Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Antimonopolinė politika. Komisija bendrovei „Gazprom“ nustato privalomus įpareigojimus, kad Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose būtų sudarytos sąlygos be apribojimų gauti dujas konkurencingomis kainomis

Briuselis, 2018 m. gegužės 24 d.

Europos Komisija priėmė sprendimą, kuriuo bendrovė „Gazprom“ įpareigojama pašalinti Komisijos nurodytas konkurencijos kliūtis, kad Europos vartotojai ir įmonės Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose galėtų be apribojimų gauti dujas konkurencingomis kainomis.

Už konkurencijos politiką atsakinga ES Komisijos narė Margrethe Vestager sakė: „Visos Europoje verslą vykdančios įmonės turi laikytis Europos konkurencijos taisyklių, kad ir kur jos būtų įsisteigusios. Šiandienos sprendimu panaikinamos „Gazprom“ sudarytos kliūtys, trukdžiusios laisvai tekėti dujų srautams Vidurio ir Rytų Europoje. Dar daugiau – mūsų sprendime nurodyta, kokių konkrečių taisyklių „Gazprom“ turės laikytis ateityje. Bendrovė įpareigojama imtis konstruktyvių priemonių, kad regiono dujų rinkos būtų toliau integruojamos ir Europoje būtų lengviau sukurti tikrą energijos vidaus rinką.Be to, „Gazprom“ klientai Centrinėje ir Rytų Europoje įgyja galimybę užsitikrinti, kad jų mokama kaina būtų konkurencinga.

Kaip visada, šioje byloje siekiama ne pirštu badyti verslą, bet pasiekti Europos vartotojams ir įmonėms naudingiausią rezultatą. Šiuo sprendimu taškas dar nepadėtas: iš tikrųjų šiandien pradedame užtikrinti, kad „Gazprom“ vykdytų įsipareigojimus.“

„Gazprom“ yra dominuojanti dujų tiekėja daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių. 2015 m. balandžio mėn. Komisija bendrovei „Gazprom“ išsiuntė prieštaravimo pareiškimą – pateikė preliminarią nuomonę, kad „Gazprom“ pažeidžia ES antimonopolines taisykles, taikydama bendrą Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkų skaidymo pagal nacionalines sienas strategiją aštuoniose valstybėse narėse (Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Slovakijoje ir Vengrijoje). Pasinaudodama šia strategija, „Gazprom“ galėjo penkiose iš tų valstybių narių (Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje) nustatyti aukštesnes dujų kainas.

Šiandien Komisija sprendimu nutraukia šiuos „Gazprom“ veiksmus ir įpareigoja bendrovę laikytis išsamaus taisyklių rinkinio, kuriuo iš esmės keičiami veiklos metodai Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose:

  • Nebegalima sutartimis riboti galimybių laisvai tiekti dujas: „Gazprom“ privalo panaikinti bet kokius apribojimus klientams perparduoti dujas į kitas valstybes nares.
  • Prievolė palengvinti dujų tiekimą į izoliuotas rinkas ir iš jų: „Gazprom“ sudarys sąlygas tiekti dujas į Vidurio ir Rytų Europos regionus, kurie dėl jungiamųjų dujotiekių trūkumo iki šiol izoliuoti nuo kitų valstybių narių (Baltijos šalys ir Bulgarija), ir iš jų.      
  • Struktūrinė konkurencingos dujų kainos užtikrinimo tvarka: Atitinkamiems „Gazprom“ klientams suteikiama veiksminga priemonė užsitikrinti, kad jų mokama dujų kaina atitiktų kainų lygį Vakarų Europos dujų rinkose, visų pirma suskystintų dujų prekyvietėse.
  • Nebegalima naudotis dominuojančia padėtimi dujų tiekimo rinkoje: „Gazprom“ nebegalės pasinaudoti jokiais su dujų infrastruktūra susijusiais pranašumais, kuriuos galėjo išsiderėti iš klientų pasinaudodama savo padėtimi dujų tiekimo rinkoje.

Visi šie įsipareigojimai išsprendžia Komisijos įvardytas konkurencijos problemas. Komisijos tikslas pasiektas – sąlygos netrukdomai gauti dujų Vidurio ir Rytų Europoje konkurencingomis kainomis sudarytos.

Todėl Komisija nusprendė šiuos įsipareigojimus paskelbti bendrovei „Gazprom“ teisiškai privalomais pagal ES antimonopolinio reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnį.

Jei bendrovė kurį nors šių įsipareigojimų pažeistų, Komisija galėtų skirti baudą, siekiančią iki 10 proc. įmonės pasaulinės metinės apyvartos, be būtinybės įrodyti, kad buvo pažeistos ES antimonopolinės taisyklės.

Apskritai, reali konkurencija Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose priklauso ne tik nuo ES konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimo, bet ir nuo to, kaip investuojama į įvairesnį dujų tiekimą ir ar energetiką reglamentuojantys Europos ir nacionalinės teisės aktai tiksliai atitinka poreikius ir tinkamai įgyvendinami. Todėl vienas svarbiausių Komisijos prioritetų – sukurti Europos energetikos sąjungą.

 

graph LT

 

„Gazprom“ įsipareigojimai konkrečiau

Kad išspręstų Komisijos nurodytas konkurencijos problemas, „Gazprom“ turėjo įvykdyti keletą įsipareigojimų, kuriais užtikrinamas laisvas dujų tiekimas konkurencingomis kainomis Vidurio ir Rytų Europoje. Šių įsipareigojimų bendrovė „Gazprom“ turės laikytis aštuonerius metus.

Formuluojant įsipareigojimus atsižvelgta į suinteresuotųjų subjektų nuomones, gautas atliekant su ankstesne pasiūlymo redakcija susijusį rinkos tyrimą, kurį Komisija pradėjo 2017 m. kovo mėn. Atliekant tyrimą, gauta daug atsakymų iš įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vyriausybes, nacionalines konkurencijos institucijas, dujų didmenininkus, pramonės asociacijas ir akademinės bendruomenės atstovus. Jie padėjo suvokti padėtį ir užtikrinti galutinių įsipareigojimų veiksmingumą.

 

1)   „Gazprom“ turi pašalinti laisvo dujų tiekimo kliūtis Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose

Komisija buvo susirūpinusi, kad „Gazprom“ nustatė teritorinius apribojimus tiekimo sutartyse su didmenininkais ir kai kuriais pramoniniais klientais visose aštuoniose valstybėse narėse: Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Pavyzdžiui, drausta eksportuoti, sutartyse reikalauta įsigytas dujas vartoti konkrečioje teritorijoje (nuostatos dėl paskirties šalies), taikytos kitos priemonės, neleidusios tiekti dujas į kitas ES šalis.

Todėl Komisijos sprendimu bendrovė „Gazprom“ įpareigojama panaikinti visas tokias sutartines kliūtis laisvai tiekti dujas Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose, nepriklausomai nuo to, ar tarpvalstybinė prekyba dėl tų kliūčių neįmanoma, ar tik nepatraukli finansiškai. Be to, „Gazprom“ tokių nuostatų ateityje į sutartis nebeįtrauks.

Be to, „Gazprom“ turi keisti sutarčių nuostatas dėl dujų stebėjimo ir apskaitos Bulgarijoje, dėl kurių Bulgarijos dujų rinka buvo izoliuota nuo kaimyninių ES dujų rinkų. Tai sudarys sąlygas Bulgarijos dujų perdavimo infrastruktūros valdytojui atgauti kontrolę iš „Gazprom“. Po rinkos tyrimo „Gazprom“ patikslino tam tikrus techninius aspektus, kad įsipareigojimą galėtų įvykdyti iki galo.

Šiais įsipareigojimais bus panaikintos visos „Gazprom“ sudarytos sutartinės kliūtys, trukdžiusios laisvai tekėti dujų srautams Vidurio ir Rytų Europoje.

 

2)   „Gazprom“ turi aktyviai prisidėti prie dujų rinkų integracijos Vidurio ir Rytų Europoje

Siekiant iš tikrųjų laisvo dujų tiekimo visoje Vidurio ir Rytų Europoje, būtina ir dujų perdavimo infrastruktūra – nacionalinių dujų rinkų jungiamieji dujotiekiai. Jie jau nutiesti Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje. Tačiau trūksta infrastruktūros, kuri jungtų Bulgariją, Estiją, Latviją ir Lietuvą su kaimyninėmis ES dujų rinkomis. Todėl, net ir turint nepanaudotų kiekių, „Gazprom“ klientų galimybės perparduoti dujas į šias šalis ir perpirkti iš jų yra ribotos.

Jungiamųjų dujotiekių trūkumą dabar „Gazprom“ kompensuos: suteiks atitinkamiems klientams galimybę tiekti dujas į šias šalis ir iš jų. Konkrečiai, klientai, įsigiję dujų, kurios turi būti pristatytos į Vengriją, Lenkiją ir Slovakiją, gali pasirinkti, kad „Gazprom“ jas visas ar dalį jų pristatytų į Bulgariją ar Baltijos valstybes (ir atvirkščiai):

  • Keitimo galimybės suteikiamos daugeliui „Gazprom“ klientų: Bendrovė turi suteikti šią galimybę atitinkamiems klientams, kurie sudarė (ar sudarys) sutartis dėl dujų tiekimo į tam tikrus tiekimo punktus Centrinėje ir Rytų Europoje. Po rinkos tyrimo ši nuostata bus taikoma sutartims, kurių trukmė – ne mažiau kaip 18 mėnesių. Trumpesnių sutarčių atveju mechanizmas praktiškai neveiktų, nes minimali dujų tiekimo trukmė į naują tiekimo punktą yra dvylika mėnesių, o „Gazprom“ turi būti apie tai informuota prieš keturis mėnesius.
  • Dujų tiekimą galima keisti abiem kryptimis – ir į izoliuotas rinkas, ir iš jų: Atitinkami „Gazprom“ klientai gali paprašyti, kad bendrovė įsigytas dujas pristatytų į Baltijos valstybes ir Bulgariją (iš Lenkijos ar Slovakijos į Baltijos šalis ir iš Slovakijos ar Vengrijos į Bulgariją). Po rinkos tyrimo tokie pakeitimai bus įmanomi abiem kryptimis. Todėl sistema veiks sklandžiau ir padės geriau integruoti Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkas.
  • Skaidrūs fiksuoti tiekimo mokesčiai: Mokesčiai, kurių už šią paslaugą gali reikalauti „Gazprom“, yra fiksuoti ir skaidrūs. Kad mechanizmas taptų finansiškai patrauklus, po rinkos tyrimo jie buvo gerokai sumažinti.
  • „Gazprom“ klientai gali lanksčiai naudotis šia galimybe: Po rinkos tyrimo „Gazprom“ klientai gali keisti tiekimo kryptį, jei užsako mažesnį dujų kiekį (50 mln. m³), ir apie tai praneša ne taip iš anksto (likus keturiems mėnesiams).
  • Ribojama bendrovės galimybė atsisakyti keisti tiekimo kryptį: Po rinkos tyrimo „Gazprom“ gali nesutikti su pakeitimu tik jei trūksta perdavimo pajėgumo. Situaciją atidžiai stebės nepriklausomas patikėtinis.

Šis mechanizmas sudaro sąlygas tiekti dujas į Baltijos šalis ir Bulgariją ir iš jų, tarsi šios valstybės jau turėtų su kaimyninėmis ES šalimis jungiančius dujotiekius. Jis leis „Gazprom“ klientams ieškoti naujų galimybių rinkoje net, kol dar jungiamųjų dujotiekių nėra. Tai bus naudinga Bulgarijos ir Baltijos šalių vartotojams ir įmonėms.

 

3)   Bendrovė „Gazprom“ įsipareigojo laikytis struktūrinės tvarkos, kad Vidurio ir Rytų Europoje ateityje būtų užtikrintos konkurencinės dujų kainos

Komisija buvo susirūpinusi, kad „Gazprom“ galėjo taikyti didesnes kainas penkiose valstybėse narėse (Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje).

Todėl Komisijos sprendimu klientai, kurie šiose šalyse yra sudarę ilgalaikes sutartis su „Gazprom“, įgyja veiksmingą priemonę, kuria užtikrinama, kad ateityje mokėsima dujų kaina būtų konkurencinga:

  • Klientai gali reikalauti mažesnės kainos, kai jų mokama dujų kaina skiriasi nuo konkurencinių Vakarų Europos lyginamųjų indeksų: „Gazprom“ klientai turės sutartyje numatytą teisę reikalauti mažesnės dujų kainos, jei kaina, kurią jie moka, skiriasi nuo konkurencinių lyginamųjų indeksų Vakaruose, be kita ko, suskystintų dujų prekyvietėse. Jie galės to reikalauti reguliariai (kas dvejus metus), o kas penkerius metus turės papildomų galimybių. Po rinkos tyrimo esami klientai gali pasinaudoti šia teise iš karto po Komisijos sprendimo, o „Gazprom“ privalo ją suteikti ir naujiems klientams.
  • Nauja dujų kaina turi būti nustatyta pagal kainų lygį konkurencinėse žemyninės Vakarų Europos dujų rinkose: Nauja kaina turės atspindėti konkurencinius žemyninės Vakarų Europos kainų lyginamuosius indeksus, be kita ko, suskystintų dujų prekyvietėse. Po rinkos tyrimo šios gairės buvo gerokai patobulintos, kad atsirastų aiški nuoroda į kainų lygį konkurencinėse žemyninės Vakarų Europos dujų rinkose, be kita ko, į kainas svarbiausiose žemyninės Europos suskystintų dujų prekyvietėse, konkrečiai, TFF Nyderlanduose ir NCG Vokietijoje. Nauja kaina bus taikoma atgaline data nuo tada, kai paprašyta ją peržiūrėti.
  • Jei per griežtai nustatytą terminą bendrovė „Gazprom“ neduos sutikimo, vyks arbitražas: Jei bendrovė ir jos klientai dėl naujos kainos nesutaria per 120 dienų, ginčas gali būti perduotas arbitrui. Tada konkurencingą dujų kainą nustatys arbitras, visapusiškai atsižvelgęs į tuos Vakarų Europos lyginamuosius indeksus. Be to, arbitražas turi vykti Europos Sąjungoje. Arbitražo komisijos Europos Sąjungoje privalo paisyti ES konkurencijos teisės ir ją taikyti. Komisija turi teisę dalyvauti tokiose bylose amicus curiae teisėmis.

Todėl šiuose regionuose dujų kainos taps konkurencingos ir ateityje dujų kainos pagal sutartis, kuriose numatytas indeksavimas pagal naftos kainą, smarkiai nebesiskirs nuo konkurencinių lyginamųjų indeksų. Įsipareigojimas taikomas visoms sutartims, kurios galioja ne mažiau kaip trejus metus, nes kainodaros problemų gali kilti tik sudarius ilgalaikes sutartis, kai dėl naujų pokyčių ilgainiui gali atsirasti nemažas atotrūkis nuo konkurencinių lyginamųjų indeksų.

 

4)   Atšaukiami reikalavimai, išsiderėti naudojantis padėtimi rinkoje

Galiausiai Komisija buvo susirūpinusi, kad „Gazprom“, pasinaudodama dominuojančia padėtimi dujų tiekimo rinkoje, įgijo pranašumų, susijusių su prieiga prie dujų infrastruktūros ar jos kontrole. Prieštaravimo pareiškime buvo išreikštas susirūpinimas dėl „South Stream“ projekto Bulgarijoje ir dujotiekio „Yamal“ Lenkijoje.

  • Sprendime aiškiai nurodoma, kad bendrovė „Gazprom“ nesinaudos su „South Stream“susijusiais pranašumais, kuriuos ji yra gavusi. „Gazprom“ nereikalaus iš partnerių Bulgarijoje atlyginti žalą dėl to, kad buvo nutrauktas „South Stream“ projektas, nepriklausomai nuo to, ar tokie reikalavimai yra pagrįsti.
  • Komisijos tyrimas dėl dujotiekio „Yamal“ parodė, kad ši antimonopolinė procedūra pakeisti padėties negali, nes Lenkijos ir Rusijos santykiai dujų klausimu nustatyti tarpvyriausybiniais susitarimais. Kad ir kaip būtų, Lenkijos energetikos reguliavimo institucija 2015 m. nepatvirtino teiginio, esą, „Gazprom“ ribojanti su dujotiekiu „Yamal“ susijusias konkurencines galimybes Lenkijos rinkoje. Reguliavimo institucija nustatė, kad to dujotiekio savininkė bendrovė „Europolgaz“, kurios bendrasavininkė yra „Gazprom“, negali atidėlioti ar blokuoti investicijų į dujotiekį: visos investicijos, be kita ko, į dvikryptį transportavimą iš Vokietijos, įvykdytos, kaip planavo sertifikuotas perdavimo paslaugų operatorius „Gaz-System“.

Galiausiai, tam, kad būsimi tarpvyriausybiniai susitarimai būtų naudingesni, Komisija pateikė pasiūlymą, kad tarpvyriausybinius susitarimus dėl dujų ir naftos pirmiausia išnagrinėtų Komisija. Šis pasiūlymas įsigaliojo 2017 m.

Daugiau informacijos apie šios dienos sprendimą bus pateikta Komisijos konkurencijos politikai skirtoje svetainėje esančiame viešajame bylų registre, bylos numeris – AT.39816.

 

IP/18/3921

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar

Photos