Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Europos migracijos darbotvarkė. Padėtis dar nėra stabili, todėl turime išlikti budrūs

Briuselis, 2018 m. gegužės 16 d.

Šiandien Komisija ketina pristatyti Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimo pažangos ataskaitą bei 2017 m. gruodžio mėn. Komisijos veiksmų gaires ir nustatyti tolesnius pagrindinius veiksmus, kurių bus imtasi.

Bendromis ES pastangomis pavyksta pasiekti gerų rezultatų, tačiau dėl nuolatinio migracijos spaudimo, kaip matyti iš išaugusio rytinės ir vakarinės Viduržemio jūros regiono dalių maršrutu atvykstančių asmenų skaičiaus, padėtis dar nėra stabili. Todėl ES privalo išsaugoti reikiamą budrumą ir būti pasirengusi reaguoti į bet kokius sezoninius pikus ar spaudimo pokyčius, įskaitant srautų svyravimus maršrutuose. Šiandienos ataskaitoje nurodomi veiksmai, kuriuos šiuo metu reikia sustiprinti: nuolatinių spragų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros biudžete šalinimas; asmenų grąžinimo proceso tobulinimas; skatinimas geriau įgyvendinti perkėlimo į ES programą ir geresnė maršrutais keliaujančių migrantų apsauga.

Pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas teigė: „Ataskaitoje patvirtinama, kad migraciją galime suvaldyti tik imdamiesi visapusiškų, abipusiškai sustiprintų ir atsakomybe bei solidarumu pagrįstų veiksmų. Šio požiūrio šerdis – reformuota bendra Europos prieglobsčio sistema, o turėdama ilgalaikį biudžetą ES bus pasirengusi susidoroti su bet kokia būsima migracijos krize. Nevalia delsti su reforma, tad tikiu, kad Europos Vadovų Taryba birželio mėn. pasieks susitarimą.“

Pasak už migraciją, vidaus reikalus ir pilietiškumą atsakingo Komisijos nario Dimitrio Avramopoulo: „Pastaraisiais metais tiek ES, tiek mūsų šalyse partnerėse buvo pasiekta didelė pažanga. Tačiau padėtis vis dar nestabili ir darbai anaiptol dar nebaigti. Todėl valstybes nares paraginčiau ne tik kuo skubiau skirti sienos apsaugos pareigūnus ir įrangą Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros operacijoms, bet ir vykdyti įsipareigojimą iki birželio mėn. susitarti dėl prieglobsčio sistemos reformos. Mums dera dar kartą prisiminti, kad negalime prarasti nė akimirkos.“

 

Asmenų atvykimas trimis pagrindiniais maršrutais

Pirmaisiais 2018 m. mėnesiais centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje išliko ta pati mažėjanti tendencija kaip ir 2017 m. – atvykstančiųjų skaičius sumažėjo maždaug 77 proc., palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu.

Nors, palyginti su laikotarpiu iki ES ir Turkijos pareiškimo, iš Turkijos atvykstančių asmenų skaičius ženkliai krito, nuo 2018 m. gerokai išaugo tiek į Graikijos salas atvykstančių (nuo 2018 m. pradžios – 9 349), tiek jos sausumos sienas kertančių asmenų skaičius (vien tik 2018 m. – 6 108, t. y. devynis kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį 2017 m.). Nors padėtis vykstant Vakarų Balkanų maršrutu iš esmės stabilizavosi, pastaraisiais mėnesiais pranešama apie augančius srautus per Albaniją, Juodkalniją ir Bosniją ir Hercegoviną.

Atvykstančiųjų vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu skaičius toliau didėjo – nuo 2018 m. sausio į Ispaniją atvyko maždaug 6 623 asmenys (22 proc. daugiau nei pirmaisiais 2017 m. mėnesiais).

 

ES išorės sienų valdymas

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra šiuo metu teikia pagalbą nacionaliniams sienų apsaugos pareigūnams – visais migracijos maršrutais dislokuota maždaug 1 350 ekspertų. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, atsižvelgdama į augantį migracijos spaudimą, pasirengė sutelkti daugiau pajėgų prie Graikijos ir Turkijos sausumos sienos. Agentūra taip pat siūlo triskart padidinti pajėgas, operatyviniais tikslais dislokuotas ties Graikijos siena su Albanija ir buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija. Be to, artėjama prie susitarimų sudarymo su Vakarų Balkanų šalimis, o tai Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai leis joms tiesiogiai padėti valdyti sienas, jei to prireiks.

Tačiau Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra nuolat susiduria su dideliais žmogiškųjų išteklių ir įrangos trūkumais – šiuo metu įmanoma patenkinti mažiau nei pusę operatyvinių poreikių. Valstybės narės privalo nedelsdamos užtikrinti, kad būtų dislokuota daugiau žmogiškųjų išteklių ir įrangos siekiant, kad agentūra sugebėtų tęsti vykdomas operacijas ar dalyvauti naujose.

Komisijos pasiūlymu dėl kito ilgalaikio biudžeto siekiama gerokai padidinti išorės sienoms valdyti numatytas lėšas, įskaitant Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai, kurios nuolatinių sienos apsaugos pareigūnų skaičius, kaip numatyta, pasieks 10 000, sustiprinti papildomai skirtą sumą.

 

Įvairiais maršrutais keliaujančių migrantų apsauga

ES ir toliau šalina pagrindines migracijos priežastis ir tuo pačiu siekia apsaugoti įvairiais maršrutais keliaujančius migrantus ir pasiūlyti alternatyvų neteisėtai migracijai.

  • Savanoriškai grįžtantys asmenys iš Libijos. Padedama ES Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) vien tik 2018 m. suteikė pagalbą daugiau kaip 6 185 namo savanoriškai grįžtantiems asmenims iš Libijos. AS, ES ir JT darbo grupė toliau bendradarbiauja su Libijos valdžios institucijomis siekdama nutraukti sistemingo migrantų, įskaitant vaikus, sulaikymo praktiką. Šių pastangų dėka vien tik šiais metais iš sulaikymo įstaigų paleista daugiau kaip 1 000 pabėgėlių.
  • Skubi evakuacija. Taikant skubaus tranzito mechanizmą iš Libijos į Nigeriją evakuoti 1 152 asmenys siekiant juos toliau perkelti į Europą. 108 iš jų jau perkelti į Prancūziją, Švediją ir Šveicariją. Dabar reikėtų paspartinti UNHCR taikomą nukreipimo procedūrą, kad asmenis būtų galima kuo greičiau perkelti į ES valstybes nares. ES šiai veiklai skyrė 20 mln. EUR.
  • Kova su nelegalaus migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklais. Pagal kovo mėn. Niamėjuje priimtą deklaraciją stiprinamas bendradarbiavimas su partneriais Sahelio regione.
  • Pagrindinių migracijos priežasčių šalinimas. ES pagalbos Afrikai patikos fondo nauda pasitvirtino: patvirtintos 147 programos, kurioms bendrai numatyta 2,59 mlrd. EUR, ir finansuojamos tokios svarbios iniciatyvos kaip savanoriškas asmenų iš Libijos sugrįžimas. Tačiau didelės lėšų sumos dar trūksta – apie 1,2 mlrd. EUR, o tai kelia pavojų, kad šios pastangos bus perniek, jei ES ir valstybės narės kartu nespręs šio klausimo.

Šiandien Komisija taip pat siūlo atlikti teisės aktų, kuriais reglamentuojama ES valstybių narių imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų, dislokuotų ne ES šalyse, veikla, peržiūrą siekiant bendradarbiavimo su pagrindiniais partneriais klausimą kelti ES lygiu.

 

Sąlygos Graikijoje

Sąlygos Graikijoje tebekelia rimtų rūpesčių – saloms daromas didelis spaudimas, o lėtos prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūros trukdo asmenims grįžti į Turkiją. Komisija paragino Graikiją pasinaudoti ES parama ir pagerinti sąlygas salose, nedelsiant paspartinti asmenų grąžinimą ir baigti rengti nenumatytų atvejų planą, vykdomą išaugus atvykstančiųjų skaičiui.

 

Grąžinimas ir readmisija

Reikia dėti daugiau pastangų siekiant sugrąžinti migrantus, kurie neturi teisės likti ES, kadangi 2017 m. visoje ES buvo iš esmės įvykdyta tik 36,6 proc. sprendimų grąžinti asmenį. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra 2018 m. padėjo surengti 111 grąžinimo operacijų, tačiau valstybės narės turėtų daug geriau išnaudoti agentūrai suteiktus platesnius įgaliojimus sugrąžinti asmenis. Buvo pasiekta didelė pažanga gerinant bendradarbiavimą su kilmės šalimis grąžinimo klausimais: pastaraisiais metais sudaryta keletas praktinių susitarimų ir vyksta tolesnės derybos. Siekdama dar labiau pagerinti grįžtančiųjų stebėseną ir kitus svarbius migracijos statistikos duomenis, šiandien Komisija taip pat siūlo dažniau skelbti Eurostato duomenis.

 

Perkėlimas į Europos Sąjungą

Pagal naują Komisijos perkėlimo į ES programą 20 valstybių narių pasižadėjo perkelti daugiau nei 50 000 asmenų, iš kurių jau perkelti 4 252. Komisija ragina valstybes nares iki 2018 m. spalio mėn., kaip pasižadėta, perkelti 50 proc. asmenų.

Tolesni veiksmai

Siekdamos paremti visapusišką ES požiūrį į migraciją ir užtikrinti, kad Europa būtų pasirengusi reaguoti į bet kokias būsimas krizes, valstybės narės dabar turėtų:

  • patenkinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros poreikius, susijusius su pasienio apsaugos pareigūnais ir įranga;
  • pašalinti 1,2 mlrd. EUR dydžio finansavimo spragą ES pagalbos Afrikai patikos fonde;
  • pagerinti sąlygas Graikijoje ir paspartinti asmenų grąžinimą į Turkiją;
  • iš esmės patobulinti asmenų grąžinimo procesą ir pasinaudoti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai suteiktais įgaliojimais padėti sugrąžinti asmenis;
  • paspartinti asmenų perkėlimą į ES pagal naująją prioritetinėms šalims skirtą programą, visų pirma taikant skubaus tranzito mechanizmą Nigerijoje, ir pagal ES ir Turkijos pareiškimą;
  • skubiai susitarti dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos reformos siekiant užtikrinti, kad ES ateityje būtų pasirengusi susidoroti su bet kokiomis krizėmis.


Pagrindiniai faktai

2015 m. gegužės 13 d. Europos Komisija pasiūlė plataus užmojo strategiją, grindžiamą Europos migracijos darbotvarke. Strategijos tikslas – spręsti su dabartine krize susijusias neatidėliotinas problemas ir užtikrinti, kad ES galėtų geriau valdyti migraciją vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu neteisėtos migracijos, sienų, prieglobsčio ir teisėtos migracijos srityse.

Šiandienos komunikate išdėstomi nuo 2018 m. kovo mėn. įvykę pokyčiai ir aptariama pažanga įgyvendinant Europos migracijos darbotvarkę ir Komisijos politines veiksmų gaires, kuriomis siekiama visapusiško susitarimo dėl migracijos ir kurios paskelbtos 2017 m. gruodžio mėn..

 

Daugiau informacijos

Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimo pažangos ataskaita

Priedai, kuriuose pateikiami statistiniai duomenys

Informacijos suvestinė. Migracijos valdymas. ES krizių valdymo priemones

Informacijos suvestinė. Centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutas. Migrantų apsauga ir neteisėtų srautų valdymas

Reglamento dėl Europos imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo pasiūlymas

 

 

IP/18/3743

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar