Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimas deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais. ES socialinio aspekto stiprinimas

Briuselis, 2017 m. lapkričio 16 d.

Lapkričio 17 d. Komisijos Pirmininkas J.–C. Junckeris ir Švedijos Ministras Pirmininkas S. Löfvenas kartu pirmininkaus pirmajam per 20 metų ES vadovų ES socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimui.

Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime Geteborge, Švedijoje, dalyvaus ES institucijų pirmininkai, ES valstybių ar vyriausybių vadovai, socialiniai partneriai ir kiti pagrindiniai suinteresuotieji subjektai. Jie atvirai diskutuos, kaip skatinti sąžiningų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą Europos Sąjungoje.

Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo proga Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija kartu paskelbs Europos socialinių teisių ramstį, apie kurį visų pirma paskelbė Komisijos Pirmininkas J.–C. Junckeris savo 2015 m. pranešime apie Sąjungos padėtį ir kurį 2017 m. balandžio mėn. pristatė Komisija. Jo paskelbimu pabrėžiamas bendras ES vadovų įsipareigojimas remti ir skatinti pagal šį ramstį įtvirtintų 20 principų ir teisių.

Dalykinių pietų metu vadovai taip pat aptars švietimo ir kultūros sričių ateitį. Vos prieš dvi dienas Europos Komisija išdėstė savo viziją, kaip galime iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę.

Prieš būsimą Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą Komisijos Pirmininkas J.–C. Junckeris kalbėjo: „Europa pamažu užverčia ekonomikos krizės laikotarpio puslapį, tačiau ji dar neįveikė didžiausios kada nors buvusios socialinės krizės. Iššūkiai, su kuriais susiduriame, yra jaunimo nedarbas, nelygybė ir darbo rinkos pokyčiai. Geteborge turėsime išskirtinę galimybę ieškoti bendrų sprendimų. Tai turėtų būti labai svarbus įvykis – paskelbdami Europos socialinių teisių ramstį, rodome savo bendrą įsipareigojimą saugoti ir puoselėti teises į lygybę, sąžiningumą ir galimybes, kurios mums visiems yra svarbios ir kurios turi būti užtikrintos visiems piliečiams. Tai taip pat turi būti pirmas iš daugelio žingsnių šia kryptimi.

Švedijos Ministras Pirmininkas Stefanas Löfvenas pridūrė: „Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas yra iš tiesų pagerinti kasdienį žmonių gyvenimą. Kaip užtikrinsime žmonėms galimybes patekti į darbo rinką, kaip užtikrinsime sąžiningas darbo vietas ir tinkamas darbo sąlygas visose valstybėse narėse ir kaip padėsime žmonėms pereiti prie naujų ateities darbų. Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimu aiškiai įsipareigojame savo piliečių interesams skirti svarbiausią vietą ES darbotvarkėje.

Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime daugiausia bus diskutuojama apie tai, kaip kuo geriau pasinaudoti naujomis galimybėmis ir spręsti bendrus uždavinius, kylančius darbo rinkoms ir dabartiniams bei būsimiems gerovės modeliams. Diskusijomis, per kurias bus atsižvelgiama į kiekvienos šalies perspektyvą ir patirtį, bus prisidėta prie geresnės ateities europiečiams kūrimo. Šios diskusijos vyks trijuose lygiagrečiuose darbo posėdžiuose ir bus aptartos šios temos: galimybės patekti į darbo rinką, sąžiningos įdarbinimo ir darbo sąlygos ir tarpudarbis – parama pereinamuoju laikotarpiu. Šie susitikimai bus transliuojami internetu – visos Europos gyventojai turės galimybę sekti diskusijas.

Šis aukščiausiojo lygio susitikimas yra platesnio masto diskusijų apie Europos ateitį svarbus etapas, kurio pradžia yra Europos Komisijos baltoji knyga ir Komisijos Pirmininko J.–C. Junckerio Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos kūrimo planas. Tai bus išskirtinė galimybė pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams tinkamu laiku daryti pažangą ES ir jos valstybių narių socialinio aspekto klausimu.

Pagrindiniai faktai

Darbo aplinka sparčiai keičiasi – dėl globalizacijos, skaitmeninės revoliucijos, kintančio darbo pobūdžio ir demografinių pokyčių atsiranda naujų galimybių ir kyla naujų uždavinių. 70 mln. Europos gyventojų neturi pagrindinių raštingumo, skaičiavimo ir skaitmeninių įgūdžių, o 40 proc. darbdavių teigia negalintys rasti tinkamų gebėjimų turinčių darbuotojų, kad galėtų kurti naujoves ir augti. Šiuo metu žmonės keičia darbo vietą iki 10 kartų per visą savo karjerą ir vis daugiau žmonių dirba pagal nestandartines darbo sutartis. Nors Europos gyventojų skaičius ateityje augs, darbingo amžiaus žmonių skaičius mažės: pagal dabartines tendencijas iki 2060 m. darbingo amžiaus Europos gyventojų bus 38 mln. mažiau. Šiuo metu keturi dirbantys žmonės išlaiko vieną pensininką; 2060 m. šis santykis bus kitoks – vieną pensininką išlaikys du dirbantys žmonės.

Gilius randus mūsų visuomenėje paliko ekonomikos krizė: jos rezultatai, be kita ko, yra ilgalaikis nedarbas ir didelė viešojo bei privačiojo sektoriaus skola daugelyje Europos šalių. Visais lygmenimis ėmusis ryžtingų veiksmų, šiuo metu ES ekonomika ir vėl stabilesnė. Tačiau socialinė nelygybė tebėra didelė ir vis dar yra daug sunkumų, kuriuos reikia įveikti, kaip antai pagal standartines ir nestandartines darbo sutartis dirbančių darbuotojų socialinės apsaugos aprėpties skirtumai, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir nevienodos neįgaliųjų ir kitų pažeidžiamų grupių asmenų galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis. Taip pat kyla klausimų, ar inovacijos, technologijų pokyčiai ir nauda bei našta, atsirandančios dėl atvirų rinkų ir visuomenių, pasiskirsčiusios tolygiai.

Diskusijos dėl Europos ateities ir būtinybė, kad ES ir jos valstybės narės geriau tenkintų piliečių lūkesčius ir pasiektų rezultatų visiems europiečiams, yra vienas svarbiausių ES darbotvarkės klausimų. Po 2016 m. rugsėjo 16 d. susitikimo Bratislavoje ir 2017 m. vasario 3 d. susitikimo Valetoje ES šalių vadovų 2017 m. kovo 25 d. Romoje vykusiame susitikime priimtoje deklaracijoje teigiama: „Norime, kad per ateinančius dešimt metų Sąjunga taptų saugi ir apsaugota, klestinti, konkurencinga, tvari ir socialiai atsakinga, siekianti ir gebanti atlikti svarbų vaidmenį pasaulyje ir formuoti globalizaciją. Norime Sąjungos, kurios piliečiai turėtų naujų kultūrinės bei socialinės raidos ir ekonomikos augimo galimybių.

Europos Komisijos indėlis į šias diskusijas – 2017 m. kovo 1 d. paskelbta Baltoji knyga dėl Europos ateities ir specialus 2017 m. balandžio 26 d. diskusijoms skirtas dokumentas dėl socialinio Europos aspekto ir Europos socialinių teisių ramsčio pristatymas. Pastaraisiais metais šioje srityje pateikti keli pasiūlymai.

Švedijos vyriausybė aktyviai dalyvauja diskusijose dėl Europos ateities ir nuo jos kadencijos pradžios sąžiningos darbo sąlygos, integracinis augimas, lygios galimybės ir sklandžiai veikiantis socialinis dialogas yra tarp jos politinės darbotvarkės prioritetų.

Daugiau informacijos

Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimui deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais skirta interneto svetainė

Informacijos suvestinės:

Europos socialinių teisių ramsčiui skirta interneto svetainė

Europos socialinių teisių ramsčio oficialus tekstas

 

 

Priedas

Remiantis šiandien paskelbtais „Eurobarometro“ apklausos socialiniais klausimais „Europos ateitis“ duomenimis, daugiau nei 8 iš 10 Europos gyventojų mano, kad laisvosios rinkos ekonomika turėtų būti glaudžiai susijusi su aukšto lygio socialine apsauga.

 

1 paveikslas

 

2 paveikslas

 

Nedarbas ir socialinė nelygybė suvokiami kaip svarbios problemos:

 

3 paveikslas

 

Didžioji dalis apklaustųjų (66 proc.; tai yra šešiais punktais daugiau nei prieš metus) mano, kad ES Europos jaunimui atveria ateities perspektyvų:

 

4 paveikslas

 

Be to, daugiau kaip pusės (52 proc.) apklaustųjų nuomone, palyginamas gyvenimo lygis yra labai svarbus Europos ateičiai:

 

5 paveikslas

IP/17/4643

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar