Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Valstybės pagalba. Komisija nustatė, kad Liuksemburgas įmonei „Amazon“ neteisėtai suteikė maždaug 250 mln. EUR vertės mokesčio lengvatų

Briuselis, 2017 m. spalio 4 d.

Europos Komisija nusprendė, kad Liuksemburgas įmonei „Amazon“ suteikė nepagrįstų mokesčio lengvatų, kurių vertė siekia maždaug 250 mln. EUR. Pagal ES valstybės pagalbos taisykles tai yra neteisėta, nes įmonei „Amazon“ buvo sudarytos sąlygos mokėti daug mažesnius mokesčius nei kitoms įmonėms. Dabar Liuksemburgas privalo susigrąžinti neteisėtai suteiktos pagalbos sumą.

Už konkurencijos politiką atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager sakė: „Liuksemburgas įmonei „Amazon“ neteisėtai suteikė mokesčių lengvatų. Todėl beveik trys ketvirtadaliai „Amazon“ gauto pelno buvo neapmokestinti. Kitaip tariant, įmonei „Amazon“ buvo sudarytos sąlygos sumokėti keturis kartus mažiau mokesčių nei mokėjo kitos vietos įmonės, apmokestinamos pagal tas pačias nacionalines taisykles. Tai yra neteisėta pagal ES valstybės pagalbos taisykles. Valstybės narės negali tarptautinių įmonių grupėms teikti atrankiųjų mokesčio lengvatų, kurių negauna kitos įmonės.

Atlikusi 2014 m. spalio mėn. pradėtą išsamų tyrimą, Komisija padarė išvadą, kad 2003 m. priimtu ir 2011 m. pratęstu Liuksemburgo sprendimu dėl mokesčių be jokios pateisinamos priežasties buvo sumažinti Liuksemburge įmonės „Amazon“ mokami mokesčiai.

Šiuo sprendimu dėl mokesčių buvo sudarytos sąlygos įmonei „Amazon“ perkelti didžiąją dalį pelno iš grupės „Amazon“ įmonės, kuri yra apmokestinama Liuksemburge („Amazon EU“),į įmonę, kuri čia nėra apmokestinama („Amazon Europe Holding Technologies“). Visų pirma, sprendimu dėl mokesčių „Amazon EU“ leista mokėti autorinį mokestį įmonei „Amazon Europe Holding Technologies“, taigi gerokai sumažėjo įmonės „Amazon EU“ apmokestinamasis pelnas.

Komisijos tyrimas parodė, kad sprendimu dėl mokesčių patvirtinto autorinio mokesčio dydis buvo išpūstas ir neatitiko ekonominės realybės. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad sprendimu dėl mokesčių sudarius galimybę grupei mokėti mažiau mokesčių nei kitoms įmonėms, apmokestinamoms pagal tas pačias nacionalines taisykles, įmonei „Amazon“ suteiktas atrankusis ekonominis pranašumas. Faktiškai, sprendimu dėl mokesčių „Amazon“ sudarytos sąlygos išvengti trijų ketvirtadalių jos pelno, gauto iš visų „Amazon“ pardavimų ES, apmokestinimo.

 

„Amazon“ struktūra Europoje

Komisijos sprendimas yra susijęs su Liuksemburgo taikoma dviejų grupei „Amazon“ priklausančių įmonių – „Amazon EU“ ir „Amazon Europe Holding Technologies“ – apmokestinimo tvarka. Abi įmonės yra įsteigtos Liuksemburge ir nuosavybės teise visiškai priklauso grupei „Amazon“, o jų galutinę kontrolę vykdo patronuojančioji JAV įmonė „Amazon.com, Inc.“.

  • Amazon EU (toliau –„veiklą vykdanti įmonė“) vykdo „Amazon“ mažmeninės prekybos veiklą Europoje. 2014 m. įmonė turėjo per 500 darbuotojų, kurie atrinkdavo „Amazon“ svetainėse Europoje parduoti skirtas prekes, pirkdavo jas iš gamintojų, buvo atsakingi už pardavimą internetu bei produktų pristatymą klientams. Savo prekybos veiklą Europoje „Amazon“ organizavo taip, kad Europos „Amazon“ svetainėse produktus perkantys klientai pagal sutartį šiuos produktus pirkdavo iš Liuksemburge veiklą vykdančios įmonės. Tokiu būdu „Amazon“ visus Europoje vykdomus pardavimus ir iš jų gautą pelną registruodavo Liuksemburge.
  • Amazon Europe Holding Technologies („kontroliuojančioji bendrovė") yra ribotos atsakomybės bendrija, neturinti darbuotojų ir biurų ir nevykdanti verslo veiklos. Kontroliuojančioji bendrovė veikia kaip tarpininkė tarp veiklą vykdančios įmonės ir įmonės „Amazon“ Jungtinėse Valstijose. Pagal vadinamąjį sąnaudų pasidalijimo susitarimą su įmone „Amazon“ Jungtinėse Valstijose jai priklauso tam tikros intelektinės nuosavybės teisės Europoje. Pati kontroliuojančioji bendrovė šia intelektine nuosavybe aktyviai nesinaudoja. Ji tik suteikia išskirtinę teisę naudotis šia intelektine nuosavybe veiklą vykdančiai įmonei, kuri ja naudojasi „Amazon“ mažmeninės prekybos veiklai vykdyti Europoje.

Pagal sąnaudų pasidalijimo susitarimą kontroliuojančioji bendrovė moka metines įmokas įmonei „Amazon“ Jungtinėse Valstijose, kad prisidėtų prie intelektinės nuosavybės kūrimo sąnaudų padengimo. Tinkamą šių įmokų lygį neseniai nustatė JAV mokesčių teismas.

Pagal bendruosius Liuksemburgo mokesčių teisės aktus veiklą vykdanti įmonė Liuksemburge yra apmokestinama pelno mokesčiu, o kontroliuojančioji bendrovė juo neapmokestinama dėl to, kad jos juridinis statusas – ribotos atsakomybės bendrija. Kontroliuojančiosios bendrovės registruojamas pelnas yra apmokestinamas tik partnerių lygmeniu, o ne pačios kontroliuojamosios bendrovės lygmeniu. Kontroliuojančiosios bendrovės partneriai yra įsikūrę JAV ir jų mokestiniai įsipareigojimai kol kas yra atidėti.

Šią struktūrą, patvirtintą nagrinėjamu sprendimu dėl mokesčių, įmonė „Amazon“ taikė nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2014 m. birželio mėn. 2014 m. birželio mėn. „Amazon“ pakeitė savo veiklos Europoje modelį. Ši nauja struktūra nėra Komisijos vykdomo valstybės pagalbos tyrimo objektas.

 

Komisijos tyrimo aprėptis

ES valstybės pagalbos kontrole siekiama užtikrinti, kad valstybės narės, naudodamosi sprendimais dėl mokesčių ar kitomis priemonėmis, atrinktoms įmonėms netaikytų palankesnės apmokestinimo tvarkos nei kitoms. Tai yra, sandorių tarp grupei priklausančių įmonių kainodara turi būti tokia, kad atitiktų ekonominę tikrovę. Tai reiškia, kad mokėjimai tarp dviejų tai pačiai grupei priklausančių įmonių turėtų būti vykdomi laikantis tos pačios tvarkos, kurią nepriklausomos įmonės taiko atsižvelgdamos į komercines sąlygas (vadinamasis įprastų rinkos sąlygų principas).

Komisijos valstybės pagalbos tyrimo objektas buvo įmonei „Amazon“ skirtas Liuksemburgo 2003 m. priimtas ir 2011 m. pratęstas sprendimas dėl mokesčių. Šiuo sprendimu patvirtintas metodas, pagal kurį apskaičiuojama veiklą vykdančios įmonės mokesčio bazė. Netiesiogiai juo taip pat patvirtintas metodas, pagal kurį apskaičiuojamos veiklą vykdančios įmonės metinės įmokos kontroliuojančiajai bendrovei už teises į „Amazon“ intelektinę nuosavybę, kuria naudojosi tik veiklą vykdanti įmonė.

Šios įmokos vidutiniškai viršijo 90 proc. veiklą vykdančios įmonės veiklos pelno. Jos buvo gerokai (1,5 karto) didesnės nei suma, kurią kontroliuojančioji bendrovė turėjo mokėti įmonei „Amazon“ Jungtinėse Valstijose pagal sąnaudų pasidalijimo susitarimą.

Reikia pasakyti, kad Komisijai vykdant tyrimą nebuvo keliamas klausimas dėl to, kad kontroliuojančiajai bendrovei priklauso intelektinės nuosavybės teisės, kurias ji perdavė naudotis veiklą vykdančiai įmonei, ar dėl kontroliuojamosios bendrovės vykdomų reguliarių įmokų „Amazon“ JAV, skirtų šiai intelektinei nuosavybei plėtoti. Ji taip pat nekvestionavo Liuksemburgo mokesčių sistemos apskritai.

 

Komisijos vertinimas

Atlikusi tyrimą dėl valstybės pagalbos, Komisija padarė išvadą, kad Liuksemburgo sprendimu dėl mokesčių buvo patvirtintas nepagrįstas „Amazon“ apmokestinamojo pelno Liuksemburge apskaičiavimo metodas. Visų pirma, buvo išpūstas ir ekonominės realybės neatitiko veiklą vykdančios įmonės kontroliuojančiajai bendrovei mokamo autorinio atlyginimo dydis.

  • Veiklą vykdanti įmonė buvo vienintelis subjektas aktyviai priimantis sprendimus ir vykdantis veiklą, susijusią su „Amazon“ mažmenine prekyba Europoje. Kaip minėta, jos darbuotojai atrinkdavo parduoti skirtas prekes, pirkdavo jas iš gamintojų ir buvo atsakingi už pardavimą internetu bei produktų pristatymą klientui. Veiklą vykdanti įmonė taip pat pritaikė su „Amazon“ elektroninės prekybos platforma susijusią technologiją ir programinę įrangą Europoje, investavo į rinkodarą ir rinko duomenis apie klientus. Tai reiškia, kad ji naudojosi jai suteiktomis intelektinės nuosavybės teisėmis ir padidino jų vertę.
  • Kontroliuojančioji bendrovė buvo „tuščias kiautas“, kuris paprasčiausiai perduodavo intelektinės nuosavybės teises išskirtiniam veiklą vykdančios įmonės naudojimui. Kontroliuojančioji bendrovė pati jokiu būdu aktyviai nedalyvavo valdant, kuriant ar naudojant šią intelektinę nuosavybę. Ji nevykdė ir negalėjo vykdyti jokios veiklos, kuri duotų pagrindą tokio dydžio autoriam atlyginimui, kurį ji gavo.

Taikant sprendimu dėl mokesčių patvirtintą metodą, veiklą vykdančios įmonės apmokestinamasis pelnas buvo sumažintas iki ketvirtadalio realiai gaunamo pelno. Beveik trys ketvirtadaliai „Amazon“ pelno buvo neteisėtai priskirti kontroliuojančiajai bendrovei ir liko neapmokestinti. Faktiškai, sprendimu dėl mokesčių „Amazon“ sudarytos sąlygos išvengti trijų ketvirtadalių jos pelno, gauto iš visų „Amazon“ pardavimų ES, apmokestinimo.

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Liuksemburgo priimtu sprendimu dėl mokesčių patvirtinami mokėjimai tarp tos pačios grupės įmonių, neatitinkantys ekonominės realybės. Taip sprendimu dėl mokesčių įmonei „Amazon“ buvo sudarytos sąlygos mokėti daug mažesnius mokesčius nei kitoms įmonėms. Todėl Komisijos sprendime pripažinta, kad Liuksemburgo apmokestinimo tvarka, taikyta įmonei „Amazon“ pagal sprendimą dėl mokesčių, yra neteisėta pagal ES valstybės pagalbos taisykles.

image EN

Didelės skiriamosios gebos infografiką galima rasti čia.

 

Susigrąžinimas

Iš esmės ES valstybės pagalbos taisyklėse reikalaujama, kad su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalbos suma būtų susigrąžinta, siekiant sumažinti dėl tokios pagalbos atsiradusį konkurencijos iškraipymą. Pagal ES valstybės pagalbos taisykles baudos neskiriamos, o lėšų susigrąžinimu aptariamos įmonės nesiekiama nubausti. Juo paprasčiausiai atkuriama padėtis, kad jai vėl būtų taikomos tos pačios sąlygos kaip ir kitoms įmonėms.

Šiandienos sprendime Komisija nustatė metodą, kaip apskaičiuoti įmonei „Amazon“ suteikto konkurencinio pranašumo vertę, t. y. skirtumą tarp mokesčių, kuriuos įmonė sumokėjo, ir mokesčių, kuriuos būtų turėjusi sumokėti, jei nebūtų priimtas sprendimas dėl mokesčių. Remiantis turima informacija, ši suma turėtų sudaryti maždaug 250 mln. EUR, neskaitant ir delspinigių. Dabar Liuksemburgo mokesčių institucijos privalo nustatyti tikslią Liuksemburge nesumokėtų mokesčių sumą, remdamosi sprendime nustatytu metodu.

 

Pagrindiniai faktai

Komisija valstybių narių sprendimų dėl mokesčių praktiką tiria nuo 2013 m. birželio. 2014 m. gruodį ji išplėtė savo informacijos užklausų aprėptį, kad apimtų visas valstybes nares. 2015 m. spalio mėn. Komisija nusprendė, kad Liuksemburgas suteikė atrankiųjų mokesčių lengvatų bendrovei „Fiat“, o Nyderlandai – bendrovei „Starbucks“. 2016 m. sausio mėn. Komisija nusprendė, kad Belgijos pagal perviršinio pelno mokesčio schemą bent 35 tarptautinėms įmonėms, daugiausia iš ES, suteiktos atrankiosios mokesčių lengvatos yra neteisėtos pagal ES valstybės pagalbos taisykles. 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisija nusprendė, kad Airija įmonei „Apple“ suteikė nepagrįstų mokesčio lengvatų, kurių vertė siekė iki 13 mlrd. EUR. Šiuo metu Komisija išsamiai tiria dar du atvejus, kai sprendimai dėl mokesčių galėjo sukelti valstybės pagalbos problemų Liuksemburge, susijusių su įmonėmis „McDonald's“ ir GDF Suez (dabar „Engie“).

Šios kadencijos Komisija laikosi plataus užmojo strategijos, kuria siekiama užtikrinti sąžiningą apmokestinimą ir didesnį skaidrumą, ir, kaip patvirtina kelerių pastarųjų metų patirtis, jau nemažai nuveikta. 2015 m. kovo mėn. Komisijai pateikus pasiūlymus dėl mokesčių skaidrumo, 2017 m. sausio mėn. įsigaliojo naujos automatinio keitimosi informacija apie sprendimus dėl mokesčių taisyklės. Valstybės narės taip pat susitarė automatinį keitimąsi informacija papildyti pagal šalis teikiamomis ataskaitomis, kuriose pateikiama su mokesčiais susijusi tarptautinių įmonių finansinė informacija. Dabar pateiktas pasiūlymas tam tikrą šios informacijos dalį viešinti. 2017 m. gegužės mėn. buvo priimtos naujos ES taisyklės, skirtos užkirsti kelią mokesčių vengimui per ES nepriklausančias šalis, kuriomis papildoma Kovos su mokesčių vengimu direktyva, kuria užtikrinama, kad privalomos griežtos kovos su piktnaudžiavimu priemonės būtų taikomos visoje bendrojoje rinkoje.

Kalbant apie vykdomą teisėkūros darbą, 2016 m. spalio mėn. Komisijos pasiūlymai dėl pakartotinai pradėtos teisėkūros iniciatyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės būtų galinga priemonė prieš mokesčių vengimą ES. 2017 m. birželio mėn. Komija pasiūlė naujas skaidrumo taisykles tarpininkams – įskaitant mokesčių konsultantus – kurie kuria ir siūlo mokesčių planavimo schemas savo klientams. Šie teisės aktai padės užtikrinti daug didesnį skaidrumą ir atgrasyti nuo naudojimosi sprendimais dėl mokesčių, kaip piktnaudžiavimo mokesčiais priemone. Galiausiai, šį rugsėjį Komisija paskelbė naują ES darbotvarkę, kuria siekiama užtikrinti, kad skaitmeninė ekonomika būtų apmokestinama sąžiningai ir ekonomikos augimui palankiu būdu. Mūsų komunikate išdėstytos problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria valstybės narės, kai tenka spręsti šį opų klausimą, ir aprašomi galimi sprendimai, kuriuos reikėtų išnagrinėti prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą 2018 m. Visas Komisijos darbas grindžiamas paprastu principu: visos įmonės, ir didelės, ir mažos, privalo mokėti mokesčius toje šalyje, kurioje jos gauna pelną.  

Nekonfidenciali sprendimų versija SA.38944 bus paskelbta Komisijos Konkurencijos svetainėje valstybės pagalbos registre, kai tik bus išspręsti visi konfidencialumo klausimai. Naujausi internete ir Oficialiajame leidinyje paskelbti sprendimai dėl valstybės pagalbos nurodyti valstybės pagalbos elektroniniame savaitraštyje „State Aid Weekly e-News“.

IP/17/3701

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar

Videos



Photos


Documents


Amazon_Lux_en.pdf