Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Romų įtrauktis. Būtina sudaryti geresnes galimybes lankyti mokyklą ir įsidarbinti

Briuselis, 2017 m. rugpjūčio 30 d.

Įvertinta, kaip valstybės narės įgyvendina romų integracijos nacionalines strategijas. Šiandien Komisija paskelbė šio vertinimo rezultatus.

Vertinime parodoma, kaip pasikeitė romų padėtis nuo 2011 m. Apskritai padėtis pamažu gerėja, pvz., šiuo metu padaugėjo ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių romų skaičius, o mokyklos nebaigusių asmenų skaičius mažėja. Kita vertus, vertinime taip pat matyti, kad daugiau kaip 80 % romų vis dar gresia skurdas, nors 2011 m. tokių asmenų buvo daugiau.

Pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas Frans Timmermans kalbėjo: „ES grindžiama tolerancijos ir lygybės vertybėmis. Dar ne visi ES piliečiai jaučia šių vertybių naudą, ir tai nėra priimtina. Valstybės narės turėtų labiau gerinti romų integraciją, kad būtų galutinai įveikti tokie reiškiniai kaip išankstinis nusistatymas romų atžvilgiu, segregacija ir diskriminavimas.“

Už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Komisijos narė Vĕra Jourová sakė: „Komisija padėjo ES valstybių narių institucijoms parengti romų integracijos strategijas, tačiau tai tik pirmas svarbus žingsnis. Dabar atėjo laikas valstybėms narėms jas pritaikyti praktikoje, kad žmonės pajustų realius pokyčius savo gyvenime. Pažanga švietimo srityje yra itin svarbi. Romų vaikams reikėtų sudaryti lygiai tokias pačias sąlygas lankyti mokyklą, kokias turi kiti vaikai. Švietimui tenka svarbus vaidmuo geriau integruojant romus į visuomenę, padedant jiems įsidarbinti ir susikurti geresnį gyvenimą.“

Parengus ES romų integracijos nacionalinių strategijų planą nacionalinės politikos darbotvarkėje romų integracijai pradėta skirti daugiau dėmesio. Be to, šis planas paskatino visoje Europoje nustatyti geresnei integracijai reikalingus tikslus, struktūras, skirti finansavimą ir vykdyti stebėseną.

Tačiau, remiantis vertinimu, pažanga yra nepakankama ir netolygi tokiose srityse, kaip švietimas, užimtumas, sveikata ir būstas.

  • Švietimas. Padaugėjo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas lankančių romų vaikų (nuo 47 % 2011 m. iki 53 % 2016 m.), didžiausia pažanga nustatyta Ispanijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. Sumažėjo mokyklos nebaigusių asmenų skaičius (nuo 87 % 2011 m. iki 68 % 2016 m.). Šie skaičiai vis dar per dideli, o kai kuriose valstybėse segregacija švietimo sistemoje tebekelia problemų – Slovakijoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje daugiau nei 60 % romų vaikų mokomi atskirai nuo kitų vaikų.
  • Užimtumas. Nerimauti verčia didėjantis nesimokančių ir nedirbančių jaunų romų skaičius (2011 m. 56 %, o 2016 m. 63 %), kuris rodo, kad vykdoma politika nėra veiksminga, kad padėtų jaunuoliams pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, ji nėra veiksminga ir kitose srityse. Tokių jaunuolių skaičius padidėjo Ispanijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Čekijoje ir Vengrijoje.
  • Sveikata. Keliose valstybėse narėse romams itin problematiška gauti pagrindinių sveikatos draudimo paslaugų. Pvz., Bulgarijoje ir Rumunijoje pagrindinių sveikatos draudimo paslaugų negali gauti pusė romų.
  • Būstas. Gerėja romų namų ūkių galimybė įsirengti buitinius patogumus (vandentiekį ir elektrą), ypač Bulgarijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Čekijoje, bet Portugalijoje, Čekijoje ir Ispanijoje romai vis labiau diskriminuojami, kai jie siekia gauti būstą, ypač socialinį.

Komisija ragina imtis tolesnių veiksmų ir juos geriau derinti Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Pvz., galėtų būti sukurtos nacionalinės romų problemoms skirtos platformos, kurios suburtų visus susijusius subjektus, kad būtų supaprastintas darbas su romų bendruomenėmis. Valstybės narės turėtų teikti pirmenybę kovai su diskriminacija ir priešiškumu romams ir daugiau dėmesio skirti romų jaunimo, moterų ir vaikų integracijai.

Tolesni veiksmai

Remdamasi šiandien paskelbtu vertinimu, Komisija nustatys romų integracijos po 2020 m. strategiją, kaip ragino ES valstybės narės.

Be to, Komisija pradėjo vertinti, kiek ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas yra veiksmingas, aktualus ir kokia jo pridėtinė vertė. Visi piliečiai, organizacijos, institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai raginami pareikšti savo nuomonę per viešas konsultacijas, kurios vyks iki 2017 m. spalio 25 d.

Pagrindiniai faktai

2011 m. Europos Komisija priėmė ES romų integracijos nacionalinių strategijų planą, kuriuo siekiama panaikinti skirtumus tarp romų ir ne romų keturiose pagrindinėse srityse:

  1. Švietimas
  2. Užimtumas
  3. Sveikatos priežiūra
  4. Būstas

Romų įtraukčiai skatinti pasitelkta keletas ES lygmens teisinių, politinių ir finansavimo priemonių. ES teisės aktais (Rasinės lygybės direktyva ir Tarybos pamatiniu sprendimu dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija) yra draudžiama romų diskriminacija, neapykantos kurstymas ir neapykantos nusikaltimai prieš juos.

Vykdant Europos semestro procesą skatinama imtis bendrosios politikos reformų, kuriomis padedama didinti romų įtrauktį. 2014–2020 m. Europos struktūriniai ir investicijų fondai įgalina valstybes nares nustatyti konkretų investavimo prioritetą, susijusį su marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, integracija.

Valstybės narės parengė romų integracijos nacionalines strategijas ir įsteigė nacionalinius romų informacijos centrus, kurie koordinuoja šių strategijų įgyvendinimą ir stebėseną. Nuo 2016 m. jos įpareigotos kasmet teikti Komisijai ataskaitas apie savo integracijos priemones.

Daugiau informacijos

 

 

IP/17/2961

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar