Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

2017 m. rudens standartinė „Eurobarometro“ apklausa. Stogas taisomas tada, kai šviečia saulė

Briuselis, 2017 m. gruodžio 19 d.

Šiandien paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, dauguma europiečių mano, kad ekonomikos padėtis yra gera. Euro zonoje paramos eurui lygis aukščiausias nuo 2004 m., optimizmas dėl ES ateities lenkia pesimizmą.

Galų gale, dauguma europiečių ES laiko stabilumo regionu neramumų krečiamame pasaulyje. Tai dalis pagrindinių standartinės „Eurobarometro“ apklausos, šiandien paskelbtos kartu su specialiąja „Eurobarometro“ apklausa „Europos ateitis“, rezultatų.

1. Optimizmas dėl ekonomikos padėties ir parama eurui didėja

Pirmą kartą nuo 2007 m. prasidėjusios ekonomikos ir finansų krizės daugiau europiečių esamą Europos ekonomikos padėtį vertina teigiamai  (48 proc., +6 proc. punktai nuo 2017 m. pavasario), o ne neigiamai (39 proc., -7). 23 valstybėse narėse dauguma respondentų teigė, kad dabartinė Europos ekonomikos padėtis yra gera (2017 m. pavasarį tokia nuomonė išsakyta 21 valstybėje narėje). Nuo 2017 m. pavasario teigiamas požiūris įsivyravo 23 valstybėse narėse, o Ispanijoje, Portugalijoje ir Austrijoje teigiamas pokytis skaičiuojamas dviženkliais skaičiais (atitinkamai 39 proc., +12; 58 proc., +11 ir 63 proc., +10).

48 proc. europiečių mano, kad esama jų šalies ekonomikos padėtis yra gera (+2). Tai didžiausias nuo 2007 m. rudens užfiksuotas lygis. Nuo 2017 m. pavasario teigiamas nacionalinės ekonomikos padėties vertinimas padidėjo 19 valstybių narių, tarp jų pirmauja Suomija (71 proc., +12), Slovėnija (46 proc., +12), Austrija (77 proc., +9) ir Vengrija (50 proc., +9). Vis dėlto padėties vertinimas įvairiose valstybėse narėse skiriasi – 91 proc. Nyderlandų ir Vokietijos gyventojų mano, kad jų nacionalinės ekonomikos padėtis yra gera, tačiau taip mano tik 2 proc. Graikijos gyventojų.

Euro zonoje trys ketvirtadaliai respondentų remia eurą (74 proc., +1), o tai ir vėl aukščiausias nuo 2004 m. pasiektas lygis. 80 proc. ar daugiau respondentų eurą remia septyniose šalyse – Airijoje, Belgijoje, Estijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Vokietijoje.

2. Pasitikėjimas Europos Sąjunga tebėra didelis

40 proc. europiečių ES vertina teigiamai; neutralios nuomonės apie ES laikėsi 37 proc. europiečių, o neigiamai ES vertinančių europiečių dalis išlieka nedidelė (21 proc.). Palyginti su 2017 m. pavasario duomenimis, šie rezultatai išliko stabilūs, jie taip pat patvirtina nuo 2016 m. fiksuojamą teigiamą tendenciją. 14 valstybių narių ES teigiamai vertina didžioji dalis respondentų; didžiausia procentinė dalis teigiamų atsakymų pateikta Airijoje (59 proc.), Bulgarijoje ir Liuksemburge (abiejose valstybėse – po 57 proc.).

Pasitikėjimas ES siekia 41 proc. (-1). 18 valstybių narių dauguma respondentų pasitiki ES (pavasarį tokių valstybių narių buvo tik 15). Pasitikėjimas ES yra didžiausias Lietuvoje (64 proc.), Bulgarijoje (57 proc.) ir Liuksemburge (56 proc.). Nuo 2017 m. pavasario pasitikėjimas ES padidėjo 10 valstybių narių, visų pirma Belgijoje (53 proc., +7), Slovakijoje (48 proc., +5) ir Čekijoje (35 proc., +5). Pasitikėjimas ES sumažėjo 17 šalių.

Dauguma europiečių (57 proc., +1) optimistiškai vertina ES ateitį. Taip ES ateitis vertinama visose valstybėse narėse (toks vertinimas 2017 m. pavasarį išsakytas 24 valstybėse narėse), išskyrus dviejose – Graikijoje (60 proc. „pesimistų“ ir 37 proc. „optimistų“) ir Jungtinėje Karalystėje (atitinkamai 48 proc. ir 44 proc.). Optimistiškiausiai ES ateitis vertinama Airijoje (80 proc.), Liuksemburge (72 proc.) ir Maltoje (70 proc.). Mažiau optimistiškai ES ateitis vertinama Prancūzijoje (49 proc.) ir Italijoje (50 proc.).

44 proc. europiečių sutinka, kad ES jų nuomonė yra svarbi; tai naujas šio rodiklio rekordas nuo 2004 m. rudens.

Galų gale, 70 proc. europiečių jaučiasi esą ES piliečiai. Laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą ES ir taiką tarp ES valstybių narių dauguma europiečių (atitinkamai 57 proc. ir 56 proc.) laiko dviem didžiausiais ES laimėjimais.

3. Migracija nurodoma kaip svarbiausia Europos piliečių problema, antra vieta atitenka terorizmui

Imigracija laikoma didžiausia problema, su kuria dabar susiduria ES (39 proc., +1). Antrą vietą užima terorizmas; jis gerokai lenkia tokias problemas kaip ekonominė padėtis (17 proc., -1), valstybių narių viešųjų finansų būklė (16 proc., -1) ir nedarbas (13 proc., -2). Nacionaliniu lygmeniu didžiausią susirūpinimą tebekelia nedarbas (25 proc., -4) ir imigracija (22 proc., nepakito).

4. Apklausa „Europos ateitis“

75 proc. europiečių teigiamai vertina Europos Sąjungą; rezultatai šiuo klausimu aukščiausi Lietuvoje (91 proc.), Danijoje (89 proc.) ir Nyderlanduose (87 proc.).71 proc. europiečių pritaria, kad neramumų krečiamame pasaulyje ES yra stabilumo regionas (+5 nuo 2016 m.).

Pagrindiniai faktai

2017 m. lapkričio 5–19 d. atliekant 2017 m. rudens standartinę „Eurobarometro“ apklausą (EB 88) respondentai buvo apklausiami individualiai. Apklausoje dalyvavo 33 193 ES valstybių narių ir šalių kandidačių gyventojai[1].

2017 m. rugsėjo 23 d. – spalio 2 d. vykdant specialiąją „Eurobarometro“ apklausą (467) „Europos ateitis“, respondentai apklausti telefonu. Apklausti 27 881 visų ES valstybių narių gyventojas.

Daugiau informacijos

- Standartinė Eurobarometro apklausa 88

- Specialios „Eurobarometro“ apklausos (467) „Europos ateitis“ ataskaita.

 

[1] 28 Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, penkiose šalyse kandidatėse (buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Turkijoje, Juodkalnijoje, Serbijoje ir Albanijoje) ir Kipro turkų bendruomenės gyvenamoje šalies dalyje, kurios nekontroliuoja Kipro Respublikos valdžia.

IP/17/5312

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar