Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

2017 m. pranešimas apie Sąjungos padėtį. Pramonės politikos strategija: investavimas į pažangią, novatorišką ir tvarią pramonę

Briuselis, 2017 m. rugsėjo 18 d.

.

1

Rugsėjo 13 d. skaitytame metiniame pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pareiškė: „Norėčiau, kad mūsų pramonė taptų stipresnė ir konkurencingesnė. Šiandien mūsų pristatoma naujoji pramonės politikos strategija padės mūsų pramonės įmonėms ir toliau dominuoti arba tapti dominuojančiomis pasaulyje inovacijų diegimo, skaitmeninimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityse.

Atnaujintoje ES pramonės politikos strategijoje visos esamos ir naujos horizontaliosios ir konkrečių sektorių iniciatyvos sutelkiamos į visapusišką pramonės strategiją. Joje taip pat paaiškinami būsimi visų dalyvaujančių subjektų uždaviniai ir pristatomi forumai: metinė Pramonės diena (ji pirmą kartą surengta 2017 m. vasarį) ir Pramonės klausimų aukšto lygio apskritasis stalas, kuris visų pirma pramonei ir pilietinei visuomenei suteiks galimybę suteikti kryptį būsimiems pramonės politikos veiksmams.

Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrkis Katainenas: „Būdami atviri technologiniams pokyčiams, investicijas į mokslinius tyrimus pavertę novatoriškomis verslo idėjomis ir toliau pirmaudami skatinant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinę ekonomiką, sudarysime sąlygas pažangiai, novatoriškai ir tvariai pramonei Europoje.“

Už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir MVĮ atsakinga Komisijos narė Elżbieta Bieńkowska: „Daug Europos pramonės sektorių išgyvena pokyčių laikotarpį. Šiais laikais pramonės politikos tikslas – suteikti galių pramonei, kad ji ir toliau užtikrintų tvarų augimą ir darbo vietas mūsų regionams ir piliečiams.“

Pagrindiniai nauji ES pramonės politikos strategijos elementai nurodyti toliau.

  • Išsamus priemonių rinkinys, kurio tikslas – didinti mūsų pramonės kibernetinį saugumą.Be kita ko, kad būtų paremta technologijų ir pramoninių pajėgumų plėtra kibernetinio saugumo srityje, sukuriamas Europos kibernetinio saugumo tyrimų ir kompetencijos centras, taip pat nustatoma visose valstybėse narėse pripažįstama ES masto produktų ir paslaugų sertifikavimo sistema (priimta 2017 m. rugsėjo 13 d.).
  • Pasiūlymas dėl Laisvo ne asmens duomenų judėjimo reglamento, kuris sudarys sąlygas laisvai perduoti duomenis iš vienos valstybės į kitą, padės modernizuoti pramonę ir sukurti tikrai bendrą Europos duomenų erdvę (priimtas 2017 m. rugsėjo 13 d.).
  • Nauji su žiedine ekonomika susiję veiksmai, įskaitant plastiko strategiją ir atsinaujinančiųjų biologinių išteklių gamybos ir pavertimo biologiniais produktais bei bioenergija gerinimo priemones (2017 m. ruduo).
  • Rinkinys iniciatyvų, kuriomis siekiama modernizuoti intelektinės nuosavybės sistemą, įskaitant Direktyvos dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo veikimo ataskaitą ir Komunikatą dėl subalansuotos, aiškios ir nuspėjamos esminių standartų patentų Europos licencijavimo sistemos (2017 m. ruduo).
  • Iniciatyva, kuria bus pagerintas viešųjų pirkimų sistemos veikimas ES, įskaitant savanorišką mechanizmą, kad didelius infrastruktūros projektus planuojančioms valdžios institucijoms būtų suteikta aiškumo ir gairių (2017 m. ruduo).
  • Įgūdžių darbotvarkės taikymas naujiems svarbiems pramonės sektoriams, tokiems kaip statyba, plienas, popierius, žaliosios technologijos ir atsinaujinančioji energija, gamyba ir jūrų laivyba (2017 m. ruduo).
  • Tvaraus finansavimo strategija siekiant geriau nukreipti privačiojo kapitalo srautus į tvaresnes investicijas (2018 m. pradžia).
  • Subalansuotos ir pažangios prekybos politikos ir tiesioginių užsienio investicijų, dėl kurių gali kilti grėsmė saugumui arba viešajai tvarkai, tikrinimo Europos sistemos iniciatyvos (priimta 2017 m. rugsėjo 13 d.).
  • Patikslintas svarbiausių žaliavų sąrašas. Komisija ir toliau padės užtikrinti saugų bei tvarų tiekimą ir žaliavų įperkamumą ES gamybos pramonei (priimta 2017 m. rugsėjo 13 d.).
  • Nauji pasiūlymai dėl netaršaus, konkurencingo ir junglaus judumo, įskaitant griežtesnius CO2 išmetimo standartus, taikomus lengviesiems automobiliams ir furgonams, Alternatyviųjų degalų infrastruktūros veiksmų planą, kuriuo bus remiama įkrovimo infrastruktūros plėtra, ir autonominio vairavimo skatinimo veiksmus (2017 m. ruduo).

Šios visa apimančios strategijos įgyvendinimas – bendra įvairių subjektų atsakomybė. Jo sėkmė priklausys nuo ES institucijų, valstybių narių, regionų pastangų ir bendradarbiavimo bei, svarbiausia, nuo aktyvaus pačios pramonės vaidmens.

Pagrindiniai faktai

Europos pramonė yra stipri  ir toliau pirmauja daugelyje pasaulio rinkų sektorių. Pramonei tenka du trečdaliai ES eksporto, joje dirba 32 mln. žmonių – 1,5 mln. iš tų darbo vietų sukurta nuo 2013 m. Tačiau, kad išlaikytų ir padidintų savo konkurencinį pranašumą, ji turi gerokai modernizuotis. Dėl šios priežasties pramonė yra vienas svarbiausių J.-C. Junckerio Komisijos politinių prioritetų [LINK TO FACTSHEET 2]. Visomis Komisijos politikos kryptimis pramonei siekiama suteikti galių, kad būtų kuriamos darbo vietos ir didinamas Europos konkurencingumas, skatinamos investicijos į švarias ir skaitmenines technologijas bei tų technologijų inovacijos ir ginami labiausiai pramonės pokyčių paveikti Europos regionai ir darbuotojai.

Naujos gamybos technologijos keičia Europos pramonės sąlygas ir vis labiau lemia Europos įmonių gebėjimą konkuruoti pasaulio mastu. Dėl jų įvairiais būdais bus kuriamos darbo vietos, o technologijos, kuriomis užtikrinamas didesnis našumas, gali būti naudingos ekonomikai apskritai. Jos taip pat gali daryti didesnį poveikį darbo pobūdžiui ir galimybėms. Europos pramonės ateitis priklausys nuo jos gebėjimo nuolat prisitaikyti ir diegti inovacijas investuojant į naujas technologijas ir pasinaudojant pokyčiais, kuriuos lems didesnis skaitmeninimas ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos. Tuo pat metu pasaulinė konkurencija yra didesnė negu anksčiau, o dėl globalizacijos ir technologijų pažangos mūsų visuomenėse gaunama nauda labai nevienoda. J.-C. Junckerio Komisija nori spręsti šį uždavinį.

Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio politinėse gairėse pabrėžiama stiprios ir itin veiksmingos pramonės svarba Europos ekonomikos ateičiai. Nuo tada darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui pasitelkus inovacijas ir investicijas skiriamas ypatingas dėmesys pagrindinėse Komisijos iniciatyvose. J.-C. Junckerio planas (Investicijų planas Europai) ir kapitalo rinkų sąjunga padeda sutelkti išteklius, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas. ES parama inovacijoms padeda pramonei ir ypač MVĮ panaudoti savo privalumus. Dėl savo žiedinės ekonomikos, švarios energijos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos iniciatyvų Europa pirmauja pasaulyje skatinant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinę ekonomiką. Bazinės didelio poveikio technologijos padeda pramonei konkuruoti pasauliniu mastu. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, susijusi Pramonės skaitmeninimo strategija ir „Europos 5G veiksmų planas“ padeda įmonėms pasinaudoti naujais pokyčiais ir kurti tinkamai veikiančią duomenų ekonomiką. Dėl Bendrosios rinkos strategijos pramonė gali patekti į 500 mln. vartotojų rinką ir dalyvauti vertės grandinėse, kurioms netrukdo muitai ar techninės kliūtys. Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė padeda pramonėje dirbantiems žmonėms įgyti geresnių įgūdžių.

Šią su visais pramonės sektoriais susijusią horizontaliąją politiką papildo konkreti įvairių strateginių sektorių politika, be kita ko, Kosmoso strategija, kuria siekiama toliau plėtoti stiprią ir konkurencingą Europos kosmoso pramonę, pasiūlymas dėl Europos gynybos fondo, kuris bus konkurencingos ir novatoriškos Europos gynybos pramonės katalizatorius, ir įvairios švarios, tvarios ir konkurencingos automobilių pramonės iniciatyvos (įskaitant iniciatyvą „Judi Europa“, kovos su automobilių keliamos oro taršos veiksmus ir GEAR2030) bei Komunikatas dėl plieno, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Europos plieno pramonė galėtų sąžiningai konkuruoti pasaulio rinkose. 

 

Daugiau informacijos

IP/17/3185

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar