Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Kova su internetine dezinformacija. Komisija siūlo bendrą ES kovos su dezinformacija kodeksą

Briuselis, 2018 m. balandžio 26 d.

Šiandien Komisija pasiūlė imtis kovos su internetine dezinformacija priemonių: priimti bendrą ES kovos su dezinformacija kodeksą, remti nepriklausomą faktų tikrintojų tinklą ir įvairiais kitais veiksmais skatinti kokybišką žurnalistiką ir stiprinti gebėjimus naudotis žiniasklaidos priemonėmis.

Neseniai atskleistas „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“ atvejis tiksliai parodė, kaip asmenų duomenis galima išnaudoti rinkimuose. Tai mums pačiu laiku primena, kad turime geriau pasirūpinti demokratinių procesų apsauga. Šiandien Europos Komisija, siekdama apsaugoti Europos vertybes ir užtikrinti saugumą, imasi aktyviau kovoti dezinformacija.

Už bendrąją skaitmeninę rinką atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas A. Ansipas sakė: „Dezinformacija nėra nauja politinės įtakos priemonė. Tačiau naujosiomis technologijomis, visų pirma skaitmeninėmis, jai pavyksta plačiai išsikeroti internetinėje erdvėje ir ji kėsinasi į mūsų demokratiją ir visuomenę. Pasitikėjimą internetu lengva sugriauti, bet sunku atstatyti, todėl šio sektoriaus įmonės turėtų šią problemą spręsti išvien su mumis. Kovoje su pavienių asmenų ir šalių organizuojamomis ir grėsmę mūsų demokratijai keliančiomis dezinformacijos kampanijomis interneto platformoms tenka labai svarbus vaidmuo.“

Už skaitmeninę ekonomiką ir skaitmeninės visuomenės reikalus atsakinga Komisijos narė M. Gabriel teigė: „Platformas, socialinius tinklus ir kitus subjektus, kuriems tenka akivaizdi atsakomybė, raginame veikti pagal veiksmų planą, kuriuo siekiama bendro europinio atsako, kad piliečiai būtų veiksmingai apsaugoti nuo dezinformacijos ir galėtų patys geriau nuo jos apsiginti. Atidžiai stebėsime daromą pažangą ir, jei rezultatai nebus patenkinami, iki gruodžio mėnesio gali būti pasiūlyta reguliuojamojo pobūdžio priemonių.“

Už saugumo sąjungą atsakingas Komisijos narys Julianas Kingas sakė: Internete skleidžiamomis melagingomis naujienomis ir dezinformacija naudojamasi kaip ginklu. Tai kelia rimtą grėsmę mūsų visuomenių saugumui. Kai brukamas žalingas ir nesantaiką kurstantis turinys kelia grėsmę patikimų kanalų išlikimui, reikia blaivaus atsako, pagrįsto skaidrumu, atsekamumu ir atskaitomybe. Labai svarbus interneto platformų uždavinys – duoti atkirtį jų infrastruktūra piktnaudžiaujantiems priešiškai nusiteikusiems subjektams ir užtikrinti savo naudotojų ir visuomenės saugumą.“

Remdamasi 2018 m. kovo mėn. paskelbta aukšto lygio darbo grupės melagingų žinių ir internetinės dezinformacijos klausimais ataskaita ir platesnių pastaruosius šešis mėnesius vykdytų viešų konsultacijų rezultatais, Komisija dezinformaciją apibrėžia kaip „melagingą arba klaidinančią informaciją, kuriamą, pateikiamą ir skleidžiamą siekiant ekonominės naudos arba siekiant tyčia suklaidinti visuomenę, ir galinčią padaryti žalos visuomenei.“

Naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 83 proc. respondentų teigia, kad melagingos naujienos kelia pavojų demokratijai. Ypatingą susirūpinimą kelia tyčinė dezinformacija siekiant paveikti rinkimų rezultatus ir imigracijos politiką. Iš apklausos taip pat matyti kokybiškos žiniasklaidos svarba – tradicinę žiniasklaidą respondentai laiko pačiu patikimiausiu naujienų šaltiniu (radiją – 70 proc., TV – 66 proc., spaudą – 63 proc.). Internetiniai žinių šaltiniai ir vaizdo prieglobos svetainės laikomos pačiu nepatikimiausiu naujienų šaltiniu: jais pasitiki atitinkamai 26 ir 27 proc. respondentų.

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras paskelbė melagingų naujienų ir dezinformacijos tyrimą. Jame nurodoma, kad du trečdaliai interneto vartotojų naujienų paieškai naudoja algoritmais valdomas platformas, pavyzdžiui, paieškos sistemas, naujienų agregatorius ir socialinės žiniasklaidos svetaines. Tyrime taip pat teigiama, kad dalis naujienų leidėjų rinkos galios ir pajamų srautų perėjo į platformų operatorių rankas, kurie turi duomenis, pagal kuriuos parenka skaitytojams tam tikrus straipsnius ir reklamą.

Kovos su internetine dezinformacija priemonės

Siekdama spręsti šias problemas ir keisti tendencijas, Komisija siūlo įvairių kovos su internetine dezinformacija priemonių, pavyzdžiui:

  • Kovos su dezinformacija kodeksas. Pirmas interneto platformų žingsnis turėtų būti iki liepos mėn. parengti bendrą praktikos kodeksą ir jo laikytis. Tokio kodekso tikslai turėtų būti:

    • užtikrinti skaidrumą remiamo turinio, ypač politinės reklamos, atžvilgiu, apriboti politinės reklamos auditorijos pasirinkimo galimybes ir sumažinti dezinformacijos skleidėjų pajamas;

    • atskleisti, kaip veikia algoritmai ir sudaryti sąlygas trečiosioms šalims juos patikrinti;

    • sudaryti sąlygas vartotojams lengvai rasti skirtingus naujienų šaltinius, kuriuose pateikiamas alternatyvus požiūris;

    • imtis priemonių netikroms paskyros nustatyti ir jas uždaryti, taip pat spręsti automatinių botų problemą;

    • sudaryti sąlygas faktų tikrintojams, tyrėjams ir valdžios institucijoms nuolat stebėti internetinę dezinformaciją;

  • Nepriklausomas Europos faktų tikrintojų tinklas. Jis turėtų nustatyti bendrus darbo metodus, keistis geriausia patirtimi ir darbuotis tam, kad ES būtų kuo plačiau ištaisomi melagingi faktai. Tinklo nariai bus atrinkti iš griežtu principų kodeksu besivadovaujančio Tarptautinio faktų tikrintojų tinklo ES narių;

  • Saugi Europos kovos su dezinformacija interneto platforma. Ji bus sukurta siekiant padėti faktų tikrintojų tinklui ir prie šios veiklos prisidedantiems mokslininkams tarpvalstybiniu mastu rinkti ir analizuoti duomenis, taip pat ir ES masto duomenis;

  • Gebėjimas geriau naudotis žiniasklaidos priemonėmis. Geriau išmanydami, kaip naudotis žiniasklaidos priemonėmis, europiečiai galės atpažinti internetinę dezinformaciją ir kritiškai vertinti internete pateikiamą turinį. Todėl Komisija skatins faktų tikrintojus ir pilietinės visuomenės organizacijas teikti mokykloms ir švietimo specialistams šviečiamąją medžiagą ir rengs gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis Europos savaitės renginius.

  • Padėti valstybėms narėms užtikrinti, kad rinkimų procesas būtų atsparus vis daugiau aspektų įgyjančiai kibernetinei grėsmei, apimančiai internetinę dezinformaciją ir kibernetinius išpuolius;

  • Skatinti savanoriškas internetines tapatumo nustatymo sistemas, kurios leistų atsekti informacijos tiekėjus ir nustatyti jų tapatybę ir taip padidintų internetinio bendravimo, informacijos ir jos šaltinių patikimumą ir pasitikėjimą jais;

  • Parama kokybiškai ir įvairiai informacijai. Komisija ragina valstybes nares labiau remti kokybišką žurnalistiką, kad būtų užtikrinta pliuralistinė, įvairi ir tvari žiniasklaidos aplinka. 2018 m. Komisija paskelbs kokybiško ES naujienų turinio kūrimo ir platinimo, naudojantis duomenų žiniasklaidos priemonėmis, pasiūlymų konkursą;

  • Darni strateginės komunikacijos politika. Komisijos tarnybos, derindamos jau vykdomas ir būsimas ES ir valstybių narių iniciatyvas dėl internetinės dezinformacijos, vykdys informavimo veiklą, kuria bus paneigiama apie Europą skleidžiama melaginga informacija ir kovojama su dezinformacija ES ir už jos ribų.

Tolesni veiksmai

Artimiausiu metu Komisija sušauks įvairių suinteresuotųjų subjektų forumą dezinformacijos klausimais, kad susiję suinteresuotieji subjektai, įskaitant interneto platformas, reklamos sektoriaus įmones ir didžiuosius reklamuotojus, jame galėtų veiksmingai bendradarbiauti ir įsipareigotų derinti ir stiprinti kovą su dezinformacija. Tikimasi, kad pirmas forumo veiklos rezultatas – ES kovos su dezinformacija kodeksas – bus paskelbtas iki 2018 m. liepos mėn., o 2018 m. spalio mėn. jau bus juntamas apčiuopiamas jo poveikis. 

Iki 2018 m. gruodžio mėn. Komisija pateiks padarytos pažangos ataskaitą. Be to, ataskaitoje bus išnagrinėta, ar reikia imtis tolesnių priemonių išdėstytiems veiksmams nuolat stebėti ir vertinti.

Pagrindiniai faktai

2017 m. gegužės mėn. įgaliojimų raštu Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pavedė už skaitmeninę ekonomiką ir skaitmeninės visuomenės reikalus atsakingai Komisijos narei Mariyai Gabriel įvertinti problemas, kurias mūsų demokratinėms valstybėms kelia dezinformacijos skleidimas interneto platformose, ir imtis ES lygmens atsakomųjų priemonių.

2018 m. vasario mėn. Komisija, mąstydama apie 2019 m. Europos Parlamento rinkimus, priėmė rekomendacijų sąrašą, kuriame „kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos […] raginamos remiantis valstybių narių patirtimi, geriausią rinkimų procesui kylančių kibernetinių atakų ir dezinformacijos grėsmių nustatymo, mažinimo ir valdymo praktiką.“

Aukšto lygio ekspertų grupė melagingų naujienų klausimais pateikė Komisijai rekomendacijų, kaip kovoti su internetine dezinformacija. Grupės išvados ir rekomendacijos paskelbtos 2018 m. kovo 12 d.

Komisija ir iki šių iniciatyvų aktyviai kovojo su dezinformacija: 2015 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybai nusprendus įsteigta Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė, už kurią atsakinga Vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja F. Mogherini ir kurios tikslas – duoti atkirtį Rusijos vykdomoms dezinformacijos kampanijoms. Europos išorės veiksmų tarnyboje ši darbo grupė veikia nuo 2015 m. rugsėjo mėn. ir veiksmingai informuoja apie ES politiką rytines kaimynines šalis, stiprina bendrą žiniasklaidos aplinką rytinėse kaimyninėse šalyse, be kita ko, remdama žiniasklaidos laisvę ir stiprindama nepriklausomą žiniasklaidą, ir didina ES gebėjimus prognozuoti Kremliui palankią dezinformacijos veiklą, kovoti su ja ir didinti informuotumą apie ją.

Daugiau informacijos

Klausimai ir atsakymai

Informacijos suvestinė. Kova su internetine dezinformacija

Viešos konsultacijos (apibendrinamoji ataskaita)

„Eurobarometras“ (visa ataskaita)

Jungtinio tyrimų centro ataskaita

Aukšto lygio ekspertų grupės ataskaita dėl melagingų naujienų ir dezinformacijos

Bendra informacija apie ES kovą su melagingomis naujienomis

Informacijos suvestinė apie Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupę

Interneto svetainė „EUvsDisinfo“

Komunikatas ir kitos naudingos nuorodos

IP/18/3370

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar