Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

ES biudžetas. Komisija siūlo didesnį finansavimą, kad būtų investuojama į Europos gyventojams sujungti skirtą našiąją infrastruktūrą

Briuselis, 2018 m. birželio 6 d.

Šiandien Europos Komisija siūlo rengiant būsimą ilgalaikį 2021–2027 m. ES biudžetą atnaujinti Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir jai skirti 42,3 mlrd. EUR. Šiomis lėšomis būtų remiamos investicijos į Europos transporto (30,6 mlrd. EUR), energetikos (8,7 mlrd. EUR) ir skaitmeninės (3 mlrd. EUR) infrastruktūros tinklus.

Ši suma yra 47 proc. didesnė nei 2014–2020 m. laikotarpiu skirta suma[1], o tai rodo ES įsipareigojimą gerai sujungti ir integruoti Sąjungą, kurioje jos piliečiai ir įmonės galėtų naudotis visomis laisvo judėjimo ir bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis. 2021–2027 m. Komisija siūlo sustiprinti Europos infrastruktūros tinklų priemonės aplinkosaugos aspektą: 60 proc. šios priemonės biudžeto panaudoti įgyvendinant klimato srities tikslus. Tai padės sustiprinti energetikos sąjungą, vykdyti ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir įtvirtinti Europos pirmavimą pasaulyje kovojant su klimato kaita.

Už energetikos sąjungą atsakingas pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius sakė: „Pasiekus Paryžiaus susitarimą, iškilo būtinas uždavinys užtikrinti jungtis tarp sektorių. Naujoji Europos infrastruktūros tinklų priemonė padės didinti transporto, energetikos ir skaitmeninio sektorių sinergiją ir taip užtikrinti kuo didesnį energetikos pertvarkos poveikį. Be to, pasinaudodama didesniu šiai priemonei skirtu biudžetu ir galimybe ją derinti su kitomis priemonėmis, Europa galės išlaikyti pasaulinio lyderio poziciją įgyvendinant novatoriškus projektus, tokius kaip pažangieji elektros energijos tinklai ir energijos kaupimas.“

Už klimato politiką ir energetiką atsakingas Komisijos narys Miguelis Ariasas Cañete teigė: „Įgyvendinus šį pasiūlymą bus sukurta perėjimui prie švarios energijos reikalinga infrastruktūra ir jis padės siekti mūsų užsibrėžtų plataus užmojo 2030 m. klimato ir energetikos tikslų. Be to, pagal naująją programą galėsime baigti įgyvendinti tokius strateginius projektus, kaip Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europos elektros tinklu, kurie yra esminiai kuriant tikrą energetikos sąjungą.“

Už transportą atsakinga Europos Komisijos narė Violeta Bulc sakė: „Transportas yra sritis, kurioje ES savo piliečiams teikia apčiuopiamą naudą, todėl šiandien siūlome precendento neturintį biudžetą judumui mūsų žemyne pagerinti. Norime, kad europiečiai keliautų naudodamiesi moderniausiu pasaulyje, saugiu, netaršiu ir sujungtu tinklu. Jie tikrai to verti.“

Komisijos pasiūlymu siekiama geriau integruoti transporto, energetikos ir skaitmeninį sektorius, kad būtų kuo greičiau mažinama ES ekonomikos priklausomybė nuo iškastinio kuro ir kuo sparčiau vyktų jos skaitmeninimas. Pavyzdžiui, glaudi transporto ir energetikos sektorių integracija būtina diegiant netaršaus judumo (kaip antai elektromobilumo) sprendimus. Ja, be kita ko, grindžiamos autonominio judumo, energijos kaupimo ir pažangiųjų elektros energijos tinklų iniciatyvos.

1. Transporto sektorius. Saugus, netaršus ir susietas judumas

Vadovaujantis iniciatyvos „Europa kelyje“ pasiūlymais ir ES transporto infrastruktūros politika, Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis bus remiamas pažangus, tvarus, įtraukus, saugus ir patikimas judumas. Pagal ją, pavyzdžiui, pirmenybė bus teikiama aplinkai nekenkiančių rūšių (pvz., geležinkelių) transportui ir alternatyviąja energija varomoms transporto priemonėms skirtų įkrovimo prieigų plėtrai, todėl ji padės mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Be to, kad būtų padidinta transporto tinklo sauga ir saugumas, siūloma daugiau dėmesio skirti jo modernizacijai. Dalis šios priemonės biudžeto (11,3 mlrd. EUR), laikantis solidarumo principo, bus rezervuota Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimus atitinkančioms valstybėms narėms.

Be to, pirmą kartą Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis bus remiama dvejopos (civilinės ir karinės) paskirties transporto infrastruktūra (jai numatyta skirti 6,5 mlrd. EUR). Taip siekiama Europos transporto tinklą pritaikyti prie karinių poreikių ir ES gerinti karinį mobilumą. Tokiais veiksmais bus svariai prisidėta prie šios Komisijos politinio prioriteto iki 2025 m. sukurti visapusišką gynybos sąjungą įgyvendinimo. Šiandienos pasiūlymu įgyvendinami 2017 m. lapkričio mėn. bendrame komunikate ir 2018 m. kovo mėn. veiksmų plane išdėstyti uždaviniai.

2. Energetikos sektorius. Įperkama, saugi ir tvari energija

Energetikos sektoriuje naujoji Europos infrastruktūros tinklų priemonė sudarys sąlygas kurti tikrą energetikos sąjungą ir, laikantis iniciatyvos „Švari energija visiems europiečiams“ pasiūlymuose išdėstytų tikslų, vykdyti energetikos pertvarką. Taigi, atsižvelgiant į J.-C. Junckerio vadovaujamos Europos Komisijos politinį prioritetą tapti pasauline lydere atsinaujinančiosios energijos srityje, Europa galės toliau pirmauti pereinant prie švarios energijos.

Todėl, siekiant paskatinti strateginį rinkai paruoštų atsinaujinančiosios energijos technologijų diegimą, į biudžetą bus įtrauktas naujas elementas, kuriuo bus skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas vykdant tarpvalstybinius atsinaujinančiosios energijos gamybos projektus. Be to, pagal programą toliau bus remiama pagrindinė transeuropinio tinklo infrastruktūra, padedanti labiau integruoti energijos vidaus rinką, skatinanti tarpvalstybinę ir tarpsektorinę tinklų sąveiką, sudaranti palankesnes sąlygas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir padedanti užtikrinti energijos tiekimo saugumą.

3. Skaitmeninis sektorius. Didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklas

Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę bus teikiama parama pažangiausiai skaitmeninei infrastruktūrai, kuria grindžiamas bendrosios skaitmeninės rinkos veikimas. Europos pramonės skaitmeninimas ir tokių sektorių, kaip transportas, energetika, sveikatos priežiūra ir viešasis administravimas, modernizavimas priklauso nuo galimybės visiems už prieinamą kainą naudotis patikimais ir kokybiškais didelio ir itin didelio pralaidumo tinklais. Atsižvelgiant į nuolat augančią didelio pralaidumo tinklų ir elektroninio ryšio infrastruktūros paklausą, pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę daugiau dėmesio bus skiriama skaitmeninio ryšio infrastruktūrai.

Tolesni veiksmai

Siekiant užtikrinti, kad ES lėšos kuo greičiau duotų konkrečių rezultatų, svarbu greitai susitarti dėl bendro ilgalaikio ES biudžeto ir sektoriams skirtų pasiūlymų. Priešingu atveju dėl vėlavimo užstrigtų šiuo metu vykdomi stambūs infrastruktūros projektai. Nukentėtų tokie pavyzdiniai transporto sektoriaus projektai, kaip geležinkelio jungtis „Rail Baltica“ ir Brenerio tunelio, Liono–Turino bei Evoros–Meridos ir kt. geležinkelio jungtys. Pavyzdžiui, pagal projektą „Rail Baltica“ turėtų būti paskelbti svarbūs viešieji pirkimai, reikalingi statybai 2021 m. Tai – labai svarbus projekto, kuris padės sujungti penkis milijonus Baltijos šalių gyventojų, įgyvendinimo etapas.

2019 m. susitarus dėl kito ilgalaikio biudžeto būtų sklandžiai pereita nuo dabartinio 2014–2020 m. ilgalaikio biudžeto prie naujojo, o užtikrintas finansavimo nuspėjamumas ir tęstinumas būtų naudingas visiems.

Pagrindiniai faktai

Transeuropiniai tinklai ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra labai svarbūs ne tik bendrosios rinkos veikimui – jie strategiškai reikšmingi ir siekiant sukurti energetikos sąjungą bei bendrąją skaitmeninę rinką ir plėtojant tvarių rūšių transportą. Tačiau be ES paramos privatieji veiklos vykdytojai ir nacionalinės institucijos neturėtų pakankamai paskatų investuoti į tarpvalstybinius infrastruktūros projektus.

Europos infrastruktūros tinklų priemonės tikslas – pasinaudojant bendru ES finansavimu šią padėtį ištaisyti. Finansavimas skiriamas pagal konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus, kuriuos administruoja Europos Komisija ir Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA).

Ši priemonė kartu su programa „InvestEU“ padeda Europoje užpildyti investicijų spragas, kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą.

Daugiau informacijos

Teisės akto tekstas ir informacijos suvestinė

ES ateities biudžetas

Siūlomi transeuropinio transporto tinklo pakeitimai

 

[1]Lyginant 2014–2020 m. ES 27 galiojančias kainas su 2021–2028 m. ES 27 galiosiančiomis kainomis. Vertinant palyginamosiomis 2018 m. kainomis, suma yra didesnė 29 proc.

IP/18/4029

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar