Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

ES biudžetas. Regioninės plėtros ir sanglaudos politika po 2020 m.

Strasbūras, 2018 m. gegužės 29 d.

Naujajam ilgalaikiam 2021–2027 m. ES biudžetui Komisija siūlo atnaujinti sanglaudos politiką – pagrindinę ES investicijų politiką ir vieną iš konkrečiausių jos solidarumo išraiškų.

ES ekonomika atsigauna, tačiau reikia papildomų investicijų siekiant panaikinti esamas spragas tarp valstybių narių ir atskirose valstybėse narėse. 2021–2027 m. laikotarpiui numačius 373 mlrd. EUR įsipareigojimų[1] būsima sanglaudos politika užtikrinami investiciniai pajėgumai, padėsiantys sumažinti šiuos skirtumus. Ištekliai ir toliau bus nukreipiami į labiausiai nuo likusios ES dalies atsiliekančius regionus. Kartu ji ir toliau padės išlaikyti stiprų, tiesioginį ES ir jos regionų bei miestų ryšį.

Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrkis Katainenas sakė: „Per artimiausią dešimtmetį sanglaudos politika padės visiems regionams modernizuoti savo pramonę, investuoti į inovacijas ir pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų bei žiedinės ekonomikos. Be to, nustatydami augimui, darbo vietų kūrimui ir investicijoms tinkamas sąlygas šiuo pasiūlymu toliau prisidėsime prie verslui palankios aplinkos kūrimo Europoje.“

Už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė Corina Crețu sakė: „Šiandien siūlome sanglaudos politiką, skirtą visiems regionams, nė vieno iš jų nepaliekant nuošalyje. Užtikrinome didesnį politikos lankstumą, kad būtų lengviau prisitaikyti prie naujų prioritetų ir galėtume geriau apsaugoti savo piliečius. Taip pat supaprastinome taisykles. Tai bus naudinga visiems – nuo mažųjų įmonių ir verslininkų iki mokyklų ir ligoninių, kuriems bus lengviau gauti ES finansavimą.“

Toliau nurodyti pagrindiniai Komisijos pasiūlymo dėl atnaujintos sanglaudos politikos aspektai.

1. Daug dėmesio skiriama pagrindiniams investicijų prioritetams tose srityse, kuriose ES gali pasiekti geriausių rezultatų. Didžioji dalis Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo investicijų bus nukreiptos į inovacijas, paramą mažosioms įmonėms, skaitmenines technologijas ir pramonės modernizavimą. Taip pat bus investuojama į perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų bei žiedinės ekonomikos ir kovą su klimato kaita, taip siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų.

2. Sanglaudos politika skirta visiems regionams, nustatytas labiau pritaikytas požiūris į regioninę plėtrą:

  • Investicijos visuose regionuose. Regionams, kuriuose augimas arba pajamos vis dar mažesni, – tokių regionų daugiausia Europos Pietuose ir Rytuose – ir toliau bus skiriama didelė ES parama. Įgyvendinant sanglaudos politiką toliau bus investuojama visuose regionuose, kadangi daugeliui iš jų, įskaitant turtingesnių valstybių narių regionus, kyla sunkumų vykdant pramonės perėjimą, mažinant nedarbą ir siekiant išsaugoti savo pozicijas globalizuotoje ekonomikoje.
  • Labiau pritaikytas požiūris. Pagal sanglaudos politiką regionai skirstomi į 3 kategorijas: mažiau išsivystę, pereinamojo laikotarpio ir labiau išsivystę regionai. Siekiant sumažinti nelygybę ir padėti mažas pajamas gaunantiems ir lėto augimo regionams sumažinti atotrūkį, skirstant lėšas BVP vienam gyventojui išlieka pagrindiniu kriterijumi. Be to, siekiant geriau atsižvelgti į padėtį vietos lygmeniu nustatyti nauji kriterijai: jaunimo nedarbas, žemas išsilavinimo lygis, klimato kaita ir migrantų priėmimas bei integracija.
  • Veikla vietos lygmeniu. 2021–2027 m. sanglaudos politika – tai galių suteikiančios Europos, kuri remia vietos lygmens plėtros strategijas, pavyzdys. Vietos, miestų ir teritorinės valdžios institucijos aktyviau dalyvaus valdant ES lėšas, o dėl didesnių bendro finansavimo normų didės atsakomybė už regionuose bei miestuose vykdomus ES finansuojamus projektus.

3. Nustatyta mažiau ir aiškesnių bei glaustesnių taisyklių ir parengta lankstesnė sistema:

  • Paprasčiau naudotis fondų lėšomis. Komisija siūlo supaprastinti naujo ilgalaikio ES biudžeto taisykles siekiant mažinti biurokratizmą ir taikyti ne tokias griežtas ES parama besinaudojančių įmonių bei verslininkų kontrolės procedūras.
  • Vienas bendras taisyklių sąvadas. Šiuo metu 7 ES fondams, kurie įgyvendinami bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis (pasidalijamasis valdymas), taikomas vienas taisyklių sąvadas, dėl to ES fondų programos valdytojams bus paprasčiau vykdyti veiklą. Taip pat nustatoma daugiau sąveikos galimybių, kaip antai sanglaudos politikos fondų ir Prieglobsčio ir migracijos fondo sąveika rengiant vietos lygmens migrantų integracijos strategijas. Sistema taip pat leidžia veiksmingesnę sąsają su kitais ES biudžeto priemonių rinkinyje numatytais fondais. Pavyzdžiui, valstybės narės gali pasirinkti dalį savo sanglaudos politikos išteklių perkelti į programą „InvestEU“.
  • Pritaikymas prie poreikių. Naujoje sistemoje taip pat dera ilgalaikiam investicijų planavimui reikalingas stabilumas ir tinkamas lankstumas siekiant reaguoti nenumatytų įvykių atveju. Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą bus nustatyta, ar paskutiniais dviem finansavimo laikotarpio metais bus reikalingi programų pokyčiai, taip pat bus galimybė ribotus išteklius perkelti iš vieno ES fondo į kitą.

4. Sustiprintas ryšys su Europos semestru siekiant pagerinti investicinę aplinką Europoje. Komisija siūlo stiprinti sanglaudos politikos ir Europos semestro ryšį, kad Europoje būtų sukurta augimui ir verslui palanki aplinka ir būtų išnaudotas visas ir ES, ir nacionalinių investicijų potencialas. Pagal šią stipresnę sanglaudos politiką teikiama didesnė parama struktūrinėms reformoms užtikrins visišką papildomumą ir suderinimą su nauja, geresne reformų rėmimo programa.

Tolesni veiksmai

Siekdama užtikrinti precedento neturintį skaidrumą Europos Komisija ėmėsi veiksmų – gegužės 2 d. pirmą kartą istorijoje pateikė pasiūlymą dėl naujojo ilgalaikio ES biudžeto, kuris pateiktas ir dabartinėmis, ir 2018 m. palyginamosiomis kainomis. Tuo pačiu tikslu Komisija šiandien skelbia nacionalinius sanglaudos politikos asignavimus valstybėms narėms ir dabartinėmis, ir 2018 m. einamosiomis kainomis (žr. priedą).

Svarbu greitai susitarti dėl bendro ilgalaikio ES biudžeto ir sektoriams skirtų pasiūlymų siekiant užtikrinti, kad ES lėšos kuo greičiau duotų rezultatų vietos lygmeniu.

Jeigu būtų vėluojama, kaip nutiko dabartinio 2014–2020 m. biudžeto laikotarpio pradžioje, nebūtų galima laiku pradėti vykdyti 100 000 ES finansuojamų projektų, daug mokyklų, kurioms reikalinga renovacija, būtų priverstos laukti, būtų vėluojama pristatyti medicininę įrangą ligoninėms arba mažosios įmonės turėtų planuoti investicijas neturėdamos garantijų.

2019 m. susitarus dėl kito ilgalaikio biudžeto būtų sklandžiai pereita nuo dabartinio 2014–2020 m. ilgalaikio biudžeto prie naujojo, o užtikrintas finansavimo nuspėjamumas ir tęstinumas būtų naudingas visiems.

Daugiau informacijos

Regioninės plėtros ir sanglaudos politika po 2020 m. Klausimai ir atsakymai

Teisiniai tekstai ir faktų suvestinės:

  • Regioninė plėtra ir sanglauda. Glausta naujosios sistemos apžvalga
  • Labiau pritaikytas požiūris į regioninę plėtrą
  • Paprastesnė ir lankstesnė sanglaudos politikos sistema
  • Stipresnis ryšys su Europos semestru ir Sąjungos ekonomikos valdymu
  • Daugiau sąveikos galimybių ES biudžete

Daugiau informacijos apie ES biudžetą ateičiai galima rasti čia.

 

PRIEDAS

Sanglaudos politikos asignavimai 2021–2027 m.

Komisija ėmėsi veiksmų precedento neturinčiam skaidrumui užtikrinti – gegužės 2 d. pirmą kartą istorijoje pateikė pasiūlymą dėl naujojo ilgalaikio ES biudžeto, kuris pateiktas ir dabartinėmis, ir 2018 m. palyginamosiomis kainomis. Tuo pačiu tikslu Komisija skelbia visus susijusius įvairių išlaidų programų duomenis ir dabartinėmis, ir 2018 m. einamosiomis kainomis (žr. priedą).

 VISUAL

 

 

[1] Dabartinės kainos atsižvelgiant į infliaciją.

IP/18/3885

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar