Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Europiečiams naudinga paslaugų ekonomika

Briuselis, 2017 m. sausio 10 d.

Šiandien Komisija pristato ambicingą suderintų priemonių rinkinį, kuris leis įmonėms ir specialistams lengviau teikti paslaugas 500 mln. potencialių klientų.

Naujas postūmis paslaugų sektoriuje atneš naudos vartotojams, bedarbiams ir įmonėms ir taip bus skatinamas ekonomikos augimas visoje Europoje.

Pasiūlymai parengti pagal bendrosios rinkos strategijoje išdėstytas veiksmų gaires ir jais įgyvendinamas Komisijos pirmininko J.-C. Junckerio politinis įsipareigojimas išnaudoti visas bendrosios rinkos galimybes, kad Europos įmonės suklestėtų pasaulio ekonomikoje. Šį tikslą Europos Vadovų Taryba patvirtino savo 2015 m. gruodžio mėn., 2016 m. birželio ir gruodžio mėn. išvadose. Siūlomomis priemonėmis siekiama paslaugų teikėjams sudaryti sąlygas paprasčiau atlikti administracinius formalumus ir padėti valstybėms narėms atrinkti pasenusius arba pernelyg griežtus reikalavimus dėl savo šalyje arba kitose šalyse dirbančių specialistų. Užuot iš dalies keitusi esamas ES taisykles paslaugų srityje, Komisija daugiausia dėmesio skiria užtikrinti, kad jos būtų geriau taikomas, nes, turimais duomenimis, visapusiškai jas įgyvendinus ES ekonomikai būtų suteiktas stiprus postūmis.https://ec.europa.eu/priorities/publications/president-junckers-political-guidelines_en

Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrkis Katainenas sakė: „Kliūtys prekybai paslaugomis tuo pačiu yra kliūtys konkurencingumui. Geriau išnaudojus paslaugų bendrosios rinkos galimybes Europos įmonėms bus lengviau kurti darbo vietas ir plėstis į kitas šalis, taip bus pasiūlytas platesnis paslaugų pasirinkimas, o vartotojams ir darbuotojams bus užtikrinti aukšti standartai. Šiandien siūlome supaprastinti tarpvalstybinių paslaugų teikėjams skirtas procedūras ir pateikiame valstybėms narėms naują modernesnį būdą, kaip bendradarbiaujant reglamentuoti paslaugų sektorius.“

Už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir MVĮ atsakinga Komisijos narė Elżbieta Bieńkowska sakė: „Paslaugos sudaro du trečdalius ES ekonomikos ir paslaugų sektoriuje sukuriama apie 90 % visų naujų darbo vietų, tačiau bendroji rinka, kurios nepaprasta svarba pernelyg dažnai nėra pakankamai įvertinama, paslaugų srityje tinkamai neveikia. Dėl to prarandame svarbią galimybę kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą. Šiandien suteikiame paslaugų sektoriui naują postūmį, kad Europa taptų pasauliniu naujų paslaugų teikimo, pirkimo ir plėtros centru.“

Šiandien Komisija priėmė šias keturias iniciatyvas:

  • Nauja Europos paslaugų elektroninė kortelė: supaprastinta elektroninė procedūra leis verslo paslaugų teikėjams (pvz., inžinerinių paslaugų įmonėms, IT konsultantams, prekybos mugių organizatoriams) ir statybų paslaugų teikėjams įvykdyti administracinius reikalavimus dėl paslaugų teikimo užsienyje. Paslaugų teikėjai, vartodami savo kalbą, paprasčiausiai turės susisiekti su jų buveinės šalyje esančia viena bendra koordinuojančiąja institucija. Tada buveinės šalies koordinuojančiajai institucija patikrintų reikiamus duomenis ir juos perduotų priimančiajai valstybei narei. Priimančiajai valstybei narei lieka teisė taikyti nacionalinius reglamentavimo reikalavimus ir spręsti, ar pareiškėjas gali teikti paslaugas jos teritorijoje. Elektroninė kortelė neturėtų poveikio esamoms darbdavių prievolėms arba darbuotojų teisėms.
  • Profesines paslaugas reglamentuojančių nacionalinių taisyklių proporcingumo vertinimas: apie 50 mln. asmenų (22 % Europos darbo jėgos) dirba pagal tokias profesijas, kuriomis verstis galima tik turint specialią kvalifikaciją arba kurių konkretaus profesinio vardo naudojimas yra apsaugotas, pvz., vaistininkai arba architektai. Dažnai yra tikslinga reglamentuoti kai kurias profesijas, pvz., susijusias su sveikata ir sauga. Bet esama daug atvejų, kai pernelyg griežtos ir pasenusios taisyklės gali nepagrįstai apsunkinti kvalifikuotų kandidatų įsidarbinimą pagal tokias profesijas. Tai kenkia ir vartotojams. ES nei reglamentuoja profesijų, nei panaikina jų reglamentavimą – ši sritis priklauso išimtinei nacionalinei kompetencijai. Bet pagal ES teisę valstybėms narėms reikia nustatyti, ar nauji nacionaliniai profesiniai reikalavimai iš tikrųjų yra būtini ir proporcingi. Komisija, siekdama vienodumo ir nuoseklumo, siūlo supaprastinti ir paaiškinti tvarką, pagal kurią valstybės narės, prieš priimdamos arba iš dalies keisdamos nacionalines taisykles dėl profesinių paslaugų, turėtų skaidriai atlikti išsamią proporcingumo patikrą.
  • Rekomendacijos dėl profesijų reglamentavimo nacionalinių reformų: 2014 m.– 2016 m. valstybių narių atliktas tarpusavio vertinimas rodo, kad paslaugų rinkas atvėrusiose valstybėse narėse (pvz., Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje) paslaugos šiuo metu yra pigesnės ir įvairesnės, o vartotojai ir darbuotojai turi didesnį pasirinkimą. Šiandien Komisija teikia valstybėms narėms rekomendacijas dėl būtinybės nacionaliniu lygmeniu reformuoti profesinių paslaugų, turinčių didelį augimo ir naujų darbo vietų kūrimo potencialą, reglamentavimą: architektų, inžinierių, teisininkų, buhalterių, patentinių patikėtinių, nekilnojamojo turto agentų ir gidų. Valstybės narės raginamos įvertinti, ar profesiniai reikalavimai leidžia įgyvendinti nurodytus viešosios tvarkos ir saugumo tikslus. Šios rekomendacijos susijusios su konkrečioms profesijoms taikomais reikalavimais ir taip papildo Europos semestro vertinimus.
  • Geresnis informavimas apie paslaugas reglamentuojančių nacionalinių įstatymų projektus: ES teisės aktais valstybių narių jau reikalaujama pranešti Komisijai apie paslaugas reglamentuojančių nacionalinių taisyklių projektus, kad ES vykdomoji institucija ir kitos valstybės narės turėtų galimybę ankstyvuoju proceso etapu išreikšti susirūpinimą dėl galimų neatitikties ES teisės aktams atvejų. Šiandien Komisija siūlo patobulinti šį mechanizmą, kad procesas būtų savalaikiškesnis, veiksmingesnis ir skaidresnis.

Pagrindiniai faktai

Paslaugos sudaro du trečdalius ES ekonomikos ir paslaugų sektoriuje sukuriama apie 90 % naujų darbo vietų, tačiau šio sektoriaus veiklos rezultatai nėra pakankamai geri. Produktyvumas šiame sektoriuje auga vis dar lėtai, o likusios pasaulio šalys irgi baigi mus pasivyti. Kliūtys trukdo steigti ir plėsti įmones, o tai lemia didesnes vartotojų kainas ir mažesnį pasirinkimą. Be to, gamybos sektoriaus rezultatai yra vis labiau susiję su paslaugų konkurencingumu. Todėl kliūtys prekybai paslaugomis bendrojoje rinkoje yra kliūtys ES gamybos sektoriaus konkurencingumui. Valstybėms narėms reikia skatinti paslaugų ekonomikos plėtrą ir geriau išnaudoti paslaugų bendrosios rinkos galimybes, kad ši tendencija pasikeistų, būtų sukurta papildomų darbo vietų ir sparčiau augtų ekonomika.

Daugiau informacijos

Dažnai užduodami klausimai: MEMO/17/11

Pasiūlymas dėl elektroninės paslaugų kortelės

Pasiūlymas dėl pranešimo apie paslaugas procedūros

Pasiūlymas dėl proporcingumo patikros

Rekomendacijos dėl profesinių paslaugų reglamentavimo reformos

Factsheet

IP/17/23

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar