Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Komisija nustato Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo veiksmų planą

Briuselis, 2017 m. gruodžio 6 d.

Nustatydama veiksmų planą ir keletą konkrečių priemonių šiandien Europos Komisija vykdo Komisijos Pirmininko Jeano-Claude‘o Junckerio 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį ir 2015 m. penkių pirmininkų pranešime prisiimtą įsipareigojimą stiprinti Europos ekonominę ir pinigų sąjungą.

Remdamasi 2015 m. birželio mėn. penkių pirmininkų pranešime numatyta vizija ir 2017 m. pavasario diskusijoms skirtais dokumentais dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities ir dėl ES finansų ateities Europos Komisija nustato Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo veiksmų planą ir konkrečius veiksmus, kurių reikėtų imtis per ateinančius 18 mėnesių. Kaip šio priemonių rinkinio dalis taip pat teikiama keletas iniciatyvų. Bendras jų tikslas – iki 2025 m. padidinti Europos ekonominės ir pinigų sąjungos vienybę, veiksmingumą ir demokratinę atskaitomybę.

Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris sakė: „Po kelerių krizės metų atėjo laikas prisiimti atsakomybę už Europos ateitį. Šiuo metu ekonomikai sparčiai augant esame skatinami judėti į priekį, kad užtikrintume, jog mūsų ekonominė ir pinigų sąjunga būtų vieningesnė, veiksmingesnė ir demokratiškesnė ir kad ji teiktų naudos visiems mūsų piliečiams. Nėra geresnio meto taisyti stogą kaip šviečiant saulei“.

Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas savaime yra priemonė siekiant tikslo kurti darbo vietas, užtikrinti ekonomikos augimą, investicijas, socialinį teisingumą ir makroekonominį stabilumą. Bendra valiuta europiečiams teikia apsaugą ir galimybių, o stipri ir stabili euro zona yra būtina jos nariams ir visai ES. Pastaraisiais metais vykdyta svarbių institucinių reformų Europos ekonominei ir pinigų sąjungai stiprinti, tačiau jos struktūra dar nebaigta kurti. Šiandienos veiksmų planu siekiama spręsti likusias problemas ir nustatomi tolesni veiksmai.

Europai smogusi ekonomikos ir finansų krizė prasidėjo ne euro zonoje, tačiau atskleidė tam tikrus jos institucinius trūkumus. Praėjus beveik dešimčiai metų dėl ryžtingų visais lygmenimis dėtų pastangų Europos ekonomika tvirtai atsigauna ir auga visose valstybėse narėse. Nedarbo lygis pasiekė žemiausią lygį nuo 2008 m. Ekonominės nuotaikos yra skaidriausios nuo 2000 m. Europiečiai dabar taip pat labiausiai remia bendrą valiutą nuo pat euro banknotų ir monetų įvedimo.

Tai teikia galimybę sustiprinti Europos ekonominę ir pinigų sąjungą. Per ateinančius 18 mėnesių turėtų būti imamasi būtinų tolesnių veiksmų, kaip sutarta vadovų darbotvarkėje.

Be veiksmų plano, į šiandienos priemonių rinkinį įtrauktos keturios pagrindinės iniciatyvos:

  1. Pasiūlymas įsteigti Europos valiutos fondą, kuris būtų įtvirtintas ES teisinėje sistemoje ir pagrįstas gerai veikiančia Europos stabilumo mechanizmo struktūra. Pastaraisiais metais Europos stabilumo mechanizmas atliko lemiamą vaidmenį užtikrinant euro zonos stabilumą, padėdamas valstybėms narėms atgauti arba išlaikyti galimybę patekti į valstybės obligacijų rinkas. Europos valiutos fondas būtų paremtas Europos stabilumo mechanizmo struktūra, iš esmės išlaikant jo esamą finansinę ir institucinę struktūrą, taip pat nacionalinių parlamentų atliekamą vaidmenį. Taigi, jis ir toliau padėtų finansinių sunkumų patiriančioms euro zonos valstybėms narėms. Be to, Europos valiutos fondas būtų Bendro pertvarkymo fondo bendra finansinio stabilumo priemonė ir veiktų kaip paskutinės instancijos skolintojas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tvarkingai pertvarkyti finansinių sunkumų patiriančius bankus. Taip pat numatoma greitesnio sprendimų priėmimo skubiais atvejais ir labiau tiesioginio dalyvavimo finansinės pagalbos programų valdyme galimybė. Ilgainiui Europos valiutos fondas taip pat galėtų sukurti naujas finansines priemones, pavyzdžiui, siekiant paremti galimą stabilizavimo funkciją. Europos Parlamento ir Tarybos prašoma šį pasiūlymą priimti iki 2019 m. vidurio.
  1. Pasiūlymas į Sąjungos teisinę sistemą įtraukti esmines Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos nuostatas, atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintą ir nuo 2015 m. sausio mėn. Komisijos nustatytą deramą lankstumo principą. 2012 m. 25 sutartį pasirašiusios valstybės narės teisiškai įsipareigojo įtraukti pagrindines tos sutarties nuostatas į Sąjungos teisę praėjus penkeriems metams nuo jos įsigaliojimo – t. y. 2018 m. sausio 1 d. Tą padaryti taip pat paragino Europos Parlamentas. Šiuo pasiūlymu į Sąjungos teisę įtraukiami pagrindiniai sutarties elementai, siekiant remti patikimas nacionalinio lygmens fiskalines sistemas, ir jis visiškai atitinka pirminės ir antrinės teisės aktuose nustatytas galiojančias taisykles. Europos Parlamento ir Tarybos prašoma šį pasiūlymą priimti iki 2019 m. vidurio.
  1. Komunikatas „Naujos biudžeto priemonės Sąjungos sistemoje euro zonos stabilumui užtikrinti“, kuriame išdėstoma vizija, kaip pagal dabartinę ir būsimą ES viešųjų finansų sistemą gali būti sukurtos tam tikros euro zonai ir visai ES būtinos biudžetinės funkcijos. Komunikate aptariamos keturios specifinės funkcijos: a) parama valstybėms narėms (joms paprašius) vykdant struktūrines reformas pagal reformų įgyvendinimo priemonę ir teikiant techninę pagalbą; b) speciali konvergencijos priemonė, skirta prie euro zonos besirengiančioms prisijungti valstybėms narėms; c) pasitelkus Europos valiutos fondą / Europos stabilumo mechanizmą vykdoma bankų sąjungos finansinio stabilumo priemonė, dėl kurios turi būti sutarta iki 2018 m. vidurio ir ji turi pradėti veikti iki 2019 m.; d) stabilizavimo funkcija, siekiant išlaikyti investicijų lygį didelių asimetrinių sukrėtimų atveju. Komisija pateiks reikiamas iniciatyvas 2018 m. gegužės mėn., teikdama pasiūlymus dėl laikotarpio po 2020 m. daugiametės finansinės programos. Europos Parlamento ir Tarybos tada bus prašoma šiuos pasiūlymus priimti iki 2019 m. vidurio. Komisija taip pat siūlo 2018–2020 m. laikotarpiu sustiprinti struktūrinių reformų rėmimo programą, padvigubinant finansavimą techninės paramos veiklai, kuris iki 2020 m. pasiektų 300 mln. EUR. Komisija taip pat siūlo bandomuoju etapu išbandyti naują reformos vykdymo priemonę. Šiuo tikslu ji siūlo atlikti tikslinius Bendrųjų nuostatų reglamento, reglamentuojančio Europos struktūrinius ir investicijų fondus, pakeitimus, siekiant išplėsti galimybes panaudoti dalį jų veiklos lėšų rezervo sutartoms reformoms paremti. Europos Parlamento ir Tarybos prašoma 2018 m. priimti šiuos du pasiūlymus.
  1. Komunikatas, kuriame išdėstomos pagal dabartines ES sutartis galimos Europos ekonomikos ir finansų ministro, kuris galėtų būti Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Euro grupės pirmininkas, funkcijos. Sutelkdama esamas atsakomybės sritis ir praktinę patirtį, naujoji pareigybė padidintų ES ir euro zonos ekonominės politikos formavimo nuoseklumą, efektyvumą, skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę, visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją. Jei iki 2019 m. vidurio būtų pasiektas bendras sutarimas dėl ministro vaidmens, tokia pareigybė galėtų būti sukurta formuojant būsimos Komisijos sudėtį. Siekdama suderinti abu įgaliojimus Euro grupė tada taip pat galėtų nuspręsti išrinkti ministrą savo pirmininku dviem kadencijoms iš eilės.

Šiandienos priemonių rinkinys nėra nei pirmasis, nei paskutinis žingsnis baigiant kurti ekonominę ir pinigų sąjungą – tai viena svarbiausių Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio politinėse gairėse, penkių pirmininkų pranešime ir diskusijoms skirtuose dokumentuose dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities ir dėl ES finansų ateities nustatytų prioritetinių sričių. Visos iki šiol pradėtos reformos vykdytos atsižvelgiant į poreikį visais lygmenimis suderinti solidarumą ir atsakomybę ir šis prioritetas išlaikytas ir šiandienos priemonių rinkinyje.

Tai, kad Europai pučia palankus vėjas, rodo ne tik ekonominiai rezultatai, bet ir piliečių pasitikėjimas bendra valiuta. Iš šiandien paskelbtos naujos „Eurobarometro“ greitosios apklausos dėl euro zonos matyti, kad 64 proc. respondentų mano, jog euras yra naudingas jų šaliai.

Pagrindinė informacija

Šiandien pateikiamų priemonių rinkinys yra dalis Pirmininko J.-C. Junckerio platesnio Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos kūrimo plano, taip pat pagal jį parengtos ir Europos Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko pateiktos vadovų darbotvarkės rengiantis Sibiu susitikimui, kuriame 2019 m. gegužės 9 d. turėtų būti priimti svarbūs sprendimai dėl Europos ateities. Šis priemonių rinkinys, kuris taip pat yra grindžiamas Europos Parlamento idėjomis ir rugsėjo mėn. Prancūzijos Prezidento Emmanuelio Macrono Sorbonoje pasakyta kalba, pateikiamas prieš įtraukų 2017 m. gruodžio 15 d. įvyksiantį Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame ES vadovai susitiks pirmą kartą aptarti tolesnius veiksmus, kurių reikėtų imtis, ir prieš 2018 m. birželio 28–29 d. planuojamą surengti specialų posėdį, siekiant priimti konkrečius sprendimus.

Daugiau informacijos

IP/17/5005

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar

Documents


EMU Roadmap.pdf