Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

2017 m. rudens ekonominė prognozė: politinėms aplinkybėms kintant ekonomika toliau auga

Briuselis, 2017 m. lapkričio 9 d.

2017 m. rudens ekonominė prognozė: keičiantis politikai ekonomika toliau auga

Šiais metais euro zonos ekonomikos augimas bus sparčiausias per pastarąjį dešimtmetį – prognozuojama, kad realusis BVP augs 2,2 %. Šis rodiklis yra gerokai didesnis, negu tikėtasi pavasarį (1,7 %). Numatoma, kad lūkesčius pranoks ir visos ES ekonomika – jos augimas šiemet sudarys 2,3 % (palyginti su 1,9 % pavasario prognoze).

Pagal šiandien paskelbtą rudens prognozę, Europos Komisija tikisi, kad tiek euro zonos, tiek ES ekonomika toliau augs 2,1 % 2018 m. ir 1,9 % 2019 m. (pagal pavasario prognozę – 2018 m. 1,8 % euro zonoje, 1,9 % ES­).

Komisijos pirmininko pavaduotojas euro ir socialinio dialogo reikalams, taip pat atsakingas už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą, Valdis Dombrovskis sakė: „Apskritai ES ekonomikos rodikliai yra geri. Ekonomika stabiliai auga, kuriamos darbo vietos, didėja investicijos, o valdžios sektoriaus deficitas ir skola palaipsniui mažėja. Taip pat yra požymių, kad vėl prasideda realiųjų pajamų konvergencijos procesas. Tačiau tarp valstybių narių esama didelių skirtumų – kai kuriose darbo rinka tebėra labai silpna. Turime toliau griežtai laikytis politikos, kuria siekiama tvaraus ir įtraukaus augimo. Todėl turime vykdyti makroekonominę politiką, kuria siekiama stabilumo, ir reformas, kuriomis didinamas produktyvumas ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, ir užtikrinama, kad augimo teikiama nauda pasiektų visą visuomenę.“

Už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas Komisijos narys Pierre'as Moscovici sakė: „Po penkerių nuosaikaus atsigavimo metų Europos ekonomikos augimas pagaliau įsibėgėjo. Gerų permainų matome daugelyje sričių: sukuriama daugiau darbo vietų, didėja investicijos ir stiprėja viešieji finansai. Tačiau problemų tebekelia didelis įsiskolinimas ir vangus darbo užmokesčio didėjimas. Reikalingos ryžtingos valstybių narių pastangos, kuriomis būtų užtikrinta, kad ši plėtra nenutrūktų ir jos rezultatai būtų teisingai paskirstyti. Be to, norint, kad ji būtų atsparesnė būsimiems sukrėtimams ir taptų tikra bendros gerovės varomąja jėga, būtina vykdyti struktūrinę konvergenciją ir stiprinti euro zoną. Dėl to artimiausios savaitės bus lemiamos.“

Augimas pranoko lūkesčius, tačiau prognozuojama, kad jis šiek tiek sulėtės

Dėl nemažėjančio privataus vartojimo, spartesnio augimo visame pasaulyje ir mažėjančio nedarbo šiais metais Europos ekonominiai rodikliai buvo kur kas geresni, negu tikėtasi. Esant palankioms finansavimo sąlygoms ir dėl sumažėjusio netikrumo gerokai praskaidrėjus ekonominėms nuotaikoms taip pat didėja investicijos. Plečiasi visų valstybių narių ekonomika ir gerėja jų darbo rinkos, tačiau darbo užmokestis didėja lėtai.

Kintanti politinė aplinka

Nors vyksta jau 18 ketvirčių iš eilės, ciklinis atsigavimas dar nesibaigė – pavyzdžiui, darbo rinka išlieka vangi, o darbo užmokestis auga neįprastai lėtai. Todėl BVP augimas ir infliacija vis dar priklauso nuo politinės paramos. Europos Centrinio Banko pinigų politika išliko labai palanki, nors kai kurie kiti centriniai bankai visame pasaulyje pradėjo didinti palūkanų normas. Tikimasi, kad kai kurios euro zonos valstybės narės 2018 m. laikysis ekspansinės fiskalinės politikos, tačiau bendra euro zonos fiskalinė politika turėtų išlikti iš esmės neutrali.

Nedarbas toliau mažėja, tačiau darbo rinka išlieka vangi

Darbo vietos toliau kuriamos, o darbo rinkos sąlygos turėtų pagerėti dėl vidaus paklausa grindžiamos plėtros, nuosaikaus darbo užmokesčio augimo ir struktūrinių reformų, įgyvendintų kai kuriose valstybėse narėse. Manoma, kad nedarbas euro zonoje šiais metais bus vidutiniškai 9,1 %, t. y. mažiausias nuo 2009 m., o bendras dirbančių asmenų skaičius pasieks rekordinį lygį. Per kitus dvejus metus nedarbas turėtų dar sumažėti iki 8,5 % 2018 m. ir 7,9 % 2019 m. ES šiais metais prognozuojamas nedarbo lygis – 7,8 %, 2018 m. – 7,3 %, o 2019 m. – 7,0 %. Kai kuriose šalyse nustojus taikyti laikinas fiskalines paskatas, o kitose susidarius kvalifikuotų darbuotojų trūkumui, darbo vietų kūrimas turėtų būti nuosaikus.

Lėtai augant darbo užmokesčiui numatoma maža infliacija

Dėl energijos kainų bazės poveikio pirmus devynis šių metų mėnesius bendras vartotojų kainų infliacijos lygis svyravo. O štai grynoji infliacija, kurią skaičiuojant neatsižvelgiama į energijos ir neperdirbto maisto kainas, didėjo, nors išlieka nedidelė ir atspindi užsitęsusio mažos infliacijos laikotarpio, nedidelio darbo užmokesčio augimo bei išliekančios vangios darbo rinkos poveikį. Apskritai tikimasi, kad vidutinė infliacija euro zonoje šiais metais sieks 1,5 %, o 2018 m. sumažės iki 1,4 %, o 2019 m. vėl padidės iki 1,6 %.

Pagerėjus ciklinėms sąlygoms gerėja viešieji finansai

Prognozuojama, kad euro zonos viešųjų finansų būklė pagerės labiau, negu buvo tikimasi pavasarį, daugiausia dėl spartesnio augimo. Nominalus valdžios sektoriaus balansas turėtų pagerėti beveik visose valstybėse narėse. Darant prielaidą, kad politika nesikeis, euro zonos valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykis 2019 m. turėtų sumažėti iki 0,8 % (1,1 % 2017 m. ir 0,9 % 2018 m.), o skolos ir BVP santykis – sumažėti iki 85,2 % (89,3 % 2017 m. ir 87,2 % 2018 m.).

Rizika iš esmės subalansuota

Rizika, kad ekonomikos raida gali būti geresnė arba blogesnė, negu prognozuojama, iš esmės yra subalansuota. Neigiama rizika daugiausia yra išorinė, susijusi su padidėjusia geopolitine įtampa (pvz., Korėjos pusiasalyje), galimomis griežtesnėmis finansavimo sąlygomis pasaulyje (pvz., dėl rizikos baimės padidėjimo), ekonomikos koregavimu Kinijoje arba platesniu protekcionistinės politikos taikymu. Europos Sąjungoje neigiama rizika siejama su derybų dėl „Brexit“ rezultatais, didesniu euro pabrangimu ir didesnėmis ilgalaikių palūkanų normomis. Tačiau mažėjantis netikrumas ir gerėjančios nuotaikos Europoje, kaip ir didesnis augimas likusioje pasaulio dalyje, galėtų lemti didesnį, negu prognozuojama, augimą.

Grynai techninė prielaida dėl 2019 m., susijusi su JK

Turint omenyje vykstančias derybas dėl JK pasitraukimo iš ES sąlygų, 2019 m. projekcijos grindžiamos grynai technine prielaida, kad ES 27 ir JK prekybos santykiuose išliks status quo. Tai daroma išimtinai prognozavimo tikslais ir neturi jokios įtakos vykstančioms deryboms, susijusioms su 50 straipsnio procesu.

Pagrindiniai faktai

Ši prognozė pagrįsta techninėmis prielaidomis dėl valiutos kursų, palūkanų normų ir biržos prekių kainų (galutinė duomenų įtraukimo data – 2017 m. spalio 23 d.). Dėl visų kitų gautų duomenų, įskaitant prielaidas dėl vyriausybių politikos, šioje prognozėje atsižvelgiama į informaciją, gautą iki 2017 m. spalio 23 d. imtinai. Teikiant projekcijas laikomasi prielaidos, kad politika nesikeis, nebent būtų paskelbta patikima ir pakankamai išsami informacija apie politikos priemones.

Nuo 2018 m. Europos Komisija kasmet vėl skelbs po dvi išsamias prognozes (pavasario ir rudens) ir po dvi tarpines prognozes (žiemos ir vasaros), o ne po tris išsamias prognozes žiemą, pavasarį ir rudenį, kaip buvo daroma nuo 2012 m. Tarpinės prognozės apims visų valstybių narių ir euro zonos, taip pat visos ES metinį ir ketvirčio BVP ir einamųjų bei vėlesnių metų infliaciją. Grįžtant prie ankstesnio prognozių teikimo modelio Komisijos prognozių tvarkaraštis suvienodinamas su kitų institucijų (pvz., Europos Centrinio Banko, Tarptautinio valiutos fondo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) tvarkaraščiais.

Daugiau informacijos

Visas dokumentas 2017 m. rudens ekonominė prognozė

Komisijos pirmininko pavaduotojo V. Dombrovskio paskyra socialiniame tinkle Twitter @VDombrovskis

Komisijos nario P. Moscovici paskyra socialiniame tinkle Twitter @pierremoscovici

Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato paskyra socialiniame tinkle Twitter @ecfin

Pranešimas spaudai: 2017 m. pavasario ekonominė prognozė: numatomas tolygus augimas

Visas dokumentas 2017 m. pavasario ekonominė prognozė

IP/17/4362

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar

Documents


AF17 Tables_EN.pdf