Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Europos ateitis. Iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę

Strasbūras, 2017 m. lapkričio 14 d.

Aktyviai vykstant diskusijoms dėl Europos ateities, šiandien Europos Komisija pateikia savo viziją, kaip iki 2025 m. galima sukurti Europos švietimo erdvę.

Pateikiamos idėjos skirtos 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge vyksiančiam socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame ES vadovai aptars švietimo ir kultūros ateitį. Komisija mano, kad visos valstybės narės suinteresuotos visapusiškai išnaudoti švietimo ir kultūros potencialą skatinti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir socialinį teisingumą bei jų užtikrinamą galimybę išgyventi įvairius Europos tapatybės aspektus.

Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrkis Katainenas sakė: „Bendromis pastangomis bus galima skatinti visą Europą formuoti savo ateitį, geriau spręsti kylančias problemas ir tapti atsparesne. Vienas iš didžiausių Europos laimėjimų buvo užmegzti ryšius visame mūsų žemyne, sukuriant laisvo darbuotojų ir piliečių judėjimo erdvę. Tačiau švietimo srityje dar yra kliūčių judumui. 2025 m. mes turėtume gyventi Europoje, kurioje sienos nebus kliūtis mokymuisi, studijoms ir moksliniams tyrimams ir kurioje bus įprasta tam tikrą laiką studijuoti, mokytis ar dirbti kitoje valstybėje narėje.

Už švietimą, kultūrą, jaunimo reikalus ir sportą atsakingas Komisijos narys Tiboras Navracsicsius sakė: „Žvelgtdami į Europos ateitį turime pasitelkti plataus užmojo bendrą darbotvarkę dėl to, kaip vienybės skatinimui galima panaudoti kultūrą ir mokymąsi. Švietimas yra labai svarbus, nes būtent švietimas mums suteikia įgūdžių, kurių reikia, kad taptume aktyviais vis sudėtingesnės mūsų visuomenės nariais. Švietimas mums padeda prisitaikyti prie sparčiai kintančio pasaulio, susikurti europietišką tapatybę, suprasti kitas kultūras ir įgyti naujų įgūdžių, reikalingų judžioje, daugiakultūrėje ir vis dažniau skaitmeninėje visuomenėje.

2017 m. kovo mėn. Romoje susitikę Europos vadovai įsipareigojo sukurti „Sąjungą, kurioje jauni žmonės įgyja geriausią išsilavinimą bei gauna geriausią mokymą ir gali studijuoti bei rasti darbą visame žemyne“. Komisija mano, kad švietimas ir kultūra gali reikšmingai prisidėti sprendžiant tokias problemas, kaip darbo jėgos senėjimas, tolesnis skaitmeninimas, ateities įgūdžių poreikiai, būtinumas skatinti kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis tokiais laikais, kai internete gausu „alternatyvių faktų“ ir dezinformacijos, taip pat poreikį skatinti stipresnį priklausymo bendruomenei jausmą ir priešintis populizmui ir ksenofobijai.

Europos švietimo erdvė turėtų aprėpti šiuos dalykus.

  • Judumas paverčiamas visiems pasiekiama tikrove: toliau plėtojant teigiamą programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso patirtį, plečiant jų dalyvių gretas ir įsteigiant ES studento kortelę, kad būtų patogiau saugoti informaciją apie asmens akademinius pasiekimus.
  • Abipusis diplomų pripažinimas:pradedant naują „Sorbonos procesą“, remiantis „Bolonijos proceso“ rezultatais, padedant abipusio aukštojo mokslo ir vidurinio ugdymo diplomų pripažinimo pagrindą.
  • Glaudesnis bendradarbiavimas rengiant mokymo programas: kuriant rekomendacijas užtikrinti, kad švietimo sistemos suteiktų visas šiuolaikiniame pasaulyje laikomas būtinomis žinias, įgūdžius ir kompetenciją.
  • Geresnis kalbų mokymas: nustatant naują standartą - kad visi aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą turintys jauni europiečiai iki 2025 m. be savo gimtosios kalbos gerai mokėtų dvi užsienio kalbas.
  • Mokymosi visą gyvenimą skatinimas: siekiant onvergencijos ir didinant skaičių asmenų, kurie mokosi visą gyvenimą, siekiant jų skaičių padidinti iki 25 proc. 2025 m.
  • Pirmenybė inovacijoms ir skaitmeniniams įgūdžiame švietime: skatinant naujovišką ir skaitmeninį mokymą ir parengiant naują veiksmų skaitmeninio švietimo srityje planą.
  • Parama mokytojams: gausinant mokytojų, dalyvaujančių programoje „Erasmus“, naudojančių iniciatyvos „eTwinning“ tinklą ir teikiant mokytojų ir mokyklos vadovų profesinio tobulėjimo strategines konsultacijas.
  • Europos universitetų tinklo sukūrimas, kad pasaulinio lygio Europos universitetai galėtų sklandžiai bendradarbiauti tarptautiniu mastu, taip pat teikti paramą Europos ir tarptautinio valdymo mokyklos įkūrimui.
  • Investicijos į švietimą: Naudojantis Europos semestru teikti paramą struktūrinėms reformoms švietimo politikai gerinti, naudoti ES finansavimą ir ES investicijų priemones švietimui finansuoti, nustatant valstybėms narėms lyginamąjį standartą: investuoti 5 proc. BVP į švietimą.
  • Kultūros paveldo išsaugojimas ir Europos tapatybės bei kultūros suvokimo skatinimas: Pasinaudojant 2018 m. kaip Europos kultūros paveldo metų įdirbiu išplėtoti veiksmingą Europos kultūros darbotvarkę ir parengti Tarybos rekomendacijas dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir mokymo europietiškojo aspekto.
  • Stiprinti žinių kanalo „Euronews“, kurį 1993 m. įkūrė Europos visuomeniniai transliuotojai, siekdami sukurti europietišką žiniasklaidos kanalą, kuriame būtų galima gauti visos Europos požiūriu pateikiamos nepriklausomos, kokybiškos informacijos, europinę dimensiją.

Pagrindiniai faktai

Nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis pagrindinė atsakomybė už švietimo ir kultūros politiką tenka valstybėms narėms. Tačiau Europos Sąjunga jau seniai atlieka svarbų papildomą vaidmenį. Ypač tai akivaizdu tarptautinės veiklos srityse. Pavyzdžiui, 30 metų vykdant programą „Erasmus“ (nuo 2014 m. programą „Erasmus+“) 9  milijonai žmonių studijavo, mokėsi, mokėsi ar vykdė savanorišką veiklą kitoje šalyje.

Pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjunga taip pat sukūrė įvairių „švelniosios politikos“ priemonių, kuriomis padeda valstybėms narėms kurti nacionalinę švietimo politiką. Nuo 2000 m. valstybės narės bendradarbiauja pagal Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje programą, kurioje nustatyti bendri tikslai ir lyginamieji standartai.

2010 m. ES nustatė sau du švietimo tikslus pagal strategiją „Europa 2020“, ir šioje srityje jau pasiekta realios pažangos. Mokyklos nebaigusių asmenų skaičius sumažėjo nuo 13,9 proc. 2010 m. iki 10,7 proc. 2016 m., siekiant 2020 m. jį sumažinti iki 10 proc. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius padidėjo iki 39,1 proc. 2016 m. nuo 34 proc. 2010 m.; 2020 m. jų turėtų būti 40 proc.

Komisija mano, kad dabar pats laikas suaktyvinti siekius, pasinaudojant šiais pagrindais.

Norėdamas nubrėžti reformos gaires ir paskatinti diskusiją dėl to, kaip Europa žvelgia į savo ateitį,, Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris savo 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie Sąjungos padėtį pateikė Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos kūrimo planą. 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge vyksiančiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime vadovai turės galimybę aptarti Europos tapatybės stiprinimą per švietimą ir kultūrą.

Daugiau informacijos

Komunikatas Iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę. Skatinti Europos tapatybę panaudojant švietimą ir kultūrą

Informacinės suvestinės dėl Europos tapatybės stiprinimo pasitelkiant švietimą ir kultūrą

Europos politinės strategijos centro (EPSC) strateginis pranešimas dėl 10 tendencijų, iš esmės keičiančių mūsų supratimą apie švietimą

Komisijos 2017 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis. Pagrindiniai švietimo ir kultūros padėties ES rodikliai

#FutureOfEurope #EURoad2Sibiu

IP/17/4521

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar