Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Kapitalo rinkų sąjunga. Metas šalinti kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms ir spartinti darbus

Briuselis, 2018 m. kovo 12 d.

Šiandien Europos Komisija imasi remti alternatyvius finansavimo šaltinius ir šalinti kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms, taip žengdama didelį žingsnį kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo link.

Nors kapitalo rinkų sąjunga duos naudos visoms valstybėms narėms, ji labiausiai sustiprins ekonominę ir pinigų sąjungą, nes padės dalytis rizika privačiajame sektoriuje.

Šiandienos pasiūlymais, kurie grindžiami nuo 2015 m. kuriant kapitalo rinkų sąjungą jau padaryta pažanga, bus suteiktas postūmis tarpvalstybinei investicinių fondų rinkai ir ES padengtųjų obligacijų, kaip ilgalaikio finansavimo, rinkai, taip pat pasiekta, kad investuotojai tarptautinius vertybinių popierių sandorius vykdyti ir su jais susijusius reikalavimus teikti galėtų turėdami aiškesnes garantijas. Kapitalo rinkų sąjunga – vienas iš J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetų stiprinant Europos ekonomiką ir skatinant investicijas, reikalingas darbo vietoms kurti. Šios sąjungos tikslas – sutelkti ir nukreipti kapitalą visoms ES įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurių plėtrai ir klestėjimui būtini ištekliai.

Jei Europos Parlamentas ir Taryba šiuos pasiūlymus priimtų nedelsdami, įmonės ir investuotojai galėtų įvairiapusiškiau pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis. Be to, Komisija ragina teisėkūros institucijas užtikrinti, kad laukiamos pagrindinės reformos, kuriomis užbaigiamas kapitalo rinkų sąjungos kūrimas, t. y. pasiūlymai dėl kapitalo rinkos priežiūros stiprinimo, verslo restruktūrizavimo ir naujų taupymo galimybių vartotojams, būtų priimtos kuo greičiau. Šiuo metu teisėkūros institucijos tėra sutarusios tik dėl trijų iš dvylikos Komisijos pateiktų pasiūlymų dėl kapitalo rinkų sąjungos sudėtinių dalių. 

Už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Šiandienos pasiūlymai – tai platesnio masto strategijos, kuria siekiama stiprinti kapitalo rinkas ir skatinti investicijas Europos Sąjungoje, dalis. Siekdami iki 2019 m. Europoje turėti realią kapitalo rinkų sąjungą, turime pirmyn judėti trimis kryptimis – link Europos finansinių produktų ženklų ir pasų, link suderintų ir supaprastintų taisyklių, kuriomis stiprinamos kapitalo rinkos, ir link nuoseklios ir veiksmingos priežiūros.“ 

Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas sakė: „Mūsų siekis – sudaryti sąlygas įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, reikiamą finansavimą gauti lengviau ir pigiau. Sustiprinta bendroji rinka įmonėms ne tik padės šiuo atžvilgiu, bet ir suteiks galimybes plėstis. Komisija vykdo savo įsipareigojimą nustatyti kapitalo rinkų sąjungos sudėtines dalis. Dabar savo darbą turi atlikti Europos Parlamentas ir Taryba. Komisija yra pasirengusi su jais bendradarbiauti, kad visi pasiūlymai dėl teisės aktų būtų priimti iki 2019 m.“ 

Už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Komisijos narė Vĕra Jourová taip pat kalbėjo: „Naujosios taisyklės leis MVĮ lengviau gauti paskolas ir skatins tarpvalstybines investicijas. Mes norime užtikrinti teisinį tikrumą ir pašalinti teisinę riziką, kylančią tarpvalstybiniam reikalavimų perleidimui ir sandoriams, kurie svarbūs užtikrinant MVĮ finansavimą.“  

Apie šiandienos pasiūlymus išsamiau 

  • Europos padengtosios obligacijos

Šiandien Komisija siūlo bendras padengtųjų obligacijų taisykles, kurias sudaro direktyva ir reglamentas. Neapmokėtų obligacijų suma siekia 2,1 trln. EUR – šiuo metu tai viena iš didžiausių skolos vertybinių popierių rinkų ES. Europos bankai yra pasauliniai šios rinkos lyderiai – ji tapo svarbiu ilgalaikio finansavimo šaltiniu daugelyje ES valstybių narių. 

Padengtosios obligacijos yra finansinės priemonės, padengtos atskira paskolų grupe. Manoma, kad jos teikia naudos ne vien todėl, kad jomis finansuojamas ekonomiškai efektyvus skolinimas, bet ir todėl, kad yra ypač saugios. Vis dėlto šiuo metu ES rinka yra nevienalytė – skirtingose valstybėse narėse padėtis nevienoda. 

Siūlomos taisyklės yra pagrįstos aukštos kokybės standartais ir geriausia praktika. Jomis siekiama padidinti padengtųjų obligacijų, kaip stabilaus ir ekonomiškai efektyvaus kredito įstaigų finansavimo šaltinio, ypač mažiau išplėtotose rinkose, naudojimą. Be to, jomis investuotojams suteikiama įvairesnių ir saugesnių investavimo galimybių. 

Kartu pasiūlymu siekiama mažinti skolinimosi išlaidas visai ekonomikai. Komisijos skaičiavimais, ES skolininkai per metus galėtų iš viso sutaupyti 1,5–1,9 mlrd. EUR. 

  • Investicinių fondų investicinių vienetų ir akcijų platinimas tarpvalstybiniu mastu 

Investiciniai fondai – svarbi priemonė, per kurią į ekonomiką patenka privačios santaupos ir didinamos įmonių finansavimo galimybės. Bendras ES investicinių fondų rinkos dydis – 14,3 trln. EUR. Vis dėlto ši rinka dar nėra išnaudojusi viso savo potencialo. Tik kiek daugiau nei trečdalis (37 %) kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) ir maždaug 3 % alternatyvaus investavimo fondų (AIF) turi leidimą prekiauti daugiau kaip trijose valstybėse narėse. Tokią situaciją taip pat lemia šiuo metu tarpvalstybiniam investicinių fondų investicinių vienetų ir akcijų platinimui trukdančios reguliavimo kliūtys. 

Šiandienos pasiūlymu šias visų rūšių investicinių fondų veikimo kliūtis siekiama pašalinti ir taip supaprastinti, paspartinti ir atpiginti tarpvalstybinį platinimą. Didesnė konkurencija investuotojams suteiks didesnį pasirinkimą ir užtikrins didesnę ekonominę naudą, kartu bus išlaikytas aukštas investuotojų apsaugos lygis. 

  • Tarpvalstybiniams sandoriams, susijusiems su reikalavimais ir vertybiniais popieriais, taikoma teisė* [atnaujinta 2018-03-15 10.40]

Reikalavimų perleidimas – atvejis, kai kreditorius kitam asmeniui perleidžia teisę reikalauti skolos. Šia sistema įmonės naudojasi siekdamos padidinti savo likvidumą ir gauti paskolą. Šiuo metu nesama jokio teisinio tikrumo dėl to, kuri nacionalinė teisė taikytina nustatant, kam priklauso reikalavimas po to, kai jis buvo perleistas tarpvalstybinėje byloje. Šiandien siūlomomis naujomis taisyklėmis paaiškinama, pagal kurią teisę tokie ginčai sprendžiami – paprastai būtų taikytina tos šalies, kurioje yra įprastinė perleidėjų gyvenamoji vieta, teisė, nepriklausomai nuo to, kurios valstybės narės teismai arba valdžios institucijos tiria bylą. Šiuo pasiūlymu bus paskatintos tarpvalstybinės investicijos, taip pat išaugs galimybė pigiau skolintis ir bus išvengta sisteminės rizikos. 

Be to, Komisija priėmė komunikatą, kuriuo paaiškinama, kurios šalies teisė taikytina sprendžiant, kam tarpvalstybinio sandorio atveju priklauso vertybinis popierius. Didesnis teisinis tikrumas paskatins tarpvalstybines investicijas, pagerins galimybes pigiau skolintis ir paspartins rinkos integraciją. 

2017 m. birželio mėn. atlikus kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūrą, pranešta apie iki to laiko padarytą pažangą įgyvendinant veiksmų planą ir nustatytas naujų veiksmų tvarkaraštis. Šiomis aplinkybėmis Komisija paskelbė, kad 2018 m. pirmąjį ketvirtį pateiks keletą pasiūlymų dėl teisės aktų, visų pirma skirtų investicinių fondų, padengtųjų obligacijų ir ginčų sprendimo sritims. Šiandienos rinkinyje šie pasiūlymai ir pateikiami.

Pagrindiniai faktai 

2015 m. Europos Komisija pradėjo įgyvendinti savo kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą, padedantį kurti tikrą bendrąją kapitalo rinką visoje ES. Veiksmų planas yra vienas iš pagrindinių Investicijų plano Europai (vadinamojo J.-C. Junckerio plano) ramsčių. Nors bendroji kapitalo rinka bus naudinga visoms ES valstybėms narėms, visų pirma ji sustiprins ekonominę ir pinigų sąjungą, nes padės tarpvalstybiniu mastu euro zonoje dalytis rizika privačiajame sektoriuje. Tai ypač svarbu siekiant atlaikyti sisteminius ekonominius sukrėtimus. 

Ji grindžiama šiais pagrindiniais principais: 

  • skatinti finansinę integraciją ir didinti konkurenciją;

  • suteikti daugiau galimybių investuotojams;

  • finansavimą susieti su realiąja ekonomika, plėtojant nebankinius finansavimo šaltinius;

  • užtikrinti stipresnę ir atsparesnę finansų sistemą.

Daugiau informacijos 

Informacinis pranešimas

Informacijos suvestinė

Daugiau informacijos apie pasiūlymą

IP/18/1364

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar