugumas yra politinis prioritetas nuo pat J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos kadencijos pradžios. Apie saugumą kalbėta dar 2014 m. liepos mėn. Pirmininko politinėse gairėse, ši tema gvildenta ir naujausiame 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie Sąjungos padėtį.

Valstybinių ir nevalstybinių grupuočių hibridinė veikla toliau kelia rimtą ir didelę riziką ES ir jos valstybėms narėms. Hibridinės kampanijos yra daugialypės, apimančios priverstines ir naikinamąsias priemones, naudojantis tiek įprastiniais, tiek neįprastiniais metodais ir taktika. Paprastai jas sunku numatyti ar priskirti konkrečiam asmeniui ar grupei. Kovo mėn. Jungtinėje Karalystėje įvykdytas išpuolis panaudojant paralyžiuojamąją nuodingąją medžiagą parodė, kad hibridinių ginklų gali būti pačių įvairiausių ir kad reikia didinti atsparumą.

Daugiau informacijos

Bendras komunikatas. Atsparumo ir pajėgumų didinimas kovojant su hibridinėmis grėsmėmis

Bendros kovos su hibridinėmis grėsmėmis sistemos įgyvendinimo 2017 m. liepos mėn. – 2018 m. birželio mėn. įgyvendinimo bendra ataskaita

Informacijos suvestinė. Hibridinės grėsmės

Penkioliktoji pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita

1 priedas. ES veiksmų planą, kuriuo siekiama padidinti geležinkelių keleivių saugumą

Aukšto lygio ekspertų grupės radikalizacijos klausimais baigiamoji ataskaita

Informacijos suvestinė. Saugumo sąjunga. Sauganti Europa

Europos Vadovų Tarybos išvados dėl išpuolio Solsberyje, 2018 m. kovo 22 d.

Prisijunkite prie diskusijos #SecurityUnion ir #EUDefence

IP/18/4123

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar