Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutas. Komisija siūlo veiksmų planą, kaip paremti Italiją, sumažinti naštą ir padidinti solidarumą

Strasbūras, 2017 m. liepos 4 d.

Centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršruto problema tampa vis opesnė, todėl šiandien Komisija išdėsto neatidėliotinas priemones, kurių gali imtis ES valstybės narės, Komisija, ES agentūros ir pati Italija.

Remdamiesi pastaruosius dvejus metus vykdyta veikla, kuria siekta gelbėti gyvybes jūroje ir valdyti vis didėjančio Centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu atvykstančių asmenų skaičiaus problemą, visi dalyviai dabar turi aktyviau ir sparčiau dėti pastangas, atsižvelgdami į vis didėjantį problemos aktualumą ir ES vadovų prisiimtus įsipareigojimus. Šiandien pasiūlytos priemonės turėtų būti Taline ketvirtadienį vyksiančio neformalaus Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžio diskusijų pagrindas.

Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: „Sunki padėtis Viduržemio jūros regione nėra naujas reiškinys ir ji nelengvėja. Per pastaruosius dvejus su puse metų padarėme didžiulę pažangą formuodami tikrą ES migracijos politiką, tačiau dėl situacijos opumo bendras pastangas turime dėti gerokai sparčiau ir nepalikti Italijos vienos. Daugiausia pastangų turime dėti, kad užtikrintume solidarumą – tiek su bėgančiais nuo karo ir persekiojimo, tiek su didžiausią naštą patiriančiomis valstybėmis narėmis. Be to, turime kovoti su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis, stiprinti sienų kontrolę, kad sumažintume žmonių, besileidžiančių į pavojingas keliones į Europą, skaičių, ir taip padėti Libijai.“

Italijos rėmimo ir srautų mažinimo veiksmai

Europos Komisija siūlo rinkinį priemonių, kurių reikėtų imtis dabar, siekiant paspartinti Europos Sąjungos kolektyvinį darbą sprendžiant centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršruto problemą. Be kita ko, Komisija siūlo toliau išdėstytas priemones.

Komisija:

  • toliau didins Libijos valdžios institucijų pajėgumus; tam skirtas 46 mln. EUR vertės projektas, parengtas kartu su Italija;
  • padės įsteigti visiškai veikiantį Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centrą Libijoje;
  • padidins finansavimą migracijos valdymui Italijoje – bus sudaryta galimybė nedelsiant mobilizuoti papildomus 35 mln. EUR;
  • užtikrins, kad būtų sutelktos visos ES agentūrų jėgos:
    • Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) yra pasirengęs padidinti prašymus tvarkyti padedančių mobiliųjų grupių skaičių;
    • Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų skubiai išnagrinėti Italijos pasiūlymus dėl bendros operacijos „Triton“;
    • be to, Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų greitojo reagavimo rezervas, kurį sudaro per 500 grąžinimo srities ekspertų, yra pasirengęs veikti Italijos prašymu;
  • šiandien paskelbs ir pradės finansuoti naujų perkėlimo (visų pirma iš Libijos, Egipto, Nigerio, Etiopijos ir Sudano) įsipareigojimų vykdymą kartu su Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiuoju komisaru;
  • kartu su Libija sieks sustiprinti kontrolę prie pietinės sienos, bendradarbiaudama su Sahelio penketuko šalimis ir valstybėmis narėmis; tam bus skirta ES finansinė parama;
  • padedama valstybių narių dės daugiau pastangų, kad užtikrintų readmisijos susitarimus (arba lygiaverčius neoficialius susitarimus) su kilmės ir tranzito šalimis;
  • toliau bendradarbiaus su Nigeriu ir Maliu pagal partnerystės modelį, siekdama užkirsti kelią judėjimui į Libiją;
  • toliau bendradarbiaus su Tarptautine migracijos organizacija (TMO), siekdama paspartinti remiamą savanorišką grįžimą iš Libijos, Nigerio į kilmės šalis, be kita ko, teikdama papildomą finansavimą;
  • kartu su valstybėmis narėmis užtikrins, kad būtų visapusiškai įgyvendinamas partnerystės modelis (ne vien pirminėse 5 prioritetinėse šalyse), naudojant teigiamą ir neigiamą sverto poveikį;
  • be 2017 m. pagal ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo Šiaurės Afrikos programą mobilizuotų 200 mln. EUR, užtikrins atitinkamą finansavimą ES biudžeto ir valstybių narių lėšomis 2018 m. ir vėliau (žr. lentelę).

Valstybės narės turėtų:

  • skirti gerokai didesnius įnašus į ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą, kad papildytų 2,6 mlrd. EUR įnašą iš ES riboto biudžeto, laikydamosi 2015 m. lapkričio mėn. prisiimtų įsipareigojimų (žr. lentelę);
  • paspartinti asmenų perkėlimą Europos Sąjungoje iš Italijos, greičiau reaguodamos į Italijos prašymus, didindamos įsipareigojimus ir reguliariau juos prisiimdamos;
  • kartu su Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba megzti ryšius su Tunisu, Egiptu ir Alžyru, kad paskatintų šias šalis prisijungti prie Viduržemio jūros regiono tinklo „Seahorse“, ir paraginti Tunisą ir Libiją ir Egiptą paskelbti savo paieškos ir gelbėjimo zonas, taip pat įsteigti oficialų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centrą;
  • kartu su Europos Parlamentu paspartinti diskusijas dėl Dublino sistemos reformos, susijusios su prieglobsčio prašymų paskirstymu ES, kad būtų suteiktas tvirtesnis šių problemų sprendimo ateityje pagrindas;
  • sutelkti savo pajėgumus bendradarbiaudamos su Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgomis, kad paremtų neteisėtų migrantų grąžinimą iš Italijos.

Italija turėtų:

  • konsultuodamasi su Komisija ir palaikydama dialogą su NVO parengti elgesio kodeksą, skirtą NVO, vykdančioms paieškos ir gelbėjimo veiklą Viduržemio jūroje;
  • įvykdyti savo įsipareigojimus dėl perkėlimo Europos Sąjungoje:
    • kuo greičiau užregistruodama Italijoje esančius asmenis iš Eritrėjos;
    • centralizuodama ir standartizuodama perkėlimo Europos Sąjungoje procedūrą;
    • sudarydama sąlygas perkelti nelydimus nepilnamečius
    • ir lanksčiau vykdydama saugumo patikrinimus dvišaliu pagrindu su kitomis valstybėmis narėmis;
  • sparčiai įgyvendinti vadinamąjį Minniti įstatymą, be kita ko:
    • sukurdama papildomų migrantų antplūdžio valdymo pajėgumų;
    • padidindama priėmimo pajėgumus ir iš esmės padidindama sulaikymo pajėgumus, kad nedelsiant būtų sukurta bent 3 000 vietų;
    • pailgindama ilgiausią sulaikymo laikotarpį pagal ES teisės aktus
    • ir gerokai paspartindama prieglobsčio prašymų nagrinėjimą apskundimo etape;
  • sustiprinti grąžinimo veiksmus:
    • taikydama pagreitintas grąžinimo procedūras;
    • plačiau taikydama greitas procedūras ir nepriimtinumo priežastis;
    • parengdama nacionalinį saugių kilmės šalių sąrašą;
    • priimdama sprendimus grąžinti kartu su sprendimais dėl prieglobsčio;
    • apsvarstydama galimybę taikyti gyvenamosios vietos apribojimus
    • ir nesuteikdama kelionės dokumentų prieglobsčio prašytojams.

Visą Komisijos veiksmų planą galima rasti čia.

Tolesni veiksmai

Komisija dirba išvien su ES Tarybai pirmininkaujančia Estija ir šiandien pasiūlytos priemonės turėtų būti Taline ketvirtadienį vyksiančio neformalaus Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžio diskusijų dėl neatidėliotinos paramos Italijai pagrindas.

Pagrindiniai faktai

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės, siekdamos gelbėti gyvybes ir geriau valdyti migracijos srautus centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, palaipsniui formavo tvirtesnį ir konkretesnį politinį atsaką (žr. čia).

Centrinės Viduržemio jūros dalies maršrutu keliaujančių daugiausia ekonominių migrantų žūtys ir tebesitęsiantys šių migrantų srautai šiuo maršrutu yra struktūrinė problema, kuri tebėra skubiai spręstina ir tebekelia didelį susirūpinimą.

2017 m. birželio 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime vadovai įsipareigojo ryžtingai imtis veiksmų suintensyvinant „visų Maltos deklaracijoje, partnerystės modelyje ir bendrame Valetos veiksmų plane nurodytų elementų koordinavimą ir įgyvendinimą, šiam tikslui skiriant pakankamai finansinių išteklių“.

Komisija šiuo metu įgyvendina tolesnę veiklą – nustato konkrečius veiksmus, kurių kiekvienas dalyvis gali ir turi imtis, kad įgyvendintų šiuos įsipareigojimus.

Italija jau imasi svarbių veiksmų, kad paremtų bendradarbiavimą su Libija migracijos valdymo srityje, ir geriau įgyvendintų ES migracijos politiką. Neseniai priimtu Minniti įstatymu siekiama užtikrinti, kad Italijos prieglobsčio ir grąžinimo sistema būtų daug veiksmingesnė nei dabar. Siekiama greitai nustatyti asmenis, kuriems reikia apsaugos, ir kartu imtis veiksmų, padedančių greitai grąžinti ekonominius migrantus.

Daugiau informacijos

Komisijos veiksmų planas

Informacijos suvestinė Centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutas. Komisijos veiksmų planas, kaip paremti Italiją ir sustabdyti migracijos srautus

Informacijos suvestinė ES ir valstybių narių įnašai į ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą

2017 m. sausio mėn. komunikatas „Migracija centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu. Srautų valdymas ir gyvybių gelbėjimas“

 

 

 

PRIEDAS. EUROPOS KOMISIJOS VEIKSMŲ PLANAS. ITALIJOS RĖMIMO, MIGRACIJOS SRAUTO CENTRINĖS VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO DALIES MARŠRUTU MAŽINIMO IR SOLIDARUMO DIDINIMO PRIEMONĖS

Centrinės Viduržemio jūros dalies maršrutu keliaujančių daugiausia ekonominių migrantų žūtys ir tebesitęsiantys šių migrantų srautai šiuo maršrutu yra struktūrinė problema, kuri tebėra skubiai spręstina ir tebekelia didelį susirūpinimą ne tik Europoje, bet ir visame Afrikos žemyne. Birželio 30 d. Italijos vidaus reikalų ministras Marco Minnitis laišku kreipėsi į Ministrų tarybos pirmininką, Estijos vidaus reikalų ministrą Andresą Anveltį ir už vidaus reikalus ir migraciją atsakingą Komisijos narį Dimitrisą Avramopoulosą, ir įspėjo, kad padėtis Italijoje greitai bus nebepriimtina. Migracijos centrinės Viduržemio jūros regiono dalyje klausimas bus svarstomas liepos 6 ir 7 d. neformaliame teisingumo ir vidaus reikalų ministrų posėdyje. Šis dokumentas yra Komisijos indėlis į per posėdį vyksiančias diskusijas. Atsižvelgiant į diskusijų rezultatus ir naujausius įvykius vietoje neatmetama galimybė imtis tolesnių veiksmų

 

I. Priemonės, skirtos migracijos spaudimui centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu mažinti ir solidarumui didinti

·         Geriau koordinuoti paieškos ir gelbėjimo veiklą centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje:

o   Italija, konsultuodamasi su Komisija ir remdamasi dialogu su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), turėtų parengti elgesio kodeksą, skirtą paieškos ir gelbėjimo veiklą vykdančioms NVO. Taryba galėtų pritarti tokiam elgesio kodeksui;

o   turėtų būti pagerintas Italijos jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centro (angl. MRCC) ir kaimyninių MRCC (jeigu yra) bendradarbiavimas arba kitų rūšių operatyvinis bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad veiksmų būtų imamasi laiku ir veiksmingai;

o   Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų skubiai išnagrinėti Italijos pasiūlymus dėl bendros operacijos „Triton“;

o   Šiaurės Afrikos partneriai, visų pirma Tunisas, Egiptas ir Libija, turėtų būti skatinami oficialiai pranešti apie sritis, kuriose jie vykdo paieškos ir gelbėjimo veiklą, ir sukurti MRCC. Todėl Italija turėtų kuo skubiau įgyvendinti Italijos pakrančių apsaugos pajėgų šiuo metų atliekamą Libijos paieškos ir gelbėjimo pajėgumų pagrįstumo analizę, kad Libijoje būtų sparčiau sukurtas visiškai veikiantis MRCC. Tada Libija galėtų tapti atsakinga už gerokai daugiau paieškos ir gelbėjimo operacijų organizavimą ir (arba) koordinavimą nei dabar.

o   Tunisas, Egiptas ir Alžyras turėtų būti paskatinti prisijungti prie Viduržemio jūros regiono tinklo „Seahorse“.

 

·         Aktyviau imtis veiksmų siekiant stiprinti Libijos pajėgumus kontroliuoti sienas:

o   reikia dar intensyviau vykdyti dabartinius Libijos pakrančių apsaugos pajėgų mokymus ir kartu su Libijos valdžios institucijomis nustatyti galutinius prioritetus dėl įrangos ir jos priežiūros;

o   ES patikos fondo valdyba iki liepos mėn. pabaigos turėtų priimti Italijos kartu su Komisija parengtą sausumos ir jūrų sienų valdymo Libijoje projektą (46 mln. EUR ).

 

·         Sustiprinti veiksmus, siekiant sumažinti migracijos spaudimą Libijai ir kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis:

o   reikėtų sustiprinti informacijos mainus tarp atitinkamų bendros saugumo ir gynybos politikos misijų, Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų bei Europolo, ir tai aiškiai numatyti peržiūrėtuose įgaliojimuose;

o   paspartinti remiamą savanorišką grįžimą iš Libijos ir Nigerio į kilmės šalis vykdant bendrą Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) iniciatyvą, jei reikia, skiriant papildomų lėšų;

o   Komisija kartu su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (angl. UNHCR) pareikalaus pateikti naujų perkėlimo įsipareigojimų – jie bus pirmiausia skirti asmenims iš Libijos, Egipto, Nigerio, Etiopijos ir Sudano, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga; 

o   ES ir valstybės narės dės daugiau pastangų Nigeryje ir Malyje, kad būtų užkirstas kelias judėjimui į Libiją;

o   ES ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti su Libija, kad būtų kuo greičiau labai sustiprinta Libijos išorės (ypač pietinių) sienų kontrolė ir sustabdyti tolesni migracijos srautai į Libiją. Tai apima glaudesnį bendradarbiavimą su Sahelio penketuko šalimis ir Jungtinių pajėgų sukūrimą, kaip nuspręsta per paskutinį Didžiojo penketo aukščiausiojo lygio susitikimą. Šioms pajėgoms skiriama 50 mln. EUR ES finansinė parama, o jų tikslas – atkurti sienų kontrolę tranzito zonose Malyje, Burkina Fase ir Nigeryje.

o   ES ir valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų įgyvendinamas partnerystės modelis (ne vien penkiose dabartinėse partnerystės šalyse), naudojant teigiamą ir neigiamą sverto poveikį (visų pirma pagrindinėse kilmės šalyse), taip pat atitinkamai naudojant vizų poveikio priemones.

 

·         Padaryti realią pažangą grąžinant neteisėtus migrantus

o   ES turėtų:

§  nedelsdama ir naudodama visus galimus svertus ir paskatas, visapusiškai padedama ES valstybių narių, sudaryti gerai veikiančius readmisijos susitarimus ir praktinius susitarimus su trečiosiomis šalimis;

§  Italijai paprašius sutelkti visus valstybių narių ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pajėgumus, siekiant padėti grąžinant neteisėtus migrantus, visų pirma dislokuojant Europos grąžinimo pagalbos būrius iš turimo rezervo ir organizuojant grąžinimo operacijas tiek užsakomaisiais, tiek komerciniais skrydžiais.

o   Italija turėtų:

§  taikyti pagreitintas grąžinimo procedūras;

§  kartu su sprendimais dėl prieglobsčio iš karto priimti sprendimus grąžinti tam tikrų kategorijų prieglobsčio prašytojus, kurių prašymai atmesti;

§  kartu su Tarptautine migracijos organizacija (TMO) plačiau taikyti remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos procedūras.

 

·         Visapusiškai įvykdyti esamus perkėlimo Europos Sąjungoje įsipareigojimus

o   Valstybės narės turi labiau padėti perkeliant asmenis iš Italijos Europos Sąjungoje, būti lankstesnės ir priimti Italijos siūlomus perkelti prieglobsčio prašytojus, greičiau reaguoti į Italijos prašymus, prisiimti daugiau įsipareigojimų ir tai daryti reguliariau.

o   Italija turėtų kuo greičiau užregistruoti Italijoje esančius asmenis iš Eritrėjos; centralizuoti perkėlimo Europos Sąjungoje procedūrą specialiuose perkėlimo centruose ir standartizuoti procedūrą, kad būtų galima perkelti nelydimus nepilnamečius. Be to, Italija turėtų išlikti lanksti ir su tam tikromis valstybėmis narėmis sudaryti dvišalius susitarimus dėl papildomų saugumo patikrų. Italija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) kampaniją, skirtą nustatyti visų galimų prieglobsčio prašytojų, kurie atvyko į Italiją 2016 ir 2017 m. ir tebėra Italijoje, tapatybei ir juos užregistruoti, kad būtų galima juos perkelti.

·         Valstybės narės, laikydamosi savo paskelbtų įsipareigojimų, turėtų skubiai suteikti papildomų lėšų ES patikos fondui, ypač jos Šiaurės Afrikos programai, kad būtų užtikrintas jo tvarumas 2018 m. ir vėliau. ES savo ruožtu 2017 metams sutelkė 200 mln. EUR sumą, kuri netrukus bus paskirstyta ir panaudota pagal sutartis. ES šiuo metu aktyviai dirba, kad nustatytų kitų finansavimo iš ES biudžeto galimybių 2018 m.

 

II. ES migracijos politikos įgyvendinimo Italijoje gerinimas

Yra numatyta ne tik priemonių, kuriomis siekiama pagerinti centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršruto srautų valdymą, bet ir veiksmų, kurių galima imtis siekiant pagerinti ES migracijos politikos įgyvendinimą Italijoje. Neseniai priimtu M. Minniti įstatymu siekiama užtikrinti, kad Italijos prieglobsčio ir grąžinimo sistema būtų daug veiksmingesnė nei šiuo metu. Siekiama greitai nustatyti asmenis, kuriems reikia apsaugos, ir kartu imtis veiksmų, padedančių greitai grąžinti ekonominius migrantus, – jie sudaro didžiąją į Italiją atvykstančių ir joje šiuo metu esančių migrantų daugumą.

 

·         Italija turėtų greičiau visapusiškai įgyvendinti M. Minniti įstatymą, be kita ko:

o   gerokai padidinti esamų stacionariųjų migrantų antplūdžio valdymo centrų pajėgumus (dabartines 1 600 vietų reikėtų padidinti bent du kartus). Sudarius papildomų migrantų antplūdžio valdymo centrų pajėgumų taip pat turėtų būti lengviau 100 proc. užtikrinti, kad būtų nustatyta visų migrantų tapatybė, jie būtų užregistruoti ir paimti jų pirštų atspaudai. Taip būtų sudarytos sąlygos tam, kad išsilaipinimas, pradinė patikra ir nukreipimas pagal prieglobsčio arba grąžinimo procedūrą pirmiausia vyktų migrantų antplūdžio valdymo centruose (prieglobsčio prašytojų patikra ir nukreipimas). Kiekviename migrantų antplūdžio valdymo centre turi būti pakankamai „Eurodac“ terminalų, vizų informacinės sistemos ir automatinės pirštų atspaudų identifikavimo sistemos.

o   Reikia gerokai padidinti bendrus struktūrinius priėmimo pajėgumus.

o   Laikinojo sulaikymo pajėgumai turi būti skubiai padidinti bent iki 3 000. Laikantis Komisijos rekomendacijos dėl Grąžinimo direktyvos įgyvendinimo, dabartinį ilgiausią laikinojo sulaikymo laikotarpį reikia pailginti visapusiškai panaudojant ES teisės aktais leidžiamą laikotarpį.

o   Užtikrinti pakankamus teisminių institucijų pajėgumus ir gerokai paspartinti prašymų nagrinėjimą tiek pirmojoje instancijoje, tiek apeliaciniame procese.

 

·         ES turi padidinti migracijos valdymo Italijoje finansavimą

o   Trumpuoju laikotarpiu galima būtų iš karto sutelkti papildomus 35 mln. EUR, skirtų padėti įgyvendinti M. Minniti reformoms.

 

·         Be to, Italija turėtų imtis toliau išvardytų veiksmų.

o   Taikyti greitas procedūras, pagal kurias prašymas nagrinėjamas kai prašytojas laikomas uždaruose centruose, siekiant užkirsti kelią migrantų pasislėpimui ir palengvinti asmenų, kurių prašymai nepriimtini arba akivaizdžiai nepagrįsti, grąžinimą.

o   Atitinkamais atvejais plačiau taikyti įmanomas nepriimtinumo priežastis, visų pirma tam, kad prašymai būtų pripažinti nepriimtinais remiantis pirmosios prieglobsčio šalies ir (arba) saugios trečiosios šalies koncepcijomis, be to, plačiau taikyti pagreitintas procedūras, ypač jei prašytojas atvyko iš saugios kilmės šalies arba suklaidino valdžios institucijas. Apsvarstyti galimybes parengti nacionalinį saugių kilmės šalių sąrašą, pirmiausia į jį įtraukiant kilmė šalis, iš kurių migrantai į Italiją atvyksta dažniausiai. Siekiant užtikrinti Europos paramą, galėtų būti naudingos Tarybos išvados, nustatančios saugias kilmės šalis.

o   Taikyti gyvenamosios vietos ir (arba) laisvo judėjimo apribojimus ir neteikti kelionės dokumentų prieglobsčio prašytojams siekiant išvengti antrinio judėjimo, išskyrus svarbias humanitarines priežastis.

 

·         Papildomiems veiksmams, visų pirma greitų procedūrų taikymui, turėtų būti skiriama daugiau EASO paramos.

 

III. Tvariai valdyti krizes

Kad reagavimo į krizines situacijas priemonės turėtų tvirtesnį pagrindą, nepaprastai svarbu, kad Europos Parlamentas ir Taryba kuo greičiau darytų pažangą derybose dėl pasiūlymo dėl Dublino reglamento. Įgyvendinant visapusišką požiūrį, reformuota Dublino sistema, įskaitant šiame pranešime aprašytas priemones, – galimybė parodyti solidarumą su Italija ir kitomis spaudimą patiriančiomis valstybėmis narėmis (atsakomybės sritys dar turi būti patikslintos).

IP/17/1882

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar