Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Kokie Jūsų šalies skaitmeniniai laimėjimai? Europa daro pažangą, bet dar reikia mažinti skaitmeninį atotrūkį

Briuselis, 2017 m. kovo 3 d.

2017 m. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI) rodo, kad ES daro pažangą, tačiau atotrūkis tarp skaitmeninės rinkos lyderių ir šalių, kurių rezultatai prastesni, išlieka pernelyg didelis. Kad būtų visiškai išnaudojamos bendrosios skaitmeninės rinkos galimybės, reikia daugiau pastangų ir investicijų.

 

Šiandien Europos Komisija paskelbė 2017 m. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatus. Indeksu parodoma 28 valstybių narių veikla įvairiose srityse: nuo prisijungimo galimybių ir skaitmeninių įgūdžių iki įmonių ir viešųjų paslaugų skaitmeninimo

Už bendrąją skaitmeninę rinką atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Andrusas Ansipas pareiškė: „Europa palaipsniui skaitmenėja, tačiau daugeliui šalių teks gerokai daugiau pasistengti. Visos valstybės narės turėtų daugiau investuoti, kad galėtų pasinaudoti visomis bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamomis galimybėmis. Nenorime, kad susiformuotų dviejų greičių skaitmeninė Europa. Turėtume kartu siekti, kad ES taptų skaitmeninio pasaulio lydere.

Apskritai ES pažanga padaryta ir skaitmeninės veiklos rezultatas geresnis trimis procentiniais punktais, palyginti su praėjusiais metais[1], tačiau pažanga galėtų būti spartesnė. Padėtis valstybėse narėse skiriasi: skaitmeninis atotrūkis tarp labiausiai ir mažiausiai skaitmeninėje srityje pažengusių šalių yra 37 procentiniai punktai, palyginti su 36 procentiniais punktais 2014 m. Šiais metais DESI reitingo pirmąsias vietas užima Danija, Suomija, Švedija ir Nyderlandai, po jų rikiuojasi Liuksemburgas, Belgija, JK, Airija, Estija ir Austrija. Trys ES skaitmeninės rinkos lyderės pirmauja ir visame pasaulyje – jos lenkia Pietų Korėją, Japoniją ir Jungtines Amerikos Valstijas. Didžiausią pažangą padariusios ES šalys – Slovakija ir Slovėnija. Nepaisant tam tikro pagerėjimo, kai kurios valstybės narės, įskaitant Lenkiją, Kroatiją, Italiją, Graikiją, Bulgariją ir Rumuniją, skaitmeninės plėtros srityje vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Informaciją apie atskiras šalis galima rasti internete.

 

 DESI


Komisija jau pristatė visas svarbiausias bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos iniciatyvas. Europos Parlamentas ir valstybės narės raginamos kuo skubiau priimti šiuos pasiūlymus, kad Europa galėtų kuo geriau išnaudoti skaitmenines galimybes.

Atsižvelgdama į DESI rezultatus, Komisija gegužės mėn. paskelbsEuropos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus; peržiūros tikslas – nustatyti, kuriose srityse gali prireikti daugiau pastangų ar teisės aktų pasiūlymų, kad būtų galima spręsti ateityje kilsiančius uždavinius.

Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI) rodo:

Galimybių naudotis ryšiu padaugėjo, tačiau jų vis dar nepakanka, kad būtų tenkinami būsimi poreikiai.

  • 76 proc. Europos namų ūkių turi prieigą prie sparčiojo (bent 30 Mbps) plačiajuosčio ryšio, o kai kuriose valstybėse narėse didelė šių namų ūkių dalis jau dabar gali naudotis tinklais, kuriais gali būti teikiamas 100 Mbps ar spartesnis ryšys. Daugiau nei 25 proc. namų ūkių yra sudarę sparčiojo plačiajuosčio ryšio abonentines sutartis.
  • Auga judriojo ryšio duomenų abonentinių sutarčių skaičius – nuo 58 abonentų iš 100 žmonių 2013 m. iki 84 abonentų 2016 m.
  • 4G judriojo ryšio paslaugomis gali naudotis 84 proc. ES gyventojų.

Tačiau to nepakanka, kad būtų patenkinti augantys spartos, kokybės ir ryšio patikimumo poreikiai. Interneto duomenų srautas kasmet padidėja po 20 proc., o judriojo ryšio tinkluose – daugiau nei po 40 proc. Europos Parlamentas ir Taryba šiuo metu svarsto Komisijos pasiūlymus nuodugniai patikrinti ES telekomunikacijų taisykles ir skatinti investicijas į itin didelio pralaidumo tinklus, kad būtų patenkinti vis didėjantys europiečių ryšio poreikiai, ir strateginius tikslus, kaip 2025 m. sukurti gigabitinę visuomenę. Valstybės narės turėtų dvigubomis pastangomis siekti tikslų, susijusių su suderinto radijo dažnių spektro skyrimu, į kurį dabar įtraukta ir 700 MHz juosta, kad nuo 2020 m. būtų galima plačiu mastu diegti kitos kartos ryšių tinklus (5G). Siekiant užtikrinti belaidžio ryšio aprėptį ir naujas tarpvalstybines paslaugas, itin svarbu spektrą koordinuoti ES mastu. Be to, savivaldybės visoje Europoje jau greitai galės prašyti skirti finansavimą, kad pagal Komisijos programą „WiFi4EU“ savo viešosiose erdvėse sudarytų sąlygas naudotis nemokamu belaidžiu vietinių tinklų ryšiu.

ES turi daugiau skaitmeninių technologijų specialistų nei anksčiau, tačiau įgūdžių vis dar trūksta.

  • ES mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos specialybių absolventų kaip niekad daug (19 absolventų tūkstančiui 20–30 metų amžiaus jaunuolių).
  • Darbo rinkoje atsirado daugiau IRT specialistų (3,5 proc. 2015 m., palyginti su 3,2 proc. 2012 m.).
  • Beveik pusė (44 proc.) Europos gyventojų neturi pagrindinių skaitmeninių įgūdžių – nemoka naudotis e. paštu ir redagavimo priemonėmis arba įdiegti naujų prietaisų.

Įgyvendinant Europos įgūdžių darbotvarkę 2016 m. gruodžio mėn. pradėjusi veikti Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija kartu su valstybėmis narėmis, pramonės atstovais ir socialiniais partneriais kuria didelį skaitmeninės srities talentų banką ir siekia užtikrinti, kad individai ir darbuotojai Europoje turėtų tinkamų skaitmeninių įgūdžių. 

Europiečiai dažniau naudojasi internetu.

  • 79 proc. europiečių internetu naudojasi bent kartą per savaitę. Šis skaičius išaugo trimis procentiniais punktais, palyginti su 2016 m.

o 78 proc. internautų klausosi muzikos, žiūri filmus, nuotraukas arba žaidžia žaidimus, taip pat juos atsisiunčia.

o 70 proc. Europos interneto vartotojų internete skaito naujienas (2013 m. – 64 proc.).

o 63 proc. naudojasi socialiniais tinklais (2013 m. – 57 proc.).

o 66 proc. perka internetu (2013 m. – 61 proc.).

o 59 proc. naudojasi elektronine bankininkyste (2013 m. – 56 proc.).

o 39 proc. skambina internetu (2013 m. – 33 proc.).

Įgyvendindama bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją Komisija siekia didinti pasitikėjimą internetine erdve. 2018 m. gegužės mėn. įsigalios naujos ES duomenų apsaugos taisyklės ir naujos privatumo apsaugos elektroninių ryšių srityje taisyklės. Komisija taip pat stengiasi užtikrinti daugiau turinio, kuris būtų prieinamas internete nepaisant valstybių sienų. Be to, nuo 2018 m. pradžios europiečiai savo filmų, muzikos, vaizdo žaidimų ir elektroninių knygų abonentinėmis sutartimis galės naudotis keliaudami po Europos Sąjungą. Komisija taip pat pasiūlė sudaryti palankesnes sąlygas transliuotojams programas padaryti prieinamas internetu kitose ES valstybėse narėse.

Įmonės naudoja daugiau skaitmeninių technologijų, o elektroninė prekyba auga, tačiau lėtai.

  • Europos įmonės vis dažniau taiko skaitmenines technologijas: naudoja verslui skirtą programinę įrangą, pavyzdžiui, elektroninių informacijos mainų (nuo 26 proc. įmonių 2013 m. iki 36 proc. 2015 m.) arba elektroninių sąskaitų faktūrų siuntimo (nuo 10 proc. 2013 m. iki 18 proc. 2016 m.).
  • MVĮ vykdoma elektroninė prekyba taip pat šiek tiek išaugo (nuo 14 proc. MVĮ 2013 m. iki 17 proc. 2016 m.). Tačiau tik mažiau nei pusė šių įmonių prekiauja kitose ES valstybėse narėse.

2016 m. Komisija pasiūlė naujas taisykles, kuriomis siekiama didinti elektroninę prekybą – kovoti su geografiniu blokavimu, užtikrinti įperkamesnį ir veiksmingesnį tarpvalstybinių siuntinių pristatymą ir didinti vartotojų pasitikėjimą užtikrinant geresnę apsaugą ir taisyklių vykdymą. Ji taip pat pasiūlė supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio sąlygas elektronine prekyba besiverčiančioms įmonėms Europos Sąjungoje. Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus šias iniciatyvas žmonės ir įmonės galės lengviau pirkti ir parduoti už šalies ribų.

Europos gyventojai dažniau naudojasi internetu teikiamomis viešosiomis paslaugomis.

  • 34 proc. interneto vartotojų formas viešojo administravimo įstaigoms teikė internetu, o ne popierinėmis kopijomis (2013 m. jų buvo tik 27 proc.).

Internete siūloma vis daugiau ir sudėtingesnių paslaugų, pavyzdžiui, tokių, kuriomis naudodamiesi gyventojai gali internetu informuoti valdžios institucijas apie naują gyvenamąją vietą, vaiko gimimą ir kitus svarbius įvykius. Vykdydama ES e. valdžios veiksmų planą Komisija pradės įgyvendinti Bendrųjų skaitmeninių vartų iniciatyvą, kuria siekiama suteikti patogią interneto prieigą prie bendrosios rinkos informacijos, iniciatyvą toliau skaitmeninti bendrovių teisės aktus ir įmonių valdymą ir atnaujintą Europos sąveikumo sistemą.

Pagrindiniai faktai

DESI – tai sudėtinis indeksas, kuriuo įvertinama ES valstybių narių pažanga, padaryta kuriant skaitmeninę ekonomiką ir visuomenę. Šią priemonę sudaro svarbių dabartinės Europos skaitmeninės politikos rodiklių rinkinys. DESI tikslas yra padėti ES šalims nustatyti sritis, kuriose reikalingos prioritetinės investicijos ir veiksmai, kad būtų įgyvendintas vienas iš svarbiausių Komisijos prioritetų – sukurta tikra bendroji skaitmeninė rinka.

Pagal DESI išvadas parengtoje ir Europos semestrą papildančioje Komisijos skaitmeninės pažangos ataskaitoje 2017 m. gegužės mėn. bus pateiktas nuodugnus vertinimas, kaip ES ir valstybėms narėms sekasi vykdyti skaitmeninę plėtrą, ir bus nustatyti galimi veiksmai šalių veiklos rezultatams skaitmeninėje srityje gerinti.

Daugiau informacijos

Komisijos pirmininko pavaduotojo Andruso Ansipo kalba, kurioje jis pristato DESI.

Klausimai ir atsakymai

Informacija apie atskiras šalis

Informacijos apie bendrąją skaitmeninę rinką suvestinė

Europos skaitmeninė ateitis artėja. Skaitmeninės antraštės.

Skaitmeninė diena Romoje 2017 m. kovo 23 d.

#DESIEU

 

 

[1] Visų šalių 2016 m. DESI perskaičiuotas atsižvelgiant į tam tikrus metodikos patobulinimus. Todėl anksčiau publikuoti šalių rezultatai ir reitingas gali skirtis. Daugiau informacijos rasite skiltyje Klausimai ir atsakymai ir DESI metodinėje pastaboje.

IP/17/347

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar