Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Švietimas ir mokymas Europoje. Nelygybė tebeegzistuoja

Briuselis, 2017 m. lapkričio 9 d.

Šiandien paskelbto 2017 m. Komisijos Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio duomenys rodo, kad nacionalinės švietimo sistemos tampa vis labiau įtraukios ir veiksmingos. Tačiau biuletenyje taip pat patvirtinama, kad mokinių išsilavinimas daugiausia priklauso nuo jų socialinės ir ekonominės aplinkos.

Europos Komisija remia valstybes nares joms užtikrinant, kad jų švietimo sistemos būtų veiksmingos – kasmet skelbiamame Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje sukaupti duomenys yra svarbi šio darbo dalis. Naujausio biuletenio duomenys rodo, kad, nors valstybės narės daro pažangą siekdamos daugumos pagrindinių ES tikslų pertvarkant ir modernizuojant švietimą, jos turi labiau stengtis užtikrinti teisingumą švietimo srityje.

Už švietimą, kultūrą, jaunimo reikalus ir sportą atsakingas Europos Komisijos narys Tiboras Navracsicsius sakė: „Dėl nelygybės pernelyg daug europiečių vis dar negali gyventi visaverčio gyvenimo. Ji taip pat yra grėsmė socialinei sanglaudai, ilgalaikiam ekonomikos augimui ir gerovei. Be to, mūsų švietimo sistemose pernelyg dažnai skatinama nelygybė – nekreipiama dėmesio į nepasiturinčių žmonių poreikius, išsilavinimas priklauso nuo tėvų socialinės padėties, o skurdas ir menkesnės galimybės darbo rinkoje perduodamos iš vienos kartos į kitą. Tam, kad panaikintume šią nelygybę, turime dėti daugiau pastangų. Švietimo sistemų vaidmuo kuriant teisingesnę visuomenę yra ypatingas – jos turi suteikti vienodas galimybes visiems.“

Išsilavinimas yra svarbus nustatant socialinius švietimo rezultatus. Asmenys, turintys tik pagrindinį išsilavinimą, beveik tris kartus dažniau gyvena skurdžiai ar patiria socialinę atskirtį nei įgijusieji tretinį išsilavinimą. Biuletenio naujausi duomenys taip pat rodo, kad 2016 m. dirbo tik 44 proc. pagrindinę mokyklą baigusių 18–24 metų amžiaus asmenų. Visoje gyventojų populiacijoje (15–64 m.) nedarbo lygis taip pat kur kas didesnis tarp įgijusiųjų tik pagrindinį išsilavinimą negu tarp tretinį išsilavinimą turinčių asmenų (atitinkamai 16,6 proc. ir 5,1 proc.). Be to, nuo socialinės ir ekonominės padėties priklauso, kaip mokiniams sekasi: net 33,8 proc. palankių sąlygų neturinčių mokinių rezultatai yra prasti, o labiausiai privilegijuotų mokinių grupėje šis skaičius tesiekia 7,6 proc.

Vienas iš ES tikslų 2020 m. yra sumažinti 15 metų amžiaus mokinių, kurių pagrindiniai skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimai yra prasti, dalį iki 15 proc. Tačiau iš tiesų ES apsikritai tolsta nuo šio tikslo, ypač gamtos mokslų srityje, kurioje prastų gebėjimų turinčių mokinių skaičius padidėjo nuo 16 proc. 2012 m. iki 20,6 proc. 2015 m.

Trečiosiose šalyse gimę asmenys yra itin pažeidžiami. Ši grupė dažnai susiduria su įvairia rizika ir nepalankiais veiksniais, pavyzdžiui, tėvų skurdas ar žema kvalifikacija, tai, kad namuose nekalbama vietos kalba, jie turi mažiau prieinamų kultūros išteklių, kenčia dėl atskirties ir nepakankamų socialinių ryšių imigracijos šalyje. Migrantų kilmės jaunuoliai labiau rizikuoja prastai mokytis mokykloje ir nebaigti mokyklos. 2016 m. net 33,9 proc. 30–34 m. amžiaus asmenų, gyvenančių ES, bet gimusių trečiojoje šalyje, buvo žemos kvalifikacijos (turėjo pagrindinį vidurinį ar žemesnį išsilavinimą), o tokių asmenų, gimusių ES, dalis siekia tik 14,8 proc.

Visoje ES investicijos į švietimą atsigavo po finansų krizės ir šiek tiek padidėjo (kasmet po 1 proc. realiąja verte). Didėjimas nustatytas maždaug dviejuose trečdaliuose valstybių narių. Keturiose šalyse investicijos išaugo daugiau kaip 5 proc.

Lapkričio 17 d. Geteborge ES vadovai aptars švietimo ir kultūros klausimus, kurie yra jų pastangų kuriant bendrą mūsų ateitį dalis. Europos Komisija pristatys šių metų duomenis švietimo ir mokymo srityje. Diskusijomis Geteborge bus padidintas švietimo reformos matomumas ir pabrėžta jos politinė svarba.

2018 m. sausio 25 d. Komisijos narys Tiboras Navracsicsius pirmininkaus pirmajam ES aukščiausiojo lygio susitikimui šveitimo klausimais, kuriame aukšto rango atstovai iš visų valstybių narių bus pakviesti aptarti, kaip nacionalines švietimo sistemas padaryti įtraukesnes ir veiksmingesnes.

Pagrindiniai faktai

2017 m. Komisijos švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis – tai jau šeštoji metinė ataskaita, kurioje aptariama ES švietimo ir mokymo sistemų raida vienoje vietoje pateikiant daug patikrintų duomenų. Biuletenyje įvertinta ES padaryta pažanga siekiant šešių tikslų švietimo ir mokymo srityje 2020 m.: 1) švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų (18–24 m.) dalis turėtų būti mažesnė kaip 10 proc., 2) tretinį išsilavinimą įgijusių 30–34 m. amžiaus asmenų dalis turėtų būti bent 40 proc., 3) ne mažiau kaip 95 proc. vaikų nuo ketverių metų iki pradinio ugdymo pradžios amžiaus turėtų dalyvauti švietimo programose, 4) 15 metų amžiaus mokinių, kurių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslo gebėjimai yra prasti, dalis turėtų būti mažesnė kaip 15 proc., 5) 82 proc. neseniai vidurinį ir tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų (20–34 m.), kurie jau nebedalyvauja švietimo ar mokymo programose, turėtų būti įdarbinti, 6) ne mažiau kaip 15 proc. suaugusiųjų (25–64 m.) turėtų dalyvauti formaliojo arba neformaliojo mokymosi programose.

Stebėsenos biuletenyje nagrinėjami pagrindiniai Europos švietimo sistemų uždaviniai ir pateikiamos politikos priemonės, kuriomis galima pasiekti, kad švietimo sistemos labiau atitiktų visuomenės ir darbo rinkos poreikius. Ataskaitoje lyginama padėtis įvairiose valstybėse narėse, pateikiamos 28 išsamios šalių ataskaitos ir specialus tinklalapis, kuriame pateikiama papildomų duomenų ir informacijos. „Investicijų planas Europai“, programa „Erasmus +“, Europos struktūriniai ir investicijų fondai, įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvą, Europos solidarumo korpusas, taip pat programa „Horizontas 2020“ ir Europos inovacijos ir technologijų institutas padeda skatinti investicijas ir remti švietimo politikos prioritetus.

Daugiau informacijos

2017 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis

Biuletenio svetainė

IP/17/4261

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar