Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Romos sutarčių pasirašymo šešiasdešimtmetis: Komisija prisimena Europos laimėjimus ir rengia diskusijas dėl 27 valstybių Europos Sąjungos ateities

Briuselis, 2017 m. kovo 24 d.

Kovo 25 d. ES vadovai susirinks į Romą paminėti Romos sutarčių pasirašymo 60-mečio. Romos sutartys buvo pasirašytos 1957 m. kovo 25 d.

Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris dalyvaus Romos aukščiausiojo lygio susitikime. Čia vyks nemažai renginių šiai progai paminėti ir bendrai Europos ateičiai aptarti.

Romos sutartys, kurias pasirašė šešios valstybės narės steigėjos, padėjo pamatus dabartinei Europos Sąjungai – iš naujo suvienytam taikiam žemynui, kurio pagrindas – solidarumo, demokratijos ir teisinės valstybės vertybės. ES bendroji rinka užtikrina pasirinkimo ir judėjimo laisvę, ekonomikos augimą ir gerovę 500 mln. piliečių. Tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas ir didžiausia paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos teikėja. Šis jubiliejus – proga apžvelgti mūsų bendrus laimėjimus ir aptarti 27 valstybių Europos Sąjungos ateitį. Paskelbus Komisijos baltąją knygą dėl Europos ateities, tikimasi, kad ES vadovai priims Romos deklaraciją, kurioje bus nurodyti ankstesni Sąjungos laimėjimai, dabarties iššūkiai ir pasiryžimas siekti vienybės 27 valstybių Europos Sąjungoje bei stiprinti bendrus veiksmus pagrindinėse politikos srityse, siekiant naudos piliečiams.

Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: „Mūsų tėvai ir seneliai šią Sąjungą sukūrė turėdami vieną bendrą viziją – kad nebebūtų karo. Jie buvo tvirtai įsitikinę, kad panaikinę kliūtis ir dirbdami drauge, o ne vieni prieš kitus būsime stipresni. Istorija parodė, kad jie buvo teisūs. Per 60 metų vertybės, kuriomis grindžiama ši Sąjunga, nepasikeitė: mus sieja ir vienija taika, laisvė, tolerancija, solidarumas ir teisinės valstybės principai. Negalime to laikyti savaime suprantamu dalyku – dėl to turime kovoti kasdien. Mūsų demokratija, įvairovė ir nepriklausoma bei laisva žiniasklaida yra Europos stiprioji pusė – joks asmuo ar institucija nėra viršesnis už įstatymą. Europos Sąjunga mūsų gyvenimą pakeitė į gera. Turime užtikrinti, kad ji gerintų ir ateities kartų gyvenimą. Dabar visi keliai veda į Romą. Po susitikimo Romoje tėra vienas kelias, nesvarbu, kuo jis grįstas: tai Europos vienybė.“

Kovo 1 d., prieš Romos aukščiausiojo lygio susitikimą, Europos Komisija, paskelbusi Baltąją knygą dėl Europos ateities, visoje Europoje pradėjo diskusijas, kurios suteikia galimybę piliečiams ir vadovams formuoti 27 valstybių ES viziją. Baltojoje knygoje išdėstyti galimi Europos ateities scenarijai. Po kovo 10 d. Briuselyje vykusio neoficialaus 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimo Romos aukščiausiojo lygio susitikimas – dar viena galimybė ES vadovams tęsti šias diskusijas. Romoje vadovai pasirašys Romos deklaraciją, kurią parengė pirmininkai D. Tuskas ir J.-C. Junckeris ir ministrai pirmininkai J. Muscatas ir P. Gentiloni.

Romos deklaracija pradedamas procesas. Po Romos aukščiausiojo lygio susitikimo Komisija pateiks keletą diskusijoms skirtų dokumentų Europai esminiais klausimais: 1) Europos socialinio matmens plėtojimas, 2) glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimas, 3) globalizacijos suvaldymas, 4) būsimoji Europos gynyba ir 5) ES finansų ateitis. Šios idėjos bus keliamos 2017 m. rugsėjo mėn. Pirmininko J.-C. Junckerio pranešime apie Sąjungos padėtį, o 2017 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos posėdyje gali būti padarytos pirmosios išvados. Tai padės apsispręsti dėl to, kokių veiksmų reikėtų imtis, kai 2019 m. birželio mėn. vyks Europos Parlamento rinkimai.

Komisija ateinančiais mėnesiais taip pat rengs viešas diskusijas su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis, konsultacijas internetu, kad Europos piliečiai galėtų išreikšti savo nuomonę apie Europos ateitį ir pasidalyti savo mintimis Europos Komisijos atstovybėse ir specialioje interneto svetainėje, kuri pradės veikti kovo 25 d. Tai esminiai baltosios knygos proceso etapai.

Komisijos renginiai Romoje

Bendradarbiaudama su Italijos valdžios institucijomis, Komisija Romoje rengia kelis aukšto lygio renginius jubiliejui pažymėti ir Europos praeičiai, dabarčiai ir ateičiai aptarti.

  • Skaitmeninė diena (kovo 23 d., Palazzo Doria Pamphilj): Pirmininko pavaduotojas Andrusas Ansipas ir Komisijos narys Güntheris Oettingeris susitiks su ES ministrais ir pramonės lyderiais, kad paskatintų bendradarbiavimą ir padėtų visuomenei bei ekonomikai visapusiškai išnaudoti Europos skaitmeninio amžiaus pokyčius. Tikimasi, kad valstybės narės prisiims įsipareigojimus dėl itin našaus skaičiavimo, susietojo judumo sistemos, pramonės skaitmeninimo ir skaitmeninio sektoriaus darbo vietų.
  • Jean'o Monnet seminaras „Europos ateitis: įsipareigojimas Jums (jaunimui)“ (kovo 23–24 d., viešbutis „Quirinale“): daugiau nei 100 Jean Monnet kompetencijos centro dėstytojų, politikos formuotojų, žurnalistų, pilietinės visuomenės, jaunimo ir studentų asociacijų atstovų diskutuos apie ES ateitį ir poreikį labiau įtraukti jaunąją kartą į Europos projekto kūrimą.
  • Piliečių dialogas (kovo 24 d., Acquario di Roma): vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini ir ES Tarybai pirmininkaujančios Maltos Ministras Pirmininkas Josephas Muscatas dalyvaus piliečių dialoge su keliais šimtais jaunų europiečių, tarp kurių ir šiuo metu Romoje studijuojantys „Erasmus“ studentai.
  • Susitikimas su socialiniais partneriais (kovo 24 d., Palazo Chigi): Europos Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris, pirmininko pavaduotojas V. Dombrovskis ir Komisijos narė M. Thyssen, taip pat Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento pirmininkai susitiks su profesinių sąjungų ir verslo asociacijų atstovais.
  • Forumas ir koncertas (kovo 24 d., universitetas „La Sapienza“): „Su gimtadieniu, Europa! Keičiam kryptį į Europą“.
  • Europos Sąjungos jaunimo orkestro koncertas (kovo 25 d., Villa Medici“) „Svajonės garsai“.

Pagrindiniai faktai

Romos sutartimis buvo sukurta bendra rinka, kurioje žmonės, prekės, paslaugos ir kapitalas gali laisvai judėti, ir sudarytos sąlygos Europos piliečių gerovei ir stabilumui. Remdamasi šiuo pagrindu ir bendrosiomis demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis, Sąjunga plėtėsi, suvienijo žemyną po Berlyno sienos griūties ir užtikrino klestėjimą, socialinę bei ekonominę gerovę ir tvarumą 500 mln. piliečių.

Dabar ES yra vieta, kurioje europiečiai gali mėgautis unikalia kultūrų, idėjų ir tradicijų įvairove. Čia jie užmezgė viso gyvenimo ryšius su kitais europiečiais ir gali keliauti, studijuoti ir dirbti neribojami nacionalinių sienų. Europa pirmauja lyčių lygybės srityje, o moterų užimtumo lygis dar niekada nebuvo toks aukštas kaip dabar. Šiuo metu 6,5 mln. Europos Sąjungos gyventojų dirba kitose ES valstybėse narėse. 1,7 mln. europiečių kasdien kerta sieną vykdami dirbti į kitą valstybę narę. 9 mln. jaunų europiečių pasinaudojo švietimo, profesinio mokymo ir specialistų mainų programos „Erasmus“ teikiamomis galimybėmis.

2017 m. švęsdami 60-ąsias Sutarčių pasirašymo metines, pirmą kartą per dešimtmetį galime pasakyti, kad ekonomika visose valstybėse narėse vėl auga. Bendra valiuta euru devyniolikoje iš 28 ES valstybių narių kasdien naudojasi 338,6 mln. žmonių. Europos Sąjunga tapo didžiausiu prekybos bloku pasaulyje. Bendra 27 ES valstybių narių eksporto vertė yra apie 5,8 trln. eurų. Tai sudaro per trečdalį viso pasaulio eksporto ir daugiau kaip du su puse karto viršija Kinijos, o daugiau kaip tris kartus – JAV eksporto mastą. ES yra pagrindinė 80 šalių prekybos partnerė. Kiekvienas papildomas už eksportą gautas milijardas eurų padeda išlaikyti 15 000 darbo vietų visoje ES.

Kovo 1 d. Europos Komisijos paskelbtoje baltojoje knygoje pristatyti penki Sąjungos raidos iki 2025 m. scenarijai:

  • esamos darbotvarkės tąsa: 27 valstybių ES visas jėgas skiria konstruktyvių reformų darbotvarkei;
  • tik bendroji rinka: 27 valstybių ES persiorientuotų į bendrąją rinką, nes 27 valstybėms narėms nepavyktų susitarti dėl vis daugiau politikos sričių;
  • kas norės, nuveiks daugiau: 27 valstybių narių ES veikia kaip šiandien, bet valstybės narės, kurios to nori, gali konkrečiose srityse kartu daugiau nuveikti;
  • nuveikti mažiau, bet efektyviau: siekiama pasirinktose politikos srityse nuveikti daugiau ir sparčiau, o kitose – mažiau;
  • nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis: valstybės narės nusprendžia sutelkti galias bei išteklius ir priimti sprendimus tarpvalstybiniu mastu.

Scenarijai apima įvairias galimybes ir pateikti bendrais bruožais. Jie nei nesuderinami tarpusavyje, nei apimantys visus įmanomus aspektus.

Daugiau informacijos

Informacijos suvestinė: Baltosios knygos procesas

Baltoji knyga dėl Europos ateities

Svetainė ES šešiasdešimtmetis (nurodomi ir renginiai valstybėse narėse)

Garso ir vaizdo portalas: 60 pasakojimų apie Europą

Komisijos leidinys „60 svarių argumentų už ES“

Europos politinės strategijos centro leidinys „Europos istorija: 60 metų bendros pažangos“

Europos išorės veiksmų tarnybos interneto puslapis: „60 ES metų pasaulyje“

Išlankstyk origamį – ES60 balandį

GIF konkursas „EU GIFstory“

#EU60 #FutureOfEurope

IP/17/701

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar