Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

2018 m. ES biudžetas. Komisijos siūlomame biudžete akcentuojamas darbo vietų kūrimas, investicijos, migracija ir saugumas

Briuselis, 2017 m. gegužės 30 d.

Šiandien Komisija pateikė 2018 m. biudžeto projektą, kuriame numatyta 161 mlrd. įsipareigojimų, kuriais būtų skatinama kurti daugiau darbo vietų, visų pirma jaunimui, spartinamas augimas ir pritraukiamos strateginės investicijos.

Tęsiant ankstesnių metų veiklą, kitų metų ES biudžetu numatoma toliau veiksmingai spręsti migracijos problemą tiek ES, tiek už jos ribų. Dėl geresnės ataskaitų teikimo tvarkos bus daugiau dėmesio skiriama konkretiems rezultatams, kurių siekiama ES finansavimu.

Už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas Komisijos narys Güntheris H. Oettingeris sakė: „Šiuo biudžetu norime užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp ankstesnių įsipareigojimų dėl svarbiausių ES programų vykdymo ir naujų uždavinių sprendimo ir kartu didinti ES pridėtinę vertę. Stengiamės užtikrinti, kad kuo daugiau Europos jaunuolių galėtų rasti darbą ir kad investicijos būtų kuo tikslingesnės. Visų ES veiksmų varomoji jėga ir toliau išlieka apčiuopiamų rezultatų siekis ir noras gerinti kasdienį Europos piliečių gyvenimą.“

Siūlomas biudžetas parengtas laikantis Europos Parlamento ir valstybių narių daugiametėje finansinėje programoje nustatytų apribojimų, tačiau darant prielaidą, kad po birželio 8 d. rinkimų Jungtinėje Karalystėje Taryba oficialiai priims jau suderintą tos programos laikotarpio vidurio patikslinimą. Priešingu atveju kiltų rizika kai kurioms siūlomoms papildomoms išlaidoms, kaip antai likusiems 700 mln. EUR, skirtiems Jaunimo užimtumo iniciatyvai 2018–2020 m., ir Komisijai greičiausiai tektų panaudoti žemės ūkiui skirtas lėšas papildomoms saugumo ir migracijos išlaidoms apmokėti.

Šį biudžeto pasiūlymą dabar kartu aptars Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės.

Skatinimas kurti darbo vietas ir investuoti

Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) – pagrindinį J. C. Junckerio plano elementą – paremia ES biudžeto garantija, papildyta Europos investicijų banko nuosavo kapitalo lėšomis. Fondu siekiama paremti darbo vietų kūrimą ir paskatinti ekonomikos augimą, sumaniau panaudojant naujus ir jau turimus finansinius išteklius privačioms investicijoms pritraukti. Iki šiol jau turėtų būti pritraukta 194 mlrd. EUR investicijų. 2018 m. Komisija siūlo skirti dar 2 mlrd. EUR ESIF garantijų fondui.

Struktūriniai ir investiciniai fondai tebėra pagrindinės ES investavimo priemonės, kuriomis remiamos MVĮ ir veiksmai daugiausia tyrimų ir inovacijų, transporto, aplinkos ir kaimo plėtros srityse. Iš ES biudžeto regionų ir valstybių narių struktūriniams ir investicijų fondams bus skirta 55,4 mlrd. EUR, o ūkininkams bei kaimo plėtrai – beveik 59,6 mlrd. EUR.

Tikimasi, kad pirmaisiais metais kiek buksavusios 2014–2020 m. ES struktūrinės ir investicinės programos pamažu įsivažiuos ir 2018 m. pradės veikti visu pajėgumu, ir bus laikomasi įsipareigojimų, dėl kurių susitarė valstybės narės ir Europos Parlamentas. Tuo paaiškinamas bendros mokėjimų sumos padidėjimas 8,1 %, palyginti su 2017 m. biudžetu.

ES biudžeto veiksmais už Sąjungos ribų bus skatinama tvari plėtra, ir kaimyninėse šalyse tai bus daroma gerokai intensyviau. Taigi tikimasi, kad naujasis Europos darnaus vystymosi fondas pritrauks papildomų lėšų, visų pirma iš privačiojo sektoriaus.

Daugiau galimybių jaunimui

„Erasmus+“ programa siekiama įgyvendinti sutartus ES švietimo, profesinio rengimo, jaunimo ir sporto politikos tikslus – gerinti studentų įgūdžius ir kompetenciją, skatinti gerinti kokybę švietimo, mokymo ir jaunimo įstaigose ir (arba) organizacijose ir plėtoti politiką. 2018 m. biudžeto projekte šiam tikslui numatyta skirti 2,3 mlrd. EUR – 9,5 % daugiau negu 2017 m. biudžete.

Iki 2016 m. pabaigos maždaug 1,6 mln. jaunuolių pasinaudojo Jaunimo užimtumo iniciatyva. Ši iniciatyvia prisidėjo prie jaunimo nedarbo sumažėjimo daugumoje valstybių narių. Tačiau nedarbas tebėra didesnis negu prieš krizę, todėl reikalingos tolesnės ES lygmens pastangos ir parama. Tuo tikslu 2017–2020 m. šiai iniciatyvai turėtų būti papildomai skirta 1,2 mlrd., iš jų 233 mln. EUR įtraukta į 2018 m. biudžeto projektą, o 500 mln. EUR – į 2017 m. taisomąjį biudžetą, kuris taip pat pateikiamas šiandien.

Kita galimybė jaunuoliams yra Europos solidarumo korpusas, siūlantis užsiimti savanoriška veikla, atlikti stažuotę arba gauti 2–12 mėnesių darbą ir drauge puoselėti visos Europos bendruomenių solidarumą. Šiandien Komisija pasiūlė suteikti Europos solidarumo korpusui nuosavą biudžetą ir teisinį pagrindą , kad iki 2020 m. jame galėtų dalyvauti 100 000 europiečių. Su Europos solidarumo korpusu susijusių veiksmų bendra vertė 2018–2020 m. sieks 342 mln. EUR, iš jų 89 mln. EUR bus skirta 2018 m.

Veiksmingas geopolitinių problemų sprendimas

Kadangi didžiausi prioritetai išlieka migracija ir saugumas, Komisija planuoja ir toliau finansuoti įvairius su tuo susijusius veiksmus Europos Sąjungoje: humanitarinės pagalbos teikimą, išorės sienų valdymo stiprinimą, paramą labiausiai paveiktoms valstybėms narėms ir pan. Biudžeto projekte migracijos ir saugumo sritims 2018 m. numatoma skirti 4,1 mlrd. EUR, tad 2015–2018 m. laikotarpiu migracijai ir saugumui bus skirta beprecedentė bendra ES finansavimo suma – 22 mlrd. EUR. 2018 m. biudžeto projektas rodo, kad didžioji šios sumos dalis išmokėta laikotarpio pradžioje.

Be to, bus skirta papildomų lėšų esminėms migracijos priežastims šalinti už ES ribų, visų pirma bus remiamos ne ES šalys, kurioms tenka pakelti didelius migracijos srautus, kaip antai Libanas ir Jordanija. Į biudžeto projektą taip pat įtraukti įsipareigojimai šiam regionui, prisiimti 2017 m. balandžio mėn. Briuselio konferencijoje, skirtoje Sirijos ateičiai remti; jų bendra suma – 560 mln. EUR.

Saugumo srityje ES finansavimas daugiausia bus skirtas prevencinėms saugumo priemonėms, visų pirma kovos su sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu priemonėms, įskaitant nacionalinių teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo stiprinimą, ES išorės sienų saugumo didinimą ir paramą valstybėms narėms, kovojančioms su terorizmu ir kibernetiniais nusikaltimais.

Be to, 2017 m. Komisija pradėjo ES finansuojamų gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosius veiksmus. 2017–2019 m. laikotarpiu biudžete numatyta iš viso skirti 90 mln. EUR novatoriškų gynybos technologijų ir produktų bendriems moksliniams tyrimams finansuoti.

Pagrindiniai faktai

ES biudžeto projekte prie kiekvienos finansuotinos programos nurodytos dvi sumos: įsipareigojimų ir mokėjimų. Įsipareigojimai reiškia finansavimą, dėl kurio konkrečiais metais galima susitarti sutartyse, o mokėjimai – faktiškai sumokėtus pinigus. 2018 m. biudžeto projekte įsipareigojimai sudaro 161 mlrd. EUR (1,4 % daugiau nei 2017 m.), o mokėjimai – 145 mlrd. EUR (8,1 % daugiau nei 2017 m., nes pirmaisiais metais lėčiau judėjusios 2014–2020 m. ES struktūrinės ir investicinės programos 2018 m. pradės veikti visu pajėgumu).

Daugiau informacijos

- 2018 m. ES biudžeto projektas. Klausimai ir atsakymai

- Į rezultatus orientuotas ES biudžetas

- ES rezultatai(ES finansuojamų projektų rinkinys internete)

- Pranešimas spaudai dėl Europos solidarumo korpuso

IP/17/1429

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar