Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Europos semestro žiemos dokumentų rinkinys. Valstybių narių pažangos įgyvendinant ekonomikos ir socialinius prioritetus apžvalga

Briuselis, 2017 m. vasario 22 d.

Šiandien Europos Komisija paskelbė valstybių narių ekonominės ir socialinės padėties metinę analizę ir likusio disbalanso įvertinimą.

Ji taip pat paskelbė fiskalinio susitarimo vykdymo pranešimą, skolos padėties Italijoje analizės ataskaitą ir klaidingo statistinių duomenų pateikimo atvejo Austrijoje ataskaitą kartu su Tarybos pasiūlymu skirti baudą.

Valstybės narės daro pažangą įgyvendindamos pernai gautas individualias politikos gaires dėl vertybių trikampio, kurį sudaro investicijų skatinimas, struktūrinių reformų vykdymas ir atsakingos fiskalinės politikos užtikrinimas. Šis valstybių narių pažangos vertinimas yra metinio ekonominės politikos koordinavimo ES lygmeniu ciklo dalis, vadinama Europos semestro žiemos dokumentų rinkiniu. Šis dokumentų rinkinys grindžiamas praeitą savaitę paskelbta ekonomine prognoze.

Šiandien paskelbtose 27 šalių ataskaitose (skirtose visoms valstybėms narėms, išskyrus Graikiją, kuriai taikoma speciali stabilumo paramos programa) pateikiama Komisijos darbuotojų parengta metinė valstybių narių ekonominės padėties analizė, prireikus įvertinant makroekonominį disbalansą. Lapkričio mėn. paskelbus 2017 m. metinę augimo apžvalgą ir euro zonai skirtas rekomendacijas, kuriose nustatyti Europos masto prioritetai ateinantiems metams, šiandien skelbiamame dokumentų rinkinyje dėmesys sutelkiamas į Europos semestro nacionalinio lygmens klausimus, rengiantis pavasarį pateikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

Šalių ataskaitos skelbiamos metų pradžioje, prieš pateikiant nacionalines programas ir atnaujintas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas – taip prisidedama prie J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos siekio racionalizuoti ir sustiprinti Europos semestrą. Taip siekiama skirti laiko dialogui su valstybėmis narėmis dėl Europos ir nacionalinių prioritetų, taip pat daugiau dėmesio skirti užimtumo ir socialiniams klausimams.

Komisijos pirmininko pavaduotojas euro ir socialinio dialogo reikalams, taip pat atsakingas už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą, Valdis Dombrovskis sakė: „Šiandien pateikta analizė rodo, kad mūsų politikos strategija, grindžiama investicijų skatinimu, struktūrinių reformų vykdymu ir patikimu biudžeto valdymu, duoda rezultatų. Būtent todėl turėtume toliau šalinti krizės padarinius ir mūsų ekonomikos struktūrinius trūkumus, o ne apgaulingai žadėti žmonėms tai, ko negalima padaryti. ES ir nacionaline politika turėtų būti siekiama užtikrinti, kad ekonomika taptų atsparesnė ir kad ekonomikos atsigavimą pajustų visi.“

Už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Komisijos narė Marrianne Thyssen sakė: „Europa daro tikrą pažangą. Toliau auga užimtumas ir pradeda didėti darbo užmokestis. Vėl atsiradus nedideliam augimui, dabar privalome pasinaudoti galimybe ryžtingiau kovoti su skurdo, nevienodo pajamų pasiskirstymo ir nelygių galimybių rizika.“

Už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas Komisijos narys Pierre'as Moscovici sakė: „Per pastaruosius dvylika mėnesių daug ES šalių darė tolesnę – nors kol kas dar nepakankamą – pažangą spręsdamos savo pagrindines ekonomikos problemas. Kai aplinkui tiek daug abejonių, aišku viena: šios problemos bus išspręstos tik tuomet, jei jų ryžtingai imsis dabartinės vyriausybės ir jų pasekėjai.“

Iš analizės, pateiktos šiandien paskelbtose šalių ataskaitose, matyti, kad atsigavus ekonomikai daugelyje valstybių narių sumažėjo nedarbo lygis, nors jis vis dar išlieka didesnis nei prieš krizę. Iš kai kuriose ataskaitose pateiktų nuodugnių apžvalgų matyti, kad panaikintas didelis einamosios sąskaitos deficitas ir didelė susikaupusi privati, valstybės ir išorės skola pradėjo mažėti kaip bendrojo vidaus produkto dalis. Tačiau tam tikra rizika išlieka: didelis einamosios sąskaitos perteklius koreguojamas tik ribotai, o daug neveiksnių paskolų yra našta kai kurių valstybių narių finansų sektoriui.

Praeitą lapkritį Komisija pradėjo vykdyti nuodugnias 13-os valstybių narių apžvalgas, kad išanalizuotų, ar jose buvo susidaręs makroekonominis disbalansas, ir įvertintų šių disbalansų rimtumą. Visose 13-oje valstybių narių, kurių padėtis nuodugniai išnagrinėta šiais metais, buvo susidaręs disbalansas arba perviršinis disbalansas praėjusiais metais. Šių apžvalgų rezultatai įtraukti į atitinkamas šalių ataskaitas.

Komisija padarė išvadą, kad Suomijoje šiuo metu nėra disbalanso pagal makroekonominio disbalanso procedūrą (MDP). Kitose 12-oje valstybių narių yra arba disbalansas (6), arba perviršinis disbalansas (6). Šioms 12 valstybių narių ir toliau bus taikoma speciali stebėjimo procedūra pagal jų disbalanso dydį ir pobūdį. Vykdant intensyvesnį dialogą su nacionalinėmis valdžios institucijomis, lankantis ekspertams ir rengiant pažangos ataskaitas daugiausia dėmesio bus skiriama šių valstybių narių atsakomosioms politikos priemonėms. Toliau pateikiama nuodugnių apžvalgų santrauka:

  • Bulgarijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Kipre yra susidaręs perviršinis ekonominis disbalansas.
  • Vokietijoje, Airijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje ir Švedijoje yra susidaręs ekonominis disbalansas.
  • Suomijoje ekonominio disbalanso nėra.

Fiskalinio susitarimo perkėlimo ataskaita

Kolegija šiandien taip pat priėmė komunikatą ir fiskalinio susitarimo perkėlimo į nacionalinę teisę pranešimą. Fiskalinis susitarimas yra pagrindinis Tarpvyriausybinės sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) aspektas. Juo remiantis, 22 valstybės narės (euro zonos šalys ir Bulgarija, Danija bei Rumunija) įpareigojamos laikytis griežtesnės fiskalinės drausmės principų ir subalansuoto biudžeto su korekcijos mechanizmu taisyklės. Fiskalinis susitarimas parengtas ES imantis atsakomųjų politikos priemonių ekonomikos ir finansų krizei įveikti. Nuo tada kai kurie jo elementai įtraukti į ES teisės aktus.

Iš šiandienos ataskaitos matyti, kad visos valstybės narės, kurios laikosi fiskalinio susitarimo, jau yra įtraukusios esminius fiskalinio susitarimo aspektus į savo nacionalines fiskalines sistemas. Nacionalinės struktūros skiriasi, tačiau yra tai natūrali Sutartimi nustatytos sistemos, pagal kurią tik nurodomi principai ir palyginti bendro pobūdžio reikalavimai, pasekmė.

Kai buvo tariamasi dėl fiskalinio susitarimo, pagal ES teisės sistemą sudaryti Sutarties nebuvo galima, todėl buvo pasirinkta sudaryti tarpvyriausybinę sutartį. Vis dėlto siekiant padidinti demokratinę atskaitomybę ir teisėtumą visoje Sąjungoje, yra numatyta, kaip įtraukti SSKV į ES teisę.

Italijos skolos padėties ataskaita

Komisija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnio 3 dalį taip pat priėmė ataskaitą dėl Italijos, kurioje apžvelgia, kaip šalis atitinka Stabilumo ir augimo pakto skolos kriterijų ir lyginamąjį skolos mažinimo link šio kriterijaus tempą.

Ataskaitoje daroma išvada, kad reikėtų daryti prielaidą, jog Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/1997 nustatyto skolos kriterijaus šiuo metu nesilaikoma, jeigu papildomos ne mažesnės nei 0,2 % BVP vertės struktūrinės priemonės, kurias vyriausybė įsipareigojo priimti ne vėliau kaip 2017 m. balandžio mėn., iki to laiko nebus patikimai priimtos, kad būtų sumažintas 2017 m. (ir 2016 m.) SAP prevencinės dalies reikalavimų laikymosi atotrūkis.

Tačiau sprendimas dėl to, ar rekomenduoti pradėti perviršinio deficito procedūrą, būtų priimtas tik remiantis Komisijos 2017 m. pavasario prognoze, atsižvelgiant į 2016 m. rezultatų duomenis ir fiskalinių įsipareigojimų, kuriuos Italijos valdžios institucijos prisiėmė 2017 m. vasario mėn., vykdymą.

Ataskaita dėl klaidingo statistinių duomenų pateikimo atvejo ir Tarybos sprendimo skirti Austrijai baudą pasiūlymas

Šiandien Komisija taip pat priėmė Austrijai skirtą Tarybos įgyvendinimo sprendimą sumokėti 29,8 mln. EUR baudą už klaidingą kai kurių valdžios sektoriaus skolos duomenų pateikimą. Atlikusi tyrimą ir gavusi informacijos iš Austrijos valdžios institucijų, Komisija nustatė, kad dėl didelio Zalcburgo žemės vyriausybės įstaigų aplaidumo Eurostatui buvo klaidingai pateikti 2012 ir 2013 m. statistiniai pranešimai apie 2008–2012 m. Austrijos deficito ir skolos duomenis. Po to, kai 2014 m. balandžio mėn. Austrijos skolos ir deficito duomenys buvo ištaisyti, Eurostatas juos paskelbė be išlygų.

Tolesni veiksmai pagal Europos semestrą

Tikimasi, kad Taryba aptars Komisijos parengtas šalių ataskaitas ir nuodugnių apžvalgų rezultatus. Po to Komisija surengs dvišalius susitikimus su valstybėmis narėmis, kad galėtų su jomis aptarti atitinkamas ataskaitas. Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Komisijos nariai lankysis valstybėse narėse ir susitiks su vyriausybės, nacionalinių parlamentų atstovais, socialiniais partneriais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Šios diskusijos yra aktyvesnio valstybių narių dalyvavimo prieš paskelbiant šalių ataskaitas pasekmė; jas reikėtų toliau tęsti rengiant nacionalines reformų programas ir stabilumo arba konvergencijos programas.

Komisija siūlo, kad valstybės narės glaudžiai bendradarbiautų su nacionaliniais parlamentais ir socialiniais partneriais ir užtikrintų, kad daugiau suinteresuotųjų šalių prisiimtų atsakomybę už reformų procesą. Visų pirma valstybių narių bus prašoma paaiškinti, kaip regioninės ir vietos valdžios institucijos dalyvauja rengiant programą, kadangi sėkmingas vykdymas taip pat priklauso nuo įvairių valdžios lygmenų.

Vėliau pavasarį Komisija pasiūlys naujas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

Pagrindiniai faktai

Šios šalių ataskaitos skelbiamos metų pradžioje – taip prisidedama prie J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos siekio racionalizuoti ir sustiprinti Europos semestrą atsižvelgiant į penkių pirmininkų pranešimą ir Komisijos paskelbtus Europos ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsnius. Pradėta įgyvendinti pokyčius, siekiant Europos semestro pradžioje sudaryti sąlygas realiam dialogui dėl Europos prioritetų, taip pat ir dėl euro zonos uždavinių, ir palikti daugiau laiko dialogui su valstybėmis narėmis ir visų lygių suinteresuotosiomis šalimis. Šiandienos ataskaitose taip pat daugiau dėmesio skiriama užimtumo ir socialiniams klausimams – juos Komisija įtraukia į Europos semestrą.

Pernai Komisija taip pat sudarė sąlygas aiškiau ir skaidriau vykdyti makroekonominio disbalanso procedūrą, sumažindama disbalanso kategorijų skaičių nuo šešių iki keturių: disbalanso nėra, disbalansas, perviršinis disbalansas ir perviršinis disbalansas, kuriam ištaisyti reikia imtis taisomųjų veiksmų (perviršinio disbalanso procedūra). Apie tai paskelbta 2015 m. spalio mėn. komunikate „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“.

Daugiau informacijos

Informacinis pranešimas

Šalių ataskaitų komunikatas

Šalių ataskaitos

Fiskalinio susitarimo komunikatas ir pranešimas

Italijos skolos padėties ataskaita

Tarybos sprendimo skirti Austrijai baudą pasiūlymas

Informacinis pranešimas dėl Austrijos

Ataskaita dėl Austrijos

2017 m. žiemos ekonominė prognozė

2017 m. Europos semestro pradžia. Rudens dokumentų rinkinys

2017 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita

 

IP/17/308

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar