Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Skiepijimas: Komisija ragina ES glaudžiau bendradarbiauti kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant

Briuselis, 2018 m. balandžio 26 d.

Skiepijimas: Komisija ragina ES glaudžiau bendradarbiauti kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant

Šiandien Komisija priėmė rekomendacijų rinkinį – jomis siekiama stiprinti ES bendradarbiavimą kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant. Tai yra atsakas į Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį išsakytą raginimą didinti skiepijimo aprėptį ir užtikrinti, kad kiekvienas ES pilietis turėtų galimybę pasiskiepyti.

Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitissakė: „Skiepai yra viena veiksmingiausių ir ekonomiškai efektyviausių XX-ame amžiuje sukurtų visuomenės sveikatos priemonių . Pats esu gydytojas, todėl mane ypač liūdina tai, kad vaikai miršta dėl neišnaudotos galimybės pasiskiepyti, dėl nepasitikėjimo skiepais ar dėl vakcinų trūkumo. Infekcinių ligų nesustabdo šalių sienos. Vienos valstybės silpnas imunizavimas kelia grėsmę visos ES piliečių sveikatai ir saugai. Todėl mums visiems naudinga bendradarbiauti šioje srityje. Saugokime savo vaikus, skiepykime juos!“.

Skiepai visame pasaulyje kasmet išgelbėja 1–3 mln. gyvybių. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per artimiausią dešimtmetį skiepai išgelbės dar 25 mln. gyvybių. Šiuo metu, pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, kai kurios ES šalys susiduria su neregėto masto tymų protrūkiais ir padažnėjusiais ligų, kurių galima išvengti skiepijant, atvejais, nes skiepijimo mastas yra nepakankamas. Vaikai ir suaugusieji ES vis dar miršta nuo šių ligų.

Komisijos pasiūlyme dėmesys sutelktas į šiuos tris prioritetus: 1. nepasitikėjimo skiepais problemos sprendimą ir skiepijimo aprėpties didinimą; 2. darnią skiepijimo politiką ES ir 3. ES masto koordinavimą ir indėlį į visuotinę sveikatą.

Pasiūlyme Komisija ir valstybės narės raginamos imtis 20 veiksmų, pvz.,:

  • iki 2020 m. sukurti ir įgyvendintinacionalinius ir (arba) regioninius skiepijimo planus, įskaitant bent 95 proc. skiepijimo nuo tymų aprėptį;
  • atlikinėti reguliarius skiepijimo statuso tikrinimus ir sudaryti galimybes pasiskiepyti įvairiais gyvenimo etapais, pavyzdžiui, mokyklose ir darbo vietose;
  • pristatyti galimybę įvesti skiepų kortelę, kurios duomenis būtų lengva elektroniniu būdu perduoti į kitas šalis;
  • iki 2019 m. sukurti Europos informavimo apie skiepijimą portalą, kuriame būtų pateikiami skaidrūs ir nauji įrodymai apie skiepų naudą ir saugą;
  • mažinti vakcinų trūkumo riziką sukuriant virtualią Europos duomenų saugyklą „EU data warehouse“, kurioje būtų kaupiama informacija apie vakcinų atsargas ir poreikį, siekiant supaprastinti savanorišką keitimąsi informacija apie turimas atsargas ir apie svarbiausių vakcinų trūkumą;
  • sudaryti visiems sveikatos priežiūros darbuotojams sąlygas tobulėti, kad jie galėtų profesionaliai skiepyti žmones ir kompetentingais patarimais didinti pasitikėjimą skiepais;
  • sukviesti koaliciją skiepijimo klausimais ir taip suburti Europos sveikatos priežiūros darbuotojų asociacijas ir atitinkamas studentų asociacijas, siekiant įsipareigoti teikti visuomenei teisingą informaciją, kovoti su mitais ir keistis gerąja patirtimi;
  • sukurti Europos informacijos mainų sistemą, siekiant sukaupti duomenų pagrindinių skiepų ES tvarkaraščio gairėms iki 2020 m. parengti – tose gairėse turėtų būti nurodytos vakcinų dozės ir skiepijimo amžius, kuriems pritaria visos ES valstybės narės;
  • stiprinti partnerystę ir bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais.

 

Dabartinė padėtis: pagrindinės skiepijimo spragos ES

Remiantis naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) surinktais duomenimis, susirgimų tymais skaičius kai kuriose ES ir EEE šalyse tebeauga. Per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. per Europos stebėjimo sistemą pranešta apie 14 813 susirgimų tymais atvejų. Kiek žinoma, 86 proc. susirgusiųjų buvo neskiepyti. Be to, ECDC skaičiavimu, kasmet nuo gripo miršta ne mažiau kaip 40 000 žmonių, iš dalies dėl nepakankamos skiepijimo aprėpties.

 

Tolesni veiksmai

Komisijos pasiūlymą aptars Taryba – siekiama, kad jis būtų priimtas iki 2018 m. pabaigos ir įsigaliotų nedelsiant. Po to Komisija kas 3 metus parengs ataskaitą apie rekomendacijos įgyvendinimo pažangą. Be to, Komisija pagal iniciatyvą „Sveikatos būklė ES“parengs ataskaitą apie pasitikėjimo skiepais statusą ES, kurioje bus nagrinėjamas požiūris į skiepijimą.

 

Pagrindiniai faktai

Savo 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį sakė Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris sakė: „Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšių piliečių. Nepriimtina, kad 2017 m. vaikai tebemiršta nuo ligų, kurios Europoje seniai turėjo būti išnaikintos. (…) Ir jokių „bet“. (…)Europoje neturi būti mirčių, kurių galima išvengti.“

Komisijos rekomendacijos dėl ligų, kurių galima išvengti skiepijant, grindžiamos esama ES politika ir skiepijimo srities projektais. Tai apima 2009 m. Tarybos rekomendaciją dėl skiepijimo nuo sezoninio gripo, Bendro pirkimo susitarimą, nustatytą Sprendimu dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai (1082/2013/ES), Bendrus veiksmus skiepijimo srityje, bendrai finansuojamus pagal 2014–2020 m. Sveikatos programą, kurių bus imtasi artimiausiais mėnesiais, pirmenybę teikiant nepasitikėjimo skiepais klausimui.

 

Daugiau informacijos

Žr.  MEMO/18/3458

Skiepijimas – apžvalga

Twitter @EU_Health, @V_Andriukaitis #vaccineswork and #EUvaccines

 

 

 

 

IP/18/3457

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar