Navigation path

Left navigation

Additional tools

Other available languages: EN FR DE LV PL

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Antimonopolinė politika. Už sudaromas konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje Komisija Lietuvos geležinkeliams skyrė 28 mln. EUR baudą

Briuselis, 2017 m. spalio 2 d.

Europos Komisija Lietuvos geležinkeliams skyrė 27 873 000 EUR baudą už tai, kad, išardžiusi bėgių kelią tarp Lietuvos ir Latvijos, įmonė sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir pažeidė ES antimonopolines taisykles.

Už konkurencijos politiką atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager pareiškė: „Lietuvos geležinkeliai pasinaudojo turima nacionalinės geležinkelių infrastruktūros kontrole, kad galėtų sutrukdyti geležinkelių transporto rinkoje veikiantiems konkurentams. Europos Sąjungai reikalinga tinkamai veikianti krovinių vežimo geležinkeliais rinka. Tai, kad, siekdama apsisaugoti nuo konkurencijos, įmonė išardo viešąją geležinkelių infrastruktūrą, neturi precedento ir yra nepriimtina.

Valstybės valdoma įmonė Lietuvos geležinkeliai yra Lietuvos rinkos senbuvė. Ji yra vertikaliosios integracijos įmonė – tai reiškia, kad ji yra atsakinga tiek už geležinkelių infrastruktūrą, tiek už geležinkelių transportą.

AB Orlen Lietuva (toliau – Orlen) yra Lenkijos įmonės PKN Orlen patronuojamoji įmonė.

2008 m. Orlen, vienas didžiausių Lietuvos geležinkelių klientų, svarstė galimybę krovinių vežimą perkelti iš Lietuvos į Latviją ir naudotis kitos geležinkelių transporto įmonės paslaugomis. 2008 m. spalio mėn. Lietuvos geležinkeliai išardė netoli įmonės Orlen naftos perdirbimo įrenginių esančią 19 km ilgio bėgių kelio atkarpą, kuri jungia Lietuvą ir Latviją. Išardžius bėgių kelią, įmonei Orlen tenka krovinius į Latviją vežti gerokai ilgesniu maršrutu. Nuo to laiko išardytas bėgių kelias nebuvo atstatytas.

image LT

Atlikusi tyrimą, Komisija nustatė, kad šie veiksmai sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje, nes viena didžiausių Lietuvos geležinkelių klienčių negali naudotis kitos geležinkelių transporto įmonės paslaugomis. Lietuvos geležinkeliai neįrodė, kad išardyti bėgių kelią reikėjo dėl objektyvių priežasčių. Toks elgesys prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 102 straipsniui, kuriuo draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje.

2007 m. ES krovinių vežimo geležinkeliais rinka buvo liberalizuota. Nuo to laiko Komisija deda pastangas baigti kurti bendrą geležinkelio paslaugų rinką, be kita ko, užtikrindama nepriklausomą geležinkelių infrastruktūros valdymą ir skatindama investicijas į geležinkelio maršrutus, kurie jungia valstybes nares. Todėl norint garantuoti, kad reglamentavimo kliūčių nepakeistų dominuojančią padėtį užimančių geležinkelio įmonių antikonkurencinis elgesys, kuriuo būtų užkirstas kelias Europos Sąjungai pasiekti svarbiausius geležinkelio transporto srities tikslus, svarbu užtikrinti ES konkurencijos taisyklių taikymą.

 

Baudos

Baudos nustatytos remiantis 2006 m. baudų apskaičiavimo gairėmis (žr. pranešimą spaudai ir informacinį pranešimą). Apskaičiuodama baudos dydį, Komisija atsižvelgė visų pirma į su pažeidimu susijusio pardavimo vertę, pažeidimo sunkumą ir trukmę.

Be paskirtos baudos, Komisijos sprendime reikalaujama, kad Lietuvos geležinkeliai nutrauktų pažeidimą ir susilaikytų nuo bet kokių priemonių, kurių objektas arba poveikis yra panašus ar lygiavertis.

 

Pagrindiniai faktai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje, kuri gali daryti poveikį ES valstybių narių tarpusavio prekybai ir trukdyti konkurencijai ar ją riboti. Antimonopoliniame reglamente (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003) išdėstyta, kaip Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos turi taikyti šią nuostatą.

Gavusi įmonės Orlen skundą, 2011 metais Komisija atliko patikrinimus Lietuvos geležinkelių patalpose ir 2013 m. kovo mėn. pradėjo oficialią antimonopolinių taisyklių pažeidimo tyrimo procedūrą. 2015 m. sausio mėn. Komisija įmonei išsiuntė prieštaravimo pareiškimą.

Išsprendus visus konfidencialumo klausimus, daugiau informacijos bus pateikta Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato svetainėje esančiame viešajame bylų registre (bylos numeris 39813). Periodinis žinių apie antimonopolinę politiką sąvadas pateiktas savaitraštyje Competition Weekly News Summary.

 

Ieškiniai dėl žalos atlyginimo

Bet kuris asmuo ar įmonė, kuris patyrė žalos dėl tokio antikonkurencinio elgesio, koks aprašytas šiuo atveju, gali pateikti ieškinį valstybių narių teismams ir reikalauti atlyginti žalą. Tiek Teismo praktikoje, tiek Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2003 patvirtinama, kad nacionaliniuose teismuose nagrinėjamose bylose Komisijos sprendimas yra privalomąją galią turintis įrodymas, pagrindžiantis konkretaus elgesio buvimą ir neteisėtumą. Net ir tuo atveju, kai Komisija atitinkamoms įmonėms skyrė baudą, priteista žalos atlyginimo suma gali būti nemažinama Komisijos paskirtos baudos suma.

Palankesnes sąlygas nukentėjusiesiems nuo antikonkurencinių veiksmų prisiteisti žalos atlyginimą sudaro Direktyva dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolines taisykles, atlyginimo, kurią valstybės narės turėjo iki 2016 m. gruodžio 27 d. perkelti į savo teisines sistemas. Daugiau informacijos apie ieškinius dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolines taisykles, atlyginimo, įskaitant praktinį antimonopolinių taisyklių pažeidimu padarytos žalos dydžio nustatymo vadovą, galima rasti čia.

IP/17/3622

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar

Photos